APŽVALGA

Tarptautinis standartas

Gyvavimo ciklo vertinimas – GCV (Life-Cycle Assessment – LCA) – yra tarptautinio standarto metodologija (ISO 14040:2006), „padedanti kiekybiškai įvertinti naštą aplinkai, susijusią su prekėmis ir paslaugomis (produktais), aplinkosaugos naudą,  kompromisus ir tobulintinas sritis atsižvelgiant į visą produkto gyvavimo ciklą“.  

Standartą lydi  Gyvavimo ciklo aprašas – GCA (Life-Cycle Inventory – LCI) – bei Gyvavimo ciklo poveikio vertinimas – GCPV (Life-Cycle Impact Assessment – LCIA). GCA susijęs su aplinkosaugos duomenų, tokių kaip oro ar vandens užterštumas, atsirandantis dėl žaliavų gavybos ir gamybos, transportavimo, naudojimo, pakartotinio naudojimo, atliekų tvarkymo, perdirbimo ir galutinio produkto pašalinimo, surinkimu ir analize.

GCPV yra „aplinkos problemų vertinimo rodikliai“, susiję su produkto gyvavimo ciklu, kalbant, pavyzdžiui, apie klimato kaitą, išteklių išeikvojimą ir žmonių sveikatą.  

Gyvavimo ciklo vertinimas prasdideda nuo Būvio ciklo koncepcijos ( Life-Cycle Thinking – LCT), arba supratimo, kad reikia atsižvelgti į viso produktų ir paslaugų gyvavimo ciklo poveikį aplinkai.

ES politikos

Augant susirūpinimui, kad vis labiau trūkstant išteklių ir kylant žaliavų kainoms slopsta ekonomikos augimo perspektyvos Europoje, ES ieško būdų, kaip sumažinti pramoninės veiklos, produktų gamybos ir vartojimo modelių poveikį aplinkai bei pagerinti socialinį veiksmingumą ir išlaikyti ekonominį pelningumą.

Pirmą kartą gyvavimo būvio koncepciją Europos Komisija panaudojo savo Žaliojoje knygoje dėl Integruotos produktų politikos (Integrated Product Policy – IPP) 2001 metais, o 2003 m. buvo paskelbtas Komunikatas dėl IPP.  

Kiti esamų ES politikų, susijusių su gyvavimo ciklu, pavyzdžiai apima 2005 m. Atliekų prevencijos ir perdirbimo bei Tvaraus nacionalinių išteklių naudojimo temines strategijas, taip pat  2008 m. Tvaraus vartojimo ir gamybos veiksmų planą.

Specialios priemonės šioms politikoms įgyvendinti apima ES reglamentus dėl ekologinio ženklinimo bei Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (Eco-management and Audit Scheme – EMAS), ES atliekų direktyvas, Ekologinio projektavimo direktyvą energiją naudojantiems gaminiams (Energy-using Products – EuP) bei Aplinką tausojančių viešųjų pirkimųiniciatyvą. 

PROBLEMOS

Nors jau egzistuoja Tarptautinės standartizavimo organizacijos (International Organisation for Standardisation – ISO), dėl Gyvavimo ciklo vertinimo standartų vis dar nėra visuotinai pripažintų gairių, kurios papildytų minėtus standartus ir užtikrintų nuoseklius gyvavimo ciklo duomenis ar nuodugnius vertinimus.

Tiek Europoje, tiek visame pasaulyje yra daug skirtingų Gyvavimo būvio aprašų duomenų bazių ir Gyvavimo ciklo vertinimo metodų. Duomenų bazės, pavyzdžiui, yra valdomos pramonės asociacijų, tačiau yra ir kitų teminių duomenų bazių bei politikų, kurias atsirasti paskatino nacionalinių ir tarptautinių duomenų rinkiniai.  

Be to, esamai praktikai būdingi nuosavi GCV programinės įrangos įrankiai bei duomenų bazės, jie funkcionuoja nesuderinamais formatais (žr. ES jungtinių tyrimų centro esamų duomenų bazių, įrankių, paslaugų ir tiekėjų visame pasaulyje sąrašą).

