Tačiau kol kas sistema nerezultatyvi, ją sudėtinga valdyti, o tai kelia klausimų dėl jos tęstinumo pasibaigus galioti Kijoto susitarimui.

Anglies dvideginio emisijos kompensavimas turtingose šalyse

Bendro įgyvendinimo mechanizmas – vienas iš trijų Kijoto protokolo dėl klimato kaitos „lanksčių mechanizmų“.

Mechanizmas leidžia turtingoms šalims sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, palyginti su 1990 m. lygiu, remiant projektus buvusiose Sovietinio bloko šalyse, įskaitant ir ES Rytų valstybes nares.

Kiti du lankstūs Kijoto mechanizmai – Taršos leidimų prekybos ir Švarios plėtros (angl. CDM). Tačiau skirtingai, nei Švarios plėtros mechanizmas, bendro įgyvendinimo projektai vykdomi šalyse, kuriose emisijų mažinimo reikalavimai yra privalomi.

Pagal šį mechanizmą, turtingesnės šalys, išvardintos Kijoto protokolo „Priede 1“, pasirenka kompensuoti savo emisijų mažinimo įsipareigojimus pigiau investuodamos užsienyje.

Kad būtų patvirtintas, Bendro įgyvendinimo mechanizmo projektas turi įrodyti, jog jį vykdant bus sumažinta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, taip pat numatyta , kas nutiktų priešingu atveju.

Bendrame įgyvendinimo mechanizme svarbiausia „mobilizuojamasis vaidmuo“, o Kijoto protokolo kalba tai reiškia bendrą anglies dvideginio emisijų sumažinimą. Vykdant bendro įgyvendinimo anglies dvideginio emisijos mažinimo projektus, šis mobilizuojamasis vaidmuo gali apimti bet kokias emisijos mažinimo ar panaikinimo formas, pvz., energiją gaminti ne iš akmens anglių, o iš atsinaujinančių išteklių. Tai taip pat gali būti jau egzistuojančios pramoninės instaliacijos ar akmens anglių, naftos ar dujų efektyvesnis naudojimas gamyklose.

Teoriškai visiems tai naudinga. Investuojančiosios šalys gauna atitinkamai tiek taršos mažinimo vienetų (angl. ERUs), kiek šalyse, kuriose vykdomi anglies dvideginio mažinimo projektai, sumažėja taršos leidimų ar nustatytų normos vienetų (angl. AAUs’).

Kijoto protokolo palikimas

Bet kol kas sistemos rezultatai nepakankami.

Pirma, Jungtinės Valstijos taip ir nepasirašė Kijoto protokolo, Bendro įgyvendinimo sistema liko be didžiausio laukto pagalbininko. Po masinio pramonės mažėjimo, kurį sukėlė komunizmo žlugimas, buvusios Sovietų valstybės liko su milijardais neišnaudotų anglies dvideginio kreditų, kuriuos iš pradžių buvo planuota parduoti už Atlanto. Jei tai būtų nukelta kol pasibaigs Kijoto protokolo galiojimas, tai greičiausiai sužlugdytų tarptautinę anglies dvideginio rinką.

Pasak ES diplomatų, kasmet pagal Kijoto protokolą sukaupiama vidutiniškai 1,5 mlrd. nustatytų normos vienetų. Įsivaizduojant visą Kijoto protokolo laikotarpį, apima ntį penkerius metus, 2008-2012, visa suma būtų apie 7,7 milijardo vienetų. 2012 m. pabaigoje numatomas vienetų perteklius:

• Rusija: 5,5 milijardo nustatytų normos vienetų
• Ukraina: 2,4 milijardo nustatytų normos vienetų  
• ES 10: 2,2 milijardo nustatytų normos vienetų

Antra, keliems vykdomiems projektams teko ilgai laukti patvirtinimo, paaiškėjo, jog juos sunku valdyti ir patikrinti, kai kurie jų baigėsi aferomis ir abejotina nauda aplinkai. Remiantis Europos bendradarbiavimo ir plėtros banku (angl. EBRD), pagal Bendro įgyvendinimo mechanizmą, tarptautiniai anglies dvideginio kreditai sudarė tik 3 proc. – nepakankamai, kad tai būtų reikšminga emisijos mažėjimui.

