Energijos taupymas senuose Europos pastatuose: misija neįmanoma?
Statiniams tenka per 40% ES elektros energijos poreikio, jie yra pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis, todėl energijos taupymas juose yra svarbiausias Europos klimato kaitos stabdymo tikslas. Tačiau neaišku, ar europiečiams pavyks išnaudoti didžiausią šios srities potencialą – esamus statinius.

REACh cheminių medžiagų saugumo peržiūra – vėl išjudintas širšių lizdas?
Europos Komisija rengiasi peržiūrėti prieš penkerius metus priimtą kontroversiškai vertinamą REACh reglamentą, pagal kurį pirmą kartą iš cheminių medžiagų gamintojų buvo pareikalauta pagrįsti, kad jų gaminiai yra saugūs vartoti, prieš pateikiant juos į rinką.

Sienų pasikeitimas – bevizis kelionių režimas ES rytų kaimynėms
Per pastaruosius metus ES įgijo vertingos bevizio kelionių režimo kūrimo kaimyninių šalių piliečiams patirties. Po Vakarų Balkanų valstybių bevizio kelionių režimo su ES link yra jos rytinės partnerės, pirmiausia Rusija, Ukraina ir Moldova.

Išmaniosios energetikos sistemos: jungčių kūrimas
ES planai pereiti prie mažai akmens anglių naudojančios ekonomikos priklauso nuo pertvarkytos, be sienų, perdavimo sistemos, galinčios sujungti į visumą atsinaujinančias energijos rūšis ir išmaniuosius skaitiklius, kurie leidžia prie ištakų mažinti energijos sąnaudas. Bet ar Europa pasirengusi priimti iššūkį?

Su sveikata susijęs raštingumas: pagalba pacientams padėti patiems sau
Pirmąjį 2012 m. pusmetį Taryba ir Parlamentas turėtų svarstyti naujus Komisijos pasiūlymus dėl informacijos apie vaistinius preparatus direktyvos atnaujinimo. Minėti svarstymai vyks pasitelkus statistiką, o ji rodo, kad beveik pusė Europos pacientų yra „sveikatos beraščiai“.

Danija perima pirmininkavimo ES pareigas: tiltas per audringus vandenis
Danijos pirmininkavimas ES Tarybai siaučiant euro skolos krizei sutampa su vienu iš sunkiausių momentų per Sąjungos istoriją. Nors Danija nėra euro zonos narė, ji nenusiteikusi sėdėti galinėse eilėse sprendžiant kilusias problemas, bet norėtų pasiekti, kad abiejų pusių šalys išliktų vieningos – tartum „tiltas per audringus vandenis“, apibūdino Danijos Europos reikalų ministras Nikolajus Vamenas (Nikolai Wammen).

ES ir Ukrainos ryšiai – geopolitinis testas
Europos Sąjunga ir Ukraina nusiteikusios pasirašyti Asociacijos sutartį, susietą su precedento neturinčia toli siekiančia laisvosios prekybos sutartimi. Ant kortos statoma ne tik ekonominė partnerystė, bet ir šalies politinė ateitis, istoriniais ryšiais susijusi su Maskva, o dabar – ir su neaiškiomis gerovės perspektyvomis, siejamomis su Briuseliu.

Naujoji Europos sutartis: kelių greičių ES link
Visos ES šalys, išskyrus Britaniją, susitarė dėl naujos sutarties, turinčios užtikrinti griežtesnę fiskalinę discipliną ir gilesnę ekonominę integraciją, kad būtų išsaugota euro valiuta. Tačiau šiuo metu, dėmesiui krypstant į teisines detales ir ratifikavimo procesą, vis dažniau užduodami klausimai apie tai, kas nutiks šalims, kurios nesutiks ratifikuoti sutarties, kaip atrodys jų išmetimas iš klubo.

Elektroninis saugumas: skaitmeninės ekonomikos apsauga
Kol programišiai ir toliau stengiasi pergudrauti vyriausybes, strategijos formuotojai imituoja gaudynes. Daugiau tarnybų, stipresnė duomenų apsauga ir netikros elektroninės atakos – tai būsimosios artilerijos prieš elektronines atakas dalis.

BŽŪP reforma 2014–2020 m.
Ilgai laukti Europos Komisijos pasiūlymai, kaip pertvarkyti Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kritikuojami dėl to, kad neatspindi siekiamų tikslų – teisingiau paskirstyti pinigus, pagerinti sektoriaus konkurencingumą ir skatinti ekologiškesnes ūkininkavimo praktikas.

Pasaulinės gyvavimo ciklo ekonomikos link?
Produktų poveikio aplinkai vertinimas atsižvelgiant į visą jų gyvavimo ciklą – nuo žaliavų gavybos iki transportavimo, vartojimo ir galutinio pašalinimo – tapo it nauja aplinkos apsaugos politikos kūrimo ir tvaraus verslo sprendimų priėmimo mantra.

Anglies dvideginio emisijos kompensavimas. JT bendro įgyvendinimo mechanizmas
Jungtinių Tautų bendro įgyvendinimo mechanizmas (angl. JI), kaip dalis Kijoto protokolo, sukurtas tam, kad turtingoms šalims leistų įsigyti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų projektams “pereinamosios” ekonomikos šalyse, tokiose kaip Rusija, Ukraina ir buvusios komunistinės ES šalys.

Europos spauda: grėsmė laisvei ir pliuralizmui
Europos Sąjunga ilgą laiką buvo laikoma viena iš pasaulio vietų, kur yra didžiausia spaudos laisvė. Tačiau nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos perspėja, kad tam kyla grėsmė, kadangi žiniasklaida vis dažniau koncentruojama vienose rankose, o kai kurios vyriausybės vykdo kryptingą cenzūrą ir yra įsitraukusios į politinius teismo procesus.

Trąšos. Didėjančių žemės ūkio poreikių tenkinimas
Tikimasi, kad pasaulio trąšų gamyba augs ir neatsiliks nuo didėjančios maisto ir biodegalų produkcijos paklausos, tačiau kartu tai kelia aplinkos apsaugos problemų, nes trąšos eikvoja energiją ir lemia vandens bei dirvožemio užterštumą.

Energijos efektyvumas: taupymas ištakose
Europos pastangos didinti energijos vartojimo efektyvumą iki šiol daugiausiai buvo koncentruojamos į priemones, skirtas pagerinti galutinio vartojimo efektyvumą, o didžiulių nuostolių, atsirandančių energijos gamybos ir pristatymo metu, sumažinimo galimybė dažniausiai būdavo ignoruojama.