O patikimi ir nuoseklūs duomenų rinkiniai bei vertinimai yra būtini kuriant politikas ir tam, kad tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus sprendimų priėmėjams būtų teikiama patikima pagalba ekologinio ženklinimo, anglies pėdsako ar ekologinio projektavimo tyrimų klausimais.

Dėl patikimų nuorodų duomenų bazių trūkumo ir kokybine, ir kiekybine prasme Europoje, taip pat dėl pramonės paramos stygiaus Europos Komisijos tyrimų padalinys Jungtinis tyrimų centras 2005 m. pradėjo kurti tokius rodiklius ir bendrą ES duomenų bazę.

Kuriama duomenų bazė, vyksta konsultacijos

Jungtinio tyrimų centro Aplinkos ir darnaus vystimosi institutas (Institute for Environment and Sustainability – IES) kuria Europos gyvavimo ciklo vertinimo platformą, kurios tikslas – pagerinti GCV patikimumą, pripažinimą ir vykdymą tarp verslo ir valdžios institucijų teikiant duomenis apie nuorodas bei rekomenduojant GCV tyrimų metodus.  

Platforma pateiks išsamias technines gaires ISO standartams dėl GCV vystyti, kad būtų sukurtas bendras pagrindas nuosekliems ir kokybiškiems gyvavimo ciklo duomenims bei išsamiems tyrimams.

Iki 2011 m. pabaigos Jungtinis tyrimų centras parengs:

·Europos orientacinę gyvavimo ciklo nuorodų duomenų bazę (European Reference Life-Cycle Database – ELCD), suteiksiančią Gyvavimo ciklo aprašų duomenis apie pagrindines žaliavas, energiją, transportą ir atliekų valdymą iš verslo asociacijų bei kitų šaltinių. Šie duomenų rinkiniai prieinami nemokamai. Rekomendacinio dokumento dėl GCA duomenų rinkinių projektas buvo pateiktas konsultacijoms 2009 m. birželio mėn.   

·Tarptautinės orientacinės gyvavimo ciklo duomenų sistemos (International Reference Life-Cycle Data System-ILCD) techninio vadovo dokumentus GCA. Tai vystoma pasitelkiant tarptautines konsultacijas ir yra paremta ISO standartu. Dokumentų projektai šiuo klausimu buvo pateikti konsultacijoms 2009 m. birželio mėn.

·Tarptautinės orientacinės gyvavimo ciklo duomenų sistemos duomenų tinklas– tai internetinis GCV informacijos centras, skirtas palengvinti keitimąsi žiniomis apie nuoseklius ir kokybiškus gyvavimo ciklo duomenis tarp verslo atstovų, vyriausybių, akademinės bendruomenės bei konsultantų visame pasaulyje.

Politikos kūrėjų ir verslo naudojimasis GCV

Pasak Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (United Nations Environment Programme – UNEP), gyvavimo ciklo požiūris teikia naudingas pramonei, vyriausybėms ir vartotojams. Integruodamas gyvavimo ciklo perspektyvą į kompanijos valdymo bei gamybos procesus, verslas gali pagerinti savo tvarumą aplinkos atžvilgiu, profesinę sveikatą ir saugumą, taip pat rizikų ir kokybės valdymą. Gyvavimo ciklo požiūris į tvarumo valdymą taip pat gali pagerinti kompanijos įvaizdį ir prekės ženklo vertę bei padėti nustatyti tiekėjus, kurių veikla atitinka kompanijos strategijas.  

O vyriausybinės iniciatyvos užtikrina ir stiprina pramonės ir paslaugų sektorių pozicijas regioninėse bei pasaulinėje rinkoje ir teikia visuomenei bendrą aplinkosaugos naudą, suderintą su ekonominiais ir socialiniais aspektais.