PROBLEMOS

Kas turėtų nutikti Bendro įgyvendinimo mechanizmui pasibaigus Kijoto protokolo galiojimui? Bendro įgyvendinimo mechanizmas

Bendro įgyvendinimo mechanizmo ateitis, kai 2012 m. baigs galioti Kijoto protokolas, šiuo metu nežinoma. Apskaičiuota, kad iki susitarimo galiojimo pabaigos cirkuliuos 300 mln. anglies dvideginio kreditų (išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų , angl. ERUs).

Tačiau tikimasi, kad Bendro įgyvendinimo mechanizmas veiks dar kelerius metus, nes išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai galioja kreditiniu laikotarpiu, nuo 2008 m. iki 2015 m. Kas nutiks paskui, galima tik spėlioti.

„Šiuo metu rinka visiškoje nežinioje“, „EurActiv‘ui“ sakė „Point Carbon“ analitikė Natalija Jakimenko (Natalia Yakymenko). „Investuotojai dabar baiminasi žengti į rinką dėl emisijų mažinimo po 2012 m. Jie nežino, ar ką nors susigrąžins iš savo investicijų, o jei taip, tai ką.“

Rusijos pasipriešinimas antram emisijos mažinimo įsipareigojimų ciklui, po 2012 m., prisidėjo prie nežinomybės dėl mechanizmo ateities. Pasaulio laukinės gamtos fondo (angl. WWF ) vadovas Rusijoje Aleksejus Korkorinas (Alexey Korkorin) mano, kad tai transformuosis į savanorišką emisijų rinką. „Kainos, žinoma, bus daug mažesnės“, – sakė jis „EurActiv‘ui“, – „bet jei tai pelninga, tai kodėl gi ne? Gali būti tiesiogiai susitarta su ES ir kitomis valstybėmis tęsti Bendro įgyvendinimo mechanizmą, bet vykdant tik labai ribotą projektų skaičių“.

Jis tikisi, kad ES galėtų palaikyti tokį metodą.  

Teoriškai išmetamieji teršalų mažinimo vienetai galėtų būti priimti į ES emisijų leidimų sistemą (angl. ETS), nes emisijų sumažinimo įsipareigojimai garantuoja tokių kreditų paklausą iki 2020 m. Bet ar paklausa būtų tokia didelė, kad taptų patraukli investicijoms, nežinoma.  

Ar reikėtų Bendro įgyvendinimo mechanizmą perkelti į ESemisijų leidimų sistemą?

Bendro įgyvendinimo mechanizmas yra anglies dvideginio vidaus kompensavimo forma, ES vis dar turi nebaigtų darbų, susijusių su savo anglies dvideginio vidaus kompensacijų sistemos tinkamumu ir galimu sukūrimu.

Pasak Bendro įgyvendinimo mechanizmo priežiūros vykdomojo komiteto (angl. JISC) nario ir Prancūzijos vyriausybės finansuojamo anglies dvideginio finansinės grupės „CDC Climat“ tyrimo vadovo Beno Lege (Benoit Leguet), vienas iš sprendimų būtų, kad emisijos leidimų sistemos projektai pripažintų taršos mažinimo vienetus ES vidaus projektais. „Bendro įgyvendinimo projektai gali būti vykdomi Rusijoje, Ukrainoje, Europoje ir už jos ribų, – „EurActiv‘ui“ sakė Benas Lege. – Kai kurios Europos šalys –  Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija ir t.t. –  tai daro. Kai kalbame apie taršos mažinimą Europoje, tai turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į emisijos Europoje sumažinimo 20 proc. iki 2020 m. tikslą.“

