![]() |
|
|||||||
![]() ![]() Partneriai: |
Segtuvas ![]() Energijos taupymas senuose Europos pastatuose: misija neįmanoma? Statiniams tenka per 40% ES elektros energijos poreikio, jie yra pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis, todėl energijos taupymas juose yra svarbiausias Europos klimato kaitos stabdymo tikslas. Tačiau neaišku, ar europiečiams pavyks išnaudoti didžiausią šios srities potencialą – esamus statinius. DAUGIAU ŠIA TEMA Naujienos: Jėgainės siekia, kad kuo greičiau būtų priimtas ES energijos taupymo įstatymas ; Naujienos: Energijos efektyvumo susitarimą stabdo „teisėti interesai“; Naujienos: Komisijos „žadintuvo skambutis“ energijos taupymo įstatymui; Naujienos: Derybos dėl energijos efektyvumo perėjo į lemiamą etapą; Naujienos: Šalys narės toliau švelnina ES energijos efektyvumo įstatymo projektą; Naujienos: Ekspertas: klestės tik į vartotoją atsigręžusios energetikos kompanijos; Naujienos: Energetikos kompanijos atmeta privalomus ES efektyvumo didinimo tikslus; Naujienos: Daniškasis energijos efektyvumo sprendimo variantas nuvylė aktyvistus.
Santrauka Europos valstybės pasirašė susitarimą iki 2020 m. 20% sumažinti elektros energijos vartojimą ES. Apskaičiuota, kad toks taupymas turėtų 780 milijonų tonų sumažinti ES CO2 išmetimus ir leistų sutaupyti 100 milijardų eurų degalams. Priešingai nei uždaviniai iki 2020 m., susiję su šiltnamio dujų išmetimais ir atsinaujinančiais energijos ištekliais, elektros energijos efektyvumo tikslai nėra juridiškai įpareigojantys.
Pastatų energinio naudingumo direktyva ES pagrindinė priemonė pasiekti numatytą tikslą yra 2002 m. priimta Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD), numatanti iki 6% sumažinti ES elektros energijos vartojimą, o tai yra gerokai mažiau, nei tikslas sumažinti sąnaudas 20%. Direktyva buvo pakoreguota 2010 m. (skaitykite visą tekstą) ir yra skirta gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams. Joje pateikiama bendroji metodika, kaip apskaičiuoti statinių energetinį naudingumo koeficientą ir apima penkias svarbiausias galutinio vartojimo kategorijas: · šildymą; · vėsinimą; · ventiliavimą; · apšvietimą; · vandens šildymą. Direktyva norėta energijos taupymo priemones pastatuose padaryti patrauklesnes vartotojams, verčiančias nacionalines valdžios institucijas užtikrinti, kad „energijos naudingumo pažymėjimai būtų išduodami tik pastatus įrengus, pardavus ar išnuomojus“. 2010 m. EPBD redakcija numato, kad iki 2021 m. visi nauji statiniai Europos Sąjungoje būtų beveik nenaudojantys energijos, o iki 2020 m. visi viešojo sektoriaus pastatai būtų tokie. Tačiau, anot Europos pastatų naudingumo instituto, priežiūra ir statybos kodekso reikalavimų atitikties stebėsena yra nepakankama.