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa taip pat pažymi, kad gyvavimo ciklo požiūris leidžia produkto kūrėjams, paslaugų teikėjams, vyriausybės institucijoms bei asmenims „numatyti ką nors ilgesniam laikotarpiui atsižvelgiant į visus aplinkosaugos aspektus“, be to, padeda išvengti problemų perkėlimo iš vieno gyvavimo ciklo etapo į kitą ar iš vieno aplinkosaugos aspekto į kitą, pavyzdžiui, iš oro į vandenį ar žemę.

Europos Komisija pabrėžia, kad GCV naudojimas priimant sprendimus taip pat gali pagerinti kompanijos gaminių konkurencingumą – paskatinti patobulinti gaminio modelį ir praplėsti medžiagų ir technologijų pasirinkimą.

Vartotojų elgesio keitimas

Tikimasi, kad gyvavimo ciklo metodai pastūmės vartojimą tvarumo linkme  – vartotojai gaus patikimesnę informaciją. Darydami sprendimus pagal kainos analizę, naudą ir produkto kokybę kai kurie vartotojai jau dabar daugiau suvokia apie jų pirkinių daromą poveikį aplinkai, socialinei gerovei bei vietinei ekonomikai.

Neseniai ES prasidėjusios dvi pramonės iniciatyvos kaupia patirtį, kaip sumažinti maisto ir mažmeninės prekybos sektorių poveikį aplinkai, skatinti tvarius produktus ir geriau informuoti vartotojus apie „žalias“ pirkimo galimybes.

Europos tvaraus maisto vartojimo ir gamybos (European Food Sustainable Consumption and Production – SCP) apskritasis stalas buria visus maisto grandinės veikėjus, kad galėtų sukurti nuoseklią produktų poveikio aplinkai vertinimo metodologiją ir veiksmingas komunikacijos vartotojų priemones kartu teigiant, kad siekiama išvengti „žaliojo smegenų plovimo“ (greenwashing) (EurActiv 07/05/09).  

Komisija palankiai įvertino iniciatyvą ir pabrėžė, kad svarbu “vertinti pavienius produktus, kad būtų galima išsiaiškinti, kokioje jų gyvavimo ciklo fazėje yra didžiausias poveikis aplinkai, taip pat norint juos palyginti”.

Mažmenininkų aplinkosaugos veiksmų planas(Retailers' Environmental Action Plan – REAP)vienija mažmenininkus, norinčius sumažinti to, ką jie parduoda, bei jų tiekimo grandinės  anglies pėdsaką ir skatinti vartoti tvaresnius produktus (EurActiv 03/03/09). 

Ribos

Dar 2003 m. Komisija paskelbė tyrimą dėl įvairių produktų grupių poveikio aplinkai bei šio poveikio vertinimo pinigais.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad poveikio aplinkai tyrimą ribojo visų tiriamų kategorijų prieinamų duomenų trūkumas, taip pat laiko, geografinių ir technologinių duomenų patikimumas. Ataskaitoje pažymima, kad, kaip ir apskritai GCV tyrimuose, „gali būti didelių neaiškumų“ dėl toksiškumo ir netoksiškumo.

Kalbėdama apie išorinių sąnaudų skaičiavimą, ES vykdomoji institucija pažymėjo, kad yra neaiškumų, tiesiogiai susijusių su pačiais monetarizavimometodais, ir kad „kai kurie apribojimai atsiranda derinant monetarizacijos rezultatus ir GCV, ypač galimą  pasaulinį poveikį (GCV) su konkrečios vietovės ir šaltinio išorinių sąnaudų veiksniais (monetarizacija).

Jungtinis tyrimų centras pažymi, kad „pasitaikančios klaidos“ dėl produktų ar produktų sistemų palyginimo apima mažus arba nereikšmingus skirtumus, apibendrintų išvadų ir rekomendacijų teikimą pagal konkretaus atvejo studijas ir per didelį pasitikėjimą analize, pagrįsta netikslumais.

Nors GCV gali būti naudojamas kiekybinių sistemų palyginamiesiems aspektams analizuoti, ne kiekvienas veiksnys gali būti paverstas skaičiais ir įspraustas į modelį. Be to, dabartiniai Gyvavimo ciklo vertinimai paprastai nesistengia atsižvelgti į socialines produktų reikšmes, ir nors duomenys yra gana skaidrūs, realios pramonės duomenų reikšmės kartais negali būti nustatomos dėl konfidencialumo.