Kai kurie teigia, kad Bendro įgyvendinimo mechanizmas geriausiai veiktų „bazinėje kreditų sistemoje“, kuri leidžia teršėjams, kuriems netaikoma bendro išmetamųjų teršalų kiekio riba (kaip emisijų leidimų sistema) , sukurti anglies dvideginio kompensavimo kreditus sumažinant savo emisijas žemiau bazinio lygio. Vėliau šie kreditai galėtų būti parduoti teršėjams, kurie neturi norminių apribojimų. B. Lege įsitikinęs, kad tokios sistemos papildytų emisijų leidimų sistemą, tam tikru mastu tai jau daroma.

Kas nutiks pertekliniams „karšto oro“ kreditams?

Apskaičiuota, kad vien Rusija turi sukaupusi nuo 3 iki 5 mlrd. nustatytų normos vienetų dėl paskirto per didelio anglies dvideginio kreditų skaičiaus. Jie buvo paskirti remiantis buvusių Sovietų Sąjungos respublikų pramonės produkcijos skaičiais prieš žlungant  jų ekonomikoms po 1990 m.

Jei visi Rusijos sukaupti nustatytos normos vienetai būtų paleisti į rinką, jų kaina nukristų arti nulio. Bet kadangi Rusija nėra tuo suinteresuota, analitikai mano, jog tai mažai tikėtina. „Paklausa gana nedidelė, taigi kas juos pirktų?“- klausia N. Jakimenka. Bet, pvz., Japonija ir toliau perka “karšto oro“ kreditus, kad kompensuotų savo anglies dvideginio emisijas, kai šios viršija Kijoto protokolo tikslus.

Aleksejus Korkorinas rekomenduoja vyriausybėms panaudoti nustatytos normos vienetus „kaip nacionalinį paveldą prezidentinėse kalbose, kad Rusija nuo 1990 iki 2030 m. sumažins emisiją X mlrd. dolerių ir t.t. Tai viešųjų ryšių priemonė ateityje, bet kol kas nekreipkite į tai dėmesio“. Jo nuomone, kada nors jie galės būti panaudoti net prekyboje tarp Rusijos regionų.

Dauguma analitikų taip pat siūlo tęsti kreditų  režimą po 2012 m., pasibaigus Kijoto protokolo galiojimui. Tačiau tokiems pasiūlymams dar nepritarė Bendro įgyvendinimo mechanizmo vykdomasis komitetas.

Ar projektams „Kryptis 1“ trūksta skaidrumo?

Bendro įgyvendinimo mechanizmo projektai vykdomi viena iš krypčių – „Kryptis 1“ arba „Kryptis 2“. „Krypties 1“ procedūros nesukontroliuojamos. Jos vykdomos, kai priimančioji šalis atitinka tik kai kuriuos reikalavimus perleisti taršos mažinimo vienetų ar jų įgyti. Paskui patikros procedūrą vykdo kompetentinga nepriklausoma institucija – JT bendro įgyvendinimo mechanizmo vykdomasis priežiūros komitetas.  

O „Krypties 2“ procedūros taikomos, kai priimančioji šalis atitinka visus reikalavimus. Tada patikros procesas atliekamas tik tarp priimančiosios šalies ir investuojančios valstybės, kad būtų garantuota, jog visi emisijų sumažinimai yra „papildomi“ vykdomai veiklai. Tačiau šis procesas ne visada yra viešinamas, todėl kyla įtarimų, nusiskundimų ir protestų.

Netikrumas, ar Bendro įgyvendinimo mechanizmas bus tęsiamas pasibaigus Kijoto protokolo galiojimui, veiksnys, veikiantis verslo pasitikėjimą šiuo mechanizmu, bet yra ir kitų veiksnių. Pasak Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiojo anglies dvideginio vadovo Jano Vilemo van de Veno (Jan-Willem van de Ven), dauguma Europos investuotojų tikrai netiki, kad mechanizmas gerai veikia.