Naujoji direktyva šalins trūkumus Nors EPBD nustatė minimalių energetinio naudingumo standartų koncepciją šalyse narėse, jos trūkumas buvo tai, kad ji buvo taikoma tik naujiems statiniams ir esmingai renovuojamiems pastatams. Tai stipriai sumažino jos taikymo apimtį, nes dabartiniai statiniai suvartoja tik 40% visos ES elektros energijos poreikio. 2011 m. Europos Komisija parengė naują priemonę, skirtą likusiam potencialui, – Energijos efektyvumo direktyvą. Tačiau šalys narės pasirodė nelinkusios pritarti specialiesiems tikslams ar priemonėms ir stipriai sušvelnino direktyvos projektą. ES Ministrų Taryba Energijos efektyvumo direktyvos projektui „nuleido garą“ ir dabar galima įgyvendinti tik 38% tų pradinių taupymo priemonių, kurias siūlė Komisija, skelbiama 2012 m. kovo mėn. išplatintame ES vadovo neoficialiame dokumente. Tačiau vis tiek tikimasi, kad pasiūlymas sustiprins dabartinius įstatymus, susijusius su efektyvesniu energijos naudojimu pastatuose, nors aplinkosaugos aktyvistai yra nusivylę. „Pastatųenerginio naudingumo direktyva (EPBD) neskatina didinti renovacijų masto, iš esmės ji yra skirta naujiems pastatams“, sako Ariana Vitali (Arianna Vitali) iš WWF. „Energijos efektyvumo direktyva turėtų papildyti Pastatų energinio naudingumo direktyvą.“
Klausimai Politika – mažinti pastatų energijos sąnaudas Šiuo metu statomi pastatai turėtų stovėti apie 50–100 metų, teigia Europos Komisija. Dėl labai mažų griovimo mastų po 2005 m. iškilę pastatai nebus griaunami iki 2050 m., pareiškė ji kartu tvirtindama, kad renovacijos ciklai svyruoja tarp 30–40 metų. Pastatams tenka per 30% visų su galutiniu elektros energijos vartojimu susijusių CO2 emisijų. Pasak Tarptautinės energetikos agentūros (IEA), gyvenamiesiems ir komerciniams pastatams tenka apie 32% pasaulinių energijos sąnaudų ir beveik 10% visų su galutiniu elektros energijos vartojimu susijusių CO2 emisijų. Pastatų sektoriaus elektros energijos poreikis iki 2050 m. padidės daugiau nei dvigubai, teigia Tarptautinė energetikos agentūra (IEA). Anot Briuselyje įsikūrusio Europos pastatų naudingumo instituto, Europoje 75% šios energijos sunaudojama gyvenamuosiuose namuose. IEA pareiškė, kad energiją taupančios technologijos ir sąmoningesnis vartotojų elgesys drauge su minimalių energijos sąnaudų kodeksais ir standartais, skirtais naujai statomiems ir jau esantiems pastatams, gali stipriai prie to prisidėti. Šios technologijos naudojamos šildymo, aušinimo ir ventiliacijos (HVAC), didelio efektyvumo apšvietimo sistemose, prietaisuose, šiluminiuose siurbliuose bei vandens kaitinimo ir aušinimo įrenginiuose. Kai kuriose šalyse laikomasi politikos mažinti pastatų energijos sąnaudas, sakoma 2012 m. balandžio mėn. paskelbtoje IEA ataskaitoje.
Pastatai, kurie statomi pagal Energijos efektyvumo direktyvą 2011 m. Europos Komisijos parengta Energijos efektyvumo direktyva yra pagrindinė priemonė ES, numatanti, kaip pasiekti tikslą iki 20% sumažinant energijos sąnaudas 2020 m. Ji taip pat laikoma pačiu svarbiausiu naujuoju įstatymu, skirtu pastatų rekonstravimui. Tačiau nors ES šalys narės iš principo sutinka didinti energijos vartojimo efektyvumą, keletas iš jų atsisakė parašais patvirtinti privalomus siekti ES uždavinius ir specialiąsias priemones pareikšdamos, kad jos jau įgyvendina didelio masto nacionalinius planus. „Švedija parengė gaires iki 2040 m., Prancūzija numatė gaires su labai įspūdingais planais“, sakė Matjė Balu (Matthieu Ballu) iš Energijos taupymo koalicijos, kuri vienija verslo, profesines ir civilinės bendruomenės organizacijas. „Nesuprantama, kodėl jos nepritaria Komisijai. Jos nenori nieko keisti savo sistemoje ir joms nerūpi, kad ES tai kainuoja dėl energijos importo“, EurActiv‘ui sakė M. Balu ir pridūrė, kad kai kurios šalys elgiasi savanaudiškai, nekreipia dėmesio į Europos interesus.