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa išskyrė dar vieną didelę kliūtį gyvavimo ciklu paremtoms politikoms, vadinamąjį „Stokholmo principą“. Pagal jį, kiekviena valstybė yra atsakinga už savo išteklius tol, kol tai  nekelia žalos bet kuriai kitai šaliai. Todėl svarstymai apie gyvavimo ciklą gali būti traktuojami kaip „nederamas kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus“.

Dar vienas susijęs kliuvinys, pagal Jungtinių Tautų aplinkosaugos programą, yra Pasaulio prekybos organizacijos susitarimas, draudžiantis diskriminaciją dėl aplinkosauginės informacijos prieinamumo. 

Socialinio ir socioekonominio vertinimo paklausa

Nors gyvavimo ciklo vertinimai iki šiol daugiausia buvo naudojami gaminio ar proceso poveikio aplinkai analizei bei siekiant padėti kompanijoms nustatyti, kurie jų gamybos aspektai galėtų būti tvaresni, vis dėlto pasitelkus gyvavimo ciklo vertinimus įmanoma nustatyti socialinį ir socioekonominį produkto gyvavimo ciklo poveikį.

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa neseniai paskelbė gaminių gyvavimo ciklo socialinio vertinimo gaires, jos susijusios su gamybos ir vartojimo poveikiu darbininkams, vietinėms bendruomenėms, kurios vykdo gamybą, bei kitiems vertės grandinės dalyviams.  

Kritika 

 „Tvarios plėtros“ koncepcija yra kritikuojama dėl to, kad tai yra „ideologija“, leidžianti turtingoms pramonės šalims taikyti griežtesnes pagalbos besivystančioms šalims sąlygas ir taisykles, gyvavimo ciklo analizė taip pat susiduria su skeptišku požiūriu. Vienas iš koncepcijos kritikuojamų dalykų  yra tai, kad ši koncepcija nekvestionuoja ekonominio augimo ideologijos. Dėl to kai kurie  ją vertina kaip naują „neoliberalizmo ideologiją“.

Ėjimas tvarios plėtros vertinimo link, o ne viso gaminių ir paslaugų gyvavimo ciklo vertinimo  link – metodologijų, dėl kurių dar turi būti susitarta, dalykas. Veikimas atsižvelgiant į esamus anglies ir vandens pėdsako matavimus taip pat gali atitolinti tvaresnių praktikų taikymą.

NUOMONĖS

Norėdami pamatyti suinteresuotųjų pusių įnašą į Jungtinių tyrimų centro bendrąjį GCV rekomendacinį dokumentą, spustelkite čia.

Pasak Europos Komisijos, tvaraus gaminių valdymo viso jų gyvavimo ciklo metu įrankių standartizavimas yra labai svarbus, kadangi suteikia „bendrą kalbą“ įmonės veikloms ir bendradarbiavimui tarp jų, tuo labiau, kad daugelis aplinkosaugos iššūkių yra globalaus pobūdžio.

Jungtinio tyrimų centro Aplinkos ir darnaus vystymosi institutas pažymi, kad tinkamos pusiausvyros tarp bendrųjų ir nukreiptų į konkretų sektorių GCV gairių radimas priklauso nuo jų tikslo, apimties, numatomo taikymo ir tikslinės auditorijos. Tas pats pasakytina apie tinkamos pusiausvyros tarp ribojančių ir sprendimų priėmimą palaikančių gairių, taip pat praktiškesnių bei lankstesnių gairių radimą.