„Deja, Europos bankininkystės regionas dėl įvairių priežasčių atsilieka nuo ambicingesnių Kinijos, Indijos ir Lotynų Amerikos regionų“, – sakė jis. Likvidumo problemos, kurias sukėlė recesija, tik viena iš priežasčių.

Bendro įgyvendinimo mechanizmas prasidėjo vėliau nei Švarios plėtros mechanizmas, daugelyje šalių leidimai buvo išduodami lėtai, todėl projektų patvirtinimai strigo.  

Ukrainoje, priėmus Bendro įgyvendinimo mechanizmą, iš pramonės ir energetikos sektorių buvo reikalaujama patvirtinimo raštų Bendro įgyvendinimo mechanizmo projektams vykdyti, jie dažnai vėlavo. Tačiau Rusijoje valstybinis bankas „Sberbank“ neseniai pareiškė, kad imsis trečiojo 70 mln. anglies dvideginio kreditų konkurso, jei rinkoje bus pakankama jų paklausa.

Ar tai saugu?

Bendro įgyvendinimo mechanizmas patyrė keletą su nusikalstama veikla susijusių nesėkmių. Labiausiai pagarsėjęs atvejis – kai Slovakija už mažesnę nei per pusę kainą rinkoje pardavė milijonus nustatytos normos vienetų JAV kompanijai „Interblue“, kuri buvo įsikūrusi garaže. Dėl to šalis galėjo netekti iki 40 mln eurų. Po 2009 m. šalyje kilusio skandalo buvo atleistas aplinkos ministras.

Tais pačiais metais 15 tonų emisijos leidimų, kuriuos Ukraina buvo susitarusi parduoti Japonijai, dingimas prisidėjo prie įspūdžio, kad sistemai trūksta pagrindinių apsaugos protokolų.

„Mums labai sunku kontroliuoti nustatytos normos vienetų prekybą“, – sakė Robas Elsvortas (Rob Elswort). „Tai nėra plačiai žinomas ar skaidrus procesas. Nėra jokio centralizuoto registro ar aiškių požymių, kad tokia prekyba vyksta. Sužinome apie tai tik tada, kai apie tai „suuodžia“ žurnalistai ar specializuota spauda.“ Bet griežtesnė informacijos srautų kontrolė taip pat gali būti naudinga atsargumo priemonė prieš nusikalstamą veiklą, tai dažnai būdinga tam tikrai šaliai.

Neseniai po to, kai Rusijos bankas „Sberbank“ įteikė 175 mln. anglies dvideginio kreditų iš Bendro įgyvendinimo mechanizmo kompensacinės sistemos kompanijai, susijusiai su firma, bankui skolinga daugiau nei 800 mln. dolerių, kilo klausimų dėl interesų konflikto. Vienas iš Bendro įgyvendinimo mechanizmo dalyvių EurActiv‘ui sakė, kad šis žingsnis sukėlė nuostabą. Pasak A. Korkorin, Pasaulinį laukinės gamtos fondą šis žingsnis „nuliūdino“.

„Suprantama, kad jie nori pelno ir priimti sprendimus, bet tai kenkia visam Bendro įgyvendinimo mechanizmui“, – sakė jis. „Pasibaigus Kijoto protokolo galiojimui, savanoriški emisijos mažinimo projektai Rusijoje turėtų būti vykdomi visiškai nepriklausomai nuo „Sberbank“ banko“.

A. Korkorino ir daugelio apžvalgininkų nuomone, dauguma Bendro įgyvendinimo mechanizmo projektų, vykdomų Rusijoje, realiai sumažino emisiją, bet bankas „Sberbank“ „per daug viską tikrino ir kontroliavo“, – apgailestavo A. Korkorinas. „Apskritai  banko vaidmuo neigiamas“, – sakė jis. „Deja, „Sberbank“ bankas siekia savų tikslų, o ne deda maksimalias pastangas, kad pagreitintų Bendro įgyvendinimo mechanizmą. Jo tikslas tikriausiai buvo įgauti superkontrolę“, – teigė jis.  