Aplinkos ir darnaus vystymosi institutas taip pat pažymi, kad reikia vengti pernelyg interpretuoti neesminius skirtumus lyginamuosiuose tyrimuose, kadangi skirtumai ne visuomet yra pakankamai aiškūs, kad būtų galima vieną iš lyginamųjų sistemų paskelbti „laimėtoja“ ar „pralaimėtoja“. „Lygiai taip pat neleistina, neradus esminių skirtumų, paskelbti, kad sistemos yra lygiavertės. Galima tik teigti, kad atsižvelgiant į duomenų apribojimą ir netikslumus neįmanoma nustatyti esminių skirtumų“, priduria institutas.

Lygiagrečiai su ES iniciatyvomis dėl GCV, Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos bei Aplinkos toksikologijos ir chemijos bendrijos (Society of Environmental Toxicology and Chemistry – SETAC) jungtinė programa, vadinama Gyvavimo ciklo iniciatyva, siekia plėsti pasaulio susitarimą dėl gyvavimo ciklo metodologijos bei duomenų ir suteikti daugiau galimybių vyriausybėms ir verslui taikyti gyvavimo ciklo koncepciją. 

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa teigia, kad nors gyvavimo ciklo koncepcijos įtraukimas į politikų vystymą bei verslo veiklas pasistūmėjo į priekį, „vis dar yra didžiulis atotrūkis tarp jos taikymo masto besivystančios ekonomikos šalyse ir pramoninėse valstybėse“. 

Pasak Europos mažų ir vidutinių įmonių lobistinės organizacijos „UEAMPE“, daugelis mažų ir vidutinių įmonių netaiko GCV ar ekologiško projektavimo savo gamybos procesuose, tačiau palankiai vertina idėją dėl Gyvavimo ciklo aprašų ir naujų duomenų bazių su lengvai prieinama gyvavimo ciklo informacija kūrimo ES mastu, žinoma, darant prielaidą, kad ši informacija bus nemokama.

Europos Komisijos tyrimas dėl gyvavimo ciklo koncepcijos supratimo mažose Europos įmonėse, mažmeninės prekybos ir vartotojų organizacijose parodė, kad tai suvokima gana prastai, o grupėms trūksta žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad galėtų pirkti, išmokti ir taikyti GCV įrankius.

Tyrime taip pat pabrėžiama, kad nors maža ar vidutinė įmonė gali būti žaliavų, pusgaminių ar galutinių produktų gamintoja ar tiekėja, dažniausiai tokia įmonė dalyvauja didelių kompanijų, nustatančių gaminio dizainą ir gamybos paklausą, gaminamų produktų tiekimo grandinėje.

Taigi kalbant apie gyvavimo ciklo koncepciją, Komisija mano, kad mažos ir vidutinės įmonės yra priklausomos nuo didelių kompanijų veiklos ir požiūrio.

Europos geležies ir plieno pramonės konfederacija (European Confederation of Iron and Steel Industries – Eurofer) pabrėžia, kad GCV ir Gyvavimo ciklo aprašų metodologijos kol kas nėra tiek išvystytos, kad leistų lyginti gaminius ir medžiagas. Ji taip pat pažymi, kad yra poreikis „toliau vystyti kitas glaudžiai susijusias metodologijas, tokias kaip Gyvavimo ciklo sąnaudos (Life-Cycle Cost – LCC) ir Gyvavimo ciklo socialiniai aspektai (Life-Cycle Social Aspects – LCSA), kad būtų apimtas ir tvarus vystimasis“.

Eurofer taip pat turi abejonių dėl ES duomenų centro pajėgumų teikti visą informaciją, kurios reikia norint teisingai ir sąžiningai atlikti sudėtingesnių produktų palyginimus. Ji pabrėžia, kad visų produktų palyginimai turi būti atlikti „gretinamuoju (like-for-like) pagrindu, pavyzdžiui, funkciniu lygmeniu, o ne kurio vieno produkto lygmeniu“.

Pavyzdžiui, kalbant apie pastatų statybą, „lyginant gaminius pastatą reikėtų traktuoti kaip visumą, kadangi kurio nors vieno produkto panaudojimas paveiks visą pastatą ir jo poveikį aplinkai (pvz., plieno karkaso konstrukcija gali smarkiai sumažinti reikiamų pamatų masę)“.

Nikelio institutas, atstovaujantis viso pasaulio nikelio gamybos kompanijoms, taip pat pažymi, kad dabartiniai gyvavimo ciklo vertinimai daugiausia koncentruojasi į produkto gamybos etapą (nuo pagaminimo iki vartų, nuo išteklių gavybos iki gamyklos) ir apima gamybos etapo oro ir vandens emisijų, sunaudotos energijos, atliekų ir kitą poveikį aplinkai.

Institutas teigia, kad naudojimo etapas nėra taip išsamiai tiriamas, nors ir yra gyvavimo ciklo dalis, kur, pavyzdžiui, metalai teikia „neįtikėtiną naudą“ aplinkai – lydinio elementai nerūdijantį plieną padaro tvirtesnį, prailgina jo gyvavimo laiką ir leidžia jo nekeisti po penkerių metų; platina katalizatoriuose neutralizuoja kenksmingas dujas; nikelio, kadmio, kobalto ar švino akumuliatoriai ir baterijos leidžia sandėliuoti energiją.

Be to, Nikelio institutas pažymi, kad gyvavimo ciklo vertinimas  nepakankamai atsižvelgia į medžiagų perdirbimą. „Metalai negali būti sunaudoti kaip nafta ar dujos. Juos galima naudoti ir po to, kai jie jau buvo naudoti. Senos transporto priemonės, šaldytuvai, kompaktinių diskų grotuvai – visuose juose yra įvairių metalų, o jų perdirbimas tausoja energiją, sumažina emisijas į vandenį ir orą, saugo pirminius išteklius ir leidžia išvengti atliekų. Tačiau į šiuos faktus nėra atsižvelgiama“, sakė Markas Mistris (Mark Mistery), instituto ES tvarumo direktorius.  

 „Dow“ chemijos kompanija užsiima gyvavimo ciklo vertinimu ir dalyvauja GCV bendruomenėje daugiau negu 20 metų. Neseniai pagal bendrovės 2015 m. tvarios chemijos tikslą, „Dow“ GCV grupė daugelį GCV projektų įvykdė, atsižvelgdama į verslą, geografinį išsidėstymą bei funkcijas. Tą paskatino pastaruoju metu vis daugėjantis pasaulio dėmesys tvarumui, tad daugiau ir  „Dow“ klientų pageidauja su GCV susijusios informacijos apie „Dow“ gaminius.“

„Dow“ atkreipia dėmesį į tai, kaip GCV gali būti panaudotas siekiant parodyti chemijos gaminių vertę, o ją daugeliu atvejų galima nustatyti tik atsižvelgiant į visą gyvavimo ciklą. „Dow“ kompanija taiko GCV, siekdama visiškai suprasti naujos technologijos naudą (ir reikalingus kompromisus).  

„Dow“ pažymi, kad pagerėjęs svarbių  sričių – vandens ir biologinės įvairovės – GCV duomenų prieinamumas ir poveikio vertinimo metodų supratimas padėtų GCV pasidaryti dar plačiau pripažįstamam bei naudojamam. „Iš savo GCV projektų „Dow“ gauna ilgalaikę vertę, nes juos gali naudoti gyvavimo ciklo koncepcijai diegti savo versle bei mokyti savo darbuotojus kompleksiškiau ir tvariau mąstyti apie „Dow“ produktus ir strategijas“.

Chemijos kompanija „DuPont“pabrėžia, kad ji integruoja GCV koncepciją į visas savo verslo operacijas, nuo mokslinių tyrimų ir plėtros etapo iki rinkodaros. Ji pažymi, kad pasirinkimai, padaryti ankstyvoje mokslinių tyrimų ir plėtros fazėje, dažnai nulemia gaminio tvarumo savybes, tokias kaip mažesnis energijos poreikis ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką. 

Kompanija priduria, kad tvarumo principų įtraukimas į mokslinius tyrimus ir plėtrą leidžia rinktis ir pristatyti rinkai inovatyvias ir konkurencingas ateities technologijas, o jų poveikį aplinkai galima įvertinti kiekybiškai.