Ar Bendro įgyvendinimo mechanizmas pakankamai lankstus?

Leistinos anglies dvideginio emisijų normos buvusioms Sovietų šalims buvo nustatytos 1990 m., prieš pat valstybinių subsidijų griūvančiai pramonei panaikinimą. Visas pramonės sektorius dingo iš žemėlapio. Dėl šios priežasties buvo sudėtinga nustatyti bazinį lygį.

Pavyzdžiui, 2007 m. Rusijos emisija, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažėjo 37 proc., o dėl pasaulinės ekonomikos nuosmukio 2009 m. gali ir toliau mažėti, iki 50 proc.

Tačiau kritikai teigia, kad dėl Bendro įgyvendinimo mechanizmo nelankstumo pradiniai skaičiavimai bus peržiūrėti. Dėl to Rusijos „karšto oro“ perteklius tapo derybų nuolaida, kuri blokuoja susitarimą dėl sutarties, pratęsiančios Kijoto protokolą.

Ar Bendro įgyvendinimo mechanizmas naudingas aplinkai?

Bendro įgyvendinimo mechanizmo veiksmingumas aplinkai kartais kėlė abejonių, nes jo kreditai labai dažnai būdavo naudojami, pavyzdžiui, skalūninėms dujoms ar pramonės projektams, o ne energijai iš atsinaujinančių išteklių remti. Todėl su tuo susijęs „papildomas“ anglies dvideginio emisijos sumažinimas yra ginčytinas.

Kritikai taip pat teigia, kad tam tikras Bendro įgyvendinimo mechanizmo finansuojamos taršos sumažėjimas būtų įvykęs ir be taršos mažinimo vienetų mechanizmo. Mat auguma projektų dalyvių modernizavo pasenusias pramonės gamyklas: Rusijai ir Rytų Europos šalims subsidija buvo naudinga, nes suteikė konkurencinio pranašumo.

„Šios investicijos toms kompanijoms buvo būtinos“, – sakė N. Jakimenka. „Buvusios Sovietų Sąjungos valstybės turi daug pasenusių įmonių, o Bendro įgyvendinimo mechanizmo projektais reikia įrodyti, kad sumažino taršą ir suefektyvino energijos vartojimą. Be užsienio investicijų to nebūtų galėję padaryti.“

Ar Bendro įgyvendinimo mechanizmas sėkmingas?

Bendro įgyvendinimo mechanizmo sėkmė (ar nesėkmė) tam tikru mastu nulems savo likimą, pasibaigus Kijoto protokolo galiojimui, ir kaip mechanizmo pavyzdys bus kopijuojamas kitose anglies dvideginio sistemose.

Nevyriausybinės organizacijos ir rinkos ekspertai vieningai mano, kad, nors ir turi trūkumų, Bendro įgyvendinimo mechanizmas sulaukė daug vertų dėmesio pasiekimų. Buvo sumažinta tarša, išvystyta infrastruktūra, pritraukta investicijų ir sukurta projektų. Tačiau aplinkosaugininkai abejoja, ar tokie veiksniai gali būti vieninteliai kriterijai, apibrėžiantys mechanizmo sėkmę.

Ukrainoje Bendro įgyvendinimo mechanizmo anglies dvideginio kreditai sudaro tik 10 proc. viso Švarios plėtros mechanizmo apimties, o Bendro įgyvendinimo mechanizmo projektai sudaro tik mažą pasaulinės anglies dvideginio rinkos dalį. Bendro įgyvendinimo mechanizmo tiesioginis taršos sumažinimas taip pat nedidelis. Bendro įgyvendinimo mechanizmo šalininkai kartais skundžiasi, kad sistemai labai trukdė priimančiųjų šalių kompetentingo dalyvavimo stygius. Bet taip pat pabrėžia, kad auditoriai, procedūros, infrastruktūra ir sukaupta patirtis buvo joms naudinga.  

Janas Vilemas van de Venas iš Europos bendradarbiavimo ir plėtros banko, prieš išdrįsdamas pasakyti nuomonę, ar mechanizmas buvo sėkmingas, sudvejojo. „Manau, kad, įvertindami anglies dvideginį, bent jau padėjome įtraukti klimatą į darbotvarkę , spėju, kad jei Bendro įgyvendinimo mechanizmo nebūtų buvę, šių šalių įtraukimas į klimato rinką būtų daug labiau nutolęs“, – sakė jis.

„Ar tai buvo sėkminga kiekio prasme? Nemanau. Regiono tarša sudaro 13 proc. pasaulinės taršos, anglies dvideginio kreditų kiekis iš šio regiono kol kas sudaro tik 3 proc., taigi savo darbo dalies jie neatliko.“

NUOMONĖS

Tarptautinės emisijų leidimų asociacijos (angl. IETA) vadovas Henris der Vena (Henryder Vena)į Bendro įgyvendinimo mechanizmoateitį žiūri skeptiškai. „Prognozės labai liūdnos, bet, nepratęsus Kijoto protokolo ir nepriėmus sprendimų, nauji Bendro įgyvendinimo mechanizmai greičiausiai bus sustabdyti“, sakė jis EurActiv‘ui.

„Labai tikimės, kad šalys ras būdą, kaip mechanizmas būtų tęsiamas.“ Jis pritarė „Point Carbon“ analitikei Natalijai Jakimenko iš Ukrainos, kad abejonės dėl Bendro įgyvendinimo mechanizmo turėjo „destabilizuojančio poveikio“ rinkai ir tam, kad į anglies dvideginį buvo mažai investuota. Bendro įgyvendinimo mechanizmo įtaka rinkai iš pradžių buvo nedidelė, bet laipsniškai darėsi „įdomi ir efektyvi“, – sakė jis.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko Anglies dvideginio kreditų fondo vadovas Janas Vilemas van de Venas EurActiv‘ui sakė, kad „tokie instrumentai, kaip Bendro įgyvendinimo mechanizmas, gali padėti suformuoti tai, kas būtina Europos vidaus emisijų prekybos sistemoms“.

„Manau, kad tai yra Bendro įgyvendinimo mechanizmo esmė: bazinė kreditų sistema, kaip Bendro įgyvendinimo mechanizmas, nebaudžia didelių teršėjų, bet remia perėjimą prie mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos, atlygindama šalims, norinčioms sumažinti savo emisiją“, – sakė jis. „Be to, veikiant Bendro įgyvendinimo mechanizmui išsaugomas aplinkos integralumas, nes projektai vykdomi šalyse, turinčiose emisijos limitus“.

Tačiau tam pritaria ne visi. Henrisder Vena sakė, kad „šiuo metu Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai mažiausiai reikia neriboto naujo  tiekimo šaltinio, jei nebus atitinkamų paklausos pokyčių“. Jo manymu, kyla klausimas, ar ES reikėtų svarstyti Bendro įgyvendinimo mechanizmo ar panašių sistemų sujungimą visame pasaulyje kaip politinę priemonę.

Dėl perteklinių Rusijos „karšto oro“ kreditų Bendro įgyvendinimo mechanizmo priežiūros komiteto narys Benas Lege aiškino, kad komitetas Kijoto protokolą pasirašiusių šalių susitikime neseniai pasiūlė „kažką, kas, atrodo, priimtina ir kvepia perkėlimu, bet tai nėra perkėlimas“. Tai užtikrina nustatytų normos vienetų naudojimą 2013-2015 m. laikotarpiu. B.Lege žodžiais, tai „protingi perkėlimai“, bet tai nesusiję su nustatytų normos vienetų kaupimu.

Aplinkosaugininkai, tokie kaip RobasElsvortas iš nevyriausybinės organizacijos „Sandbag“, Bendro įgyvendinimo mechanizmą apibūdina kaip „abejotiną“. EurActiv‘ui jis teigė, kad „abejoja mechanizmo projektais –  ar jie tikrai mažina taršą ir yra teisėti“.