„DuPont“ teigia, kad „tobulėjančių technologijų naujovės, duomenų spragos bei verslo aplinkos ir reglamentavimo pasikeitimai yra nemenkas iššūkis norint integruoti GCV į bendrą verslo praktiką.“

Monika Gojens (Monique Goyens), Europos vartotojų organizacijos BEUC generalinė direktorė, sakė, kad pagrindinė atsakomybė dėl tvaraus vartojimo ir gamybos visų pirma tenka patiems vartotojams – jų pasirinkimui, ką pirkti.

Taip pat M. Gojens sakė, kad kai kuriuos rinkodaros teiginius sudėtinga palyginti, kadangi, pavyzdžiui, skalbimo milteliai, kurie leidžia skalbti trisdešimties laipsnių temperatūroje, gali padėti taupyti energiją, tačiau „jų sudėtyje yra daugiau veikliųjų cheminių medžiagų“. Taip pat gaminys gali turėti labai gerus CO2 rodiklius,  bet jo vandens pėdsakas gali būti labai didelis, pridūrė ji.

ĮVYKIŲ EIGA

1996 m.: Pirmoji Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos publikacija apie „GCV: Kas tai yra ir kaip tai daryti“.

1997m.: Pirmasis ISO GCV standartas.

1997m.: Darnus vystymasis įtrauktas į Amsterdamo sutartį kaip vienas pamatinių ES tikslų.

1997m.: Europos aplinkosaugos agentūra paskelbia GCV  vadovą.

2001m.: ES pradeda  pirmąją darnaus vystymosi strategiją.

2001m.: Europos Komisijos  Žalioji knyga dėl Integruotos produktų politikos (IPP).

2002m.: Pasaulio viršūnių susitikimas Johanesburge dėl darnaus vystymosi.

2002m.: Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos ir Aplinkos toksikologijos ir chemijos bendrijos Gyvavimo ciklo iniciatyvos pradžia. 

2003m.: Komisijos tyrimas dėl įvairių produktų grupių poveikio aplinkai.

2005m.: Europos gyvavimo ciklo vertinimo platformos pradžia.

2008 m. liepos mėn.: Komisija priima veiksmų planus dėl Tvaraus vartojimo ir gamybos bei Tvarios pramonės politikos, taip pat Komunikatą dėl ekologiškų viešųjų pirkimų ir paskelbia kitas susijusias teisės aktų leidybos iniciatyvas.

2009 m.: Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos gairės Socialiniam produktų gyvavimo ciklo vertinimui.

2009 m. rugsėjo mėn. 29 d.–spalio mėn. 2 d.: Jungtinė Šiaurės Amerikos gyvavimo ciklo konferencija „Pasaulinės gyvavimo ciklo ekonomikos link“ [Žr. programą ir pranešimų tezes ].

2010 m. vasario mėn. 1-2 d.: SETAC Europe šešioliktasis GCV atvejo tyrimų simpoziumas „Nuo supaprastinto GCV iki pažangaus GCV“.

2010 m. kovo mėn. 12 d.: Jungtinis tyrimų centras paskelbė  Tarptautinės orientacinės gyvavimo ciklo duomenų sistemos vadovą.

2010 m. liepos 12-13 d.: ES aplinkos ministrai aptaria ES pirmininkaujančios Belgijos iniciatyvą dėl Tvaraus medžiagų valdymo, kuri skatina „nuo lopšio iki lopšio“ požiūrį į išteklių valdymą gamybos sektoriuje (EurActiv 09/07/10).

Iki  2011 m. pabaigos: Turėtų būti baigta Maisto produktų ir gėrimų vertinimo pagrindų metodika (SCP platforma). 

Iki 2011m.: Tikimasi, kad ES užbaigs Europos orientacinę gyvavimo ciklo duomenų bazę (ELCD), Tarptautinę orientacinę gyvavimo ciklo sistemą (ILCD), GCV techninių gairių vadovą ir  ILCD duomenų tinklą.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/sustainability/global-life-cycle-economy-linksdossier-188522