„Point Carbon“ analitikei Natalijai Jakimenko daugiausia nerimo kelia mažesnių šalių pateiktų duomenų apie „patogumą vartotojui“ stoka. „Pavyzdžiui, Rumunija niekur neskelbia jokios informacijos, taigi kyla abejonių dėl skaidrumo“, – teigė ji. „Sunku įvertinti, ar šiais projektais buvo kas nors sukurta.“

Dėl projektų „Kryptis 1“ nerimauja ir BenasLege iš anglies dvideginio finansų grupės „CDCClimat“, kurią finansuoja Prancūzijos vyriausybė. „Šių Bendro įgyvendinimo projektų neprižiūri nei Bendro įgyvendinimo mechanizmo priežiūros komitetas, nei Jungtinės Tautos, taigi dėl taršos mažinimo patvirtinimo sprendžia priimančioji ir investuojančioji šalis“, sakė jis. Nors kai kurie sutinka, kad projektai tvarūs, „pagrindinė bėda yra tai, jog visas „Krypties 1“ procesas nėra skaidrus“, – tęsė jis. „Jis per daug laisvas. Aukščiausiojo lygio susitikime Kankūne Bendro įgyvendinimo mechanizmo priežiūros komitetas pasiūlė sujungti dvi mechanizmo kryptis į vieną.“ Tačiau susitarta dėl to nebuvo.

B. Lege pasiūlė, kad Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija reformuotų savo stebėjimo ir patvirtinimo procedūras – „gal nereikėtų tikrinti kiekvieno projekto, bet bent patikrinti, kad nacionalinės taisyklės atitiktų minimalius reikalavimus“, – sakė jis. „Tai reikštų perėjimą nuo „Kryptis 1“ metodo – „netikrinti nieko“ prie „visko tikrinimo“ metodo, projektas po projekto, iki minimalios kokybės, o ne projektų tinkamumo kriterijų patikrinimą. Taip Bendro įgyvendinimo mechanizmas išlaikytų lankstumą ir netaptų toks sudėtingas, kaip Švarios plėtros mechanizmas. Tada galbūt įtikintų priimančiąsias šalis vykdyti daugiau Bendro įgyvendinimo mechanizmo projektų.“

Kai kurie Bendro įgyvendinimo mechanizmo sunkumai kasdieniškesni. „Bendro įgyvendinimo mechanizmas prasidėjo vėliau nei Švarios plėtros mechanizmas, – sakė Janas Vilemasvan de Venas, – todėl jo plėtra atsiliko keleriais metais, bet jei pažvelgsime tik į techninį potencialą, dėl perėjimo į rinkos ekonomikas buvo didelis anglies dvideginio intensyvumas ir energijos švaistymas – taigi tai gera galimybė mažomis sąnaudomis pasiekti taršos mažėjimo. Tai, kad Bendro įgyvendinimo mechanizmas neveikia, iš dalies kaltas lėtas nacionalinių taisyklių įsigaliojimas pradėjus veikti Bendram įgyvendinimo mechanizmui."

Benas Lege teigė, kad optimistiniame ateities scenarijuje „rinka paremti mechanizmai bus panašesni į Bendro įgyvendinimo mechanizmą, o ne į Švarios plėtros mechanizmą, nes kylant pasaulinei ekonomikai  atsiras daugiau turtingų ir sumažės mažiau išsivysčiusių šalių, remiamų Švarios plėtros mechanizmo kompensacijomis.

Ilgainiui „Bendro įgyvendinimo mechanizmas taps pirmaujančiu, nes visos Europos anglies dvideginio vidaus kompensacinės sistemos remsis Bendro įgyvendinimo mechanizmu ar panašia į jį sistema. Noriu pasakyti investuotojams: „Investuokite į projektus ir atminkite, kad kai kurios šalys galės vesti dvišales derybas su ES, tai galėtų būti mechanizmai, panašūs į Bendro įgyvendinimo mechanizmą“, – dėstė B. Lege.

RoboElsvorto nuomone, Bendro įgyvendinimo mechanizmas– įdomus pavyzdys, kaip ES galėtų vykdyti panašius projektus, kad potencialiai naudotų tokius pačius dalykus, kurie naudojami vykdant Bendrą įgyvendinimo mechanizmą buvusioms Sovietų šalims. Kodėl pirmiau ne padėti ES, o mokėti už buvusių sovietinių šalių modernizavimą? ES kompanijos galėtų perduoti daugumą Bendro įgyvendinimo mechanizmo kreditų, kad įvykdytų Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos tikslus. Jie iš Ukrainos regiono šildymo projektų. Taigi kodėl šie kreditai nekuriami Lenkijoje, kuri turi panašią pastatų infrastruktūrą?“

Kai kurie aplinkosaugininkai abejoja Bendro įgyvendinimo mechanizmo „papildomu“ taršos mažinimu. „Žinoma, aš nesidžiaugiu, kad tiek daug pramoninių, o ne atsinaujinančių išteklių  projektų yra jų priimtų projektų sąraše“, – Eur Activ‘ui sakė Aleksejus Korkorinas iš Rusijos Pasaulio laukinės gamtos fondo. „Manau, kad skalūninių dujų projektai slidoki, bet bent jau tai nėra įprastas verslas, net jei jis toks ir bus ateityje.“

Jo būgštavimus išsklaidė Frisas de Jongas (FrisoDeJong) iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. „Visada sunku parodyti, kad energijos efektyvumo projektas iš tikrųjų ką nors „papildo“, – sakė jis telefonu EurActiv‘ui. „Šalyse, kuriose dirbame, susidūrėme su daugybe kliūčių, jas reikia pašalinti, kad būtų pritraukta investicijų, taigi tai ne tik subsidija pramonei.“

F. Jongo nuomone, dujų projektai, su kurias Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas dirbo Švarios plėtros mechanizmo rėmuose, turėjo labai mažai papildomos naudos, nors buvo labai pelningi. Bet Janas Vilemas van den Venas pabrėžė, kad bankas neinvestavo į HFC-23 naikinimo sistemas.

„Galime dalyvauti tik tokiuose projektuose, kuriais iš karto nesusidomi komercinis sektorius. Jei dalyvaujame tokiuose projektuose, mes pasmerkti būti „priedais“ privačiam sektoriui, taigi dažniausiai dalyvaujame sunkesniuose ir sudėtingesniuose projektuose“, – sakė jis.

BenasLegemano, kad Bendro įgyvendinimo mechanizmo stebėjimas ir patvirtinimas pernelyg lankstus. „Kai girdžiu skundžiantis dėl Švarios plėtros mechanizmo sudėtingumo ir nelankstumo, noriu patarti pereiti prie Bendro įgyvendinimo mechanizmo“, – sakė jis. „Turime kreiptis į strategijų formuotojus ir pasirūpinti, kad jie suprastų mechanizmo vertę.“

Aišku, bet kokia lankstumo stoka yra pirminių Kijoto protokolo derybų rezultatas, bet  H. van derVenas perspėjo, kad bet kokių sutarčių sudarymas tarptautinėse konferencijose yra sudėtingas dalykas. Jis sutiko, kad būtų buvę daug protingiau, jei svarbūs sutarties dalykai būtų svarstyti tada, kai Sovietų bloko šalyse vyko pramonės pertvarkymas.

„Galite neabejoti, kad sutarties šalys puikiai žinojo, kas joms bus naudinga, o kas ne“, – sakė H. der Venas. „Reikia jas užjausti, kai kiti sako, kad joms reikėjo būti lankstesnėms.“

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/climate-environment/offsetting-carbon-uns-joint-implementation-scheme-ji-linksdossier-507797

http://www.laaif.lt/index.php?-1819444727