Ginčas dėl kvadratinių metrų Pradiniams Komisijos siekiams buvo nuleistas garas po to, kai šalys narės priėmė keletą pataisų ES Ministrų Taryboje. Pirminis planas apimtų tik visuomeninius pastatus, kurių bendras naudingasis grindų plotas viršytų 250 kvadratinių metrų; tai tikslas, kurį aktyvistai kritikavo kaip pernelyg nereikšmingą. Tačiau vėliau Taryba šį reikalavimą dar labiau susiaurino, kad jis būtų taikomas tik „centrinei vyriausybei priklausantiems“ ir „jos naudojamiems“ pastatams, „kurių bendras naudingasis grindų plotas viršys 500 kvadratinių metrų“. Nuo 2015 m. liepos 9 d. jis turėtų būti sumažintas iki 250 m2. Kai kurioms šalims šie pakeitimai labai reikšmingi. Pavyzdžiui, Švedijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose yra daug pastatų, kurie priklauso centrinei vyriausybei, tad jiems turėtų būti taikoma renovacijos nuostata. O Vokietijoje daugumą viešųjų pastatų valdo vietos valdžia ir tuo būdu jai nereikėtų vykdyti šio reikalavimo. Jungtinėje Karalystėje dauguma centrinės vyriausybės valdomų pastatų yra istoriniai, jiems taip pat būtų daroma išimtis. „Kalbame, kad tai apimtų žymiai mažiau pastatų, jei reikalausime, kad renovuojami būtų tik tie pastatai, kurie priklauso centrinės vyriausybės valdžios institucijoms“, sakė europarlamentarė Hol.
Taupymas nuosavuose ir visuomeninio sektoriaus pastatuose Vienas iš direktyvos kertinių akmenų yra energijos mažmenininkų įpareigojimas mažinti energijos pardavimus nuosavų pastatų savininkams po 1,5% per metus. Pagal numatomą modelį, energijos mažmenininkai vartotojams turėtų pasiūlyti tokių energiją taupančių gaminių ir paslaugų, kaip langai su stiklo paketais, izoliacinės medžiagos stogams, efektyvesni vandens kaitintuvai. Vartotojams būtų siūloma išorinė ar visa pastatų renovacija ir galimybė už ją apmokėti per didesnes sąskaitas už elektros energiją. Po kurio laiko, o kai kuriais atvejais nedelsiant privačių pastatų sąskaitos už elektros energiją ir dujas būtų automatiškai mažinamos, nes energijos sąnaudos būtų mažesnės ir subalansuotų vartotojų išlaidas. Situacija su visuomeniniais pastatais susiklostė skirtingai. Direktyvos projekte Komisija paprašė šalių narių renovuoti 3% visų visuomeninių pastatų, kurie didesni nei 250 m2 naudingojo grindų ploto. Šie atnaujinimai turi būti baigti iki 2014 m. Komisija paprašė šalių narių užtikrinti, kad valdžios institucijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, įsigytų tik energiją taupančią įrangą. Tačiau Taryba sušvelnino šią nuostatą iki paprasto įpareigojimo tai daryti atsižvelgiant į „rentabilumą, ekonominį galimumą, techninį tinkamumą ir pakankamą konkurencingumą“.
Kompensacija už esamus pastatus ES šalims narėms ir Europos Parlamentui pavyko pasiekti platų susitarimą, kad direktyvoje būtų numatyta, jog renovacijų skaičius kasmet augs maždaug 3%. Jų vieninga nuomone, pastatai sudaro „vientisą, didžiausią potencialų energijos taupymo sektorių“. Be to, pastatai turi lemiamą reikšmę įgyvendinant Sąjungos uždavinį sumažinti šiltnamio dujų išmetimus 80–95% 2050 m., palyginti su 1990 m., rašoma tekste. Tačiau netrukus išryškėjo nuomonių skirtumai dėl esamiems pastatams skiriamų kompensacijų dydžio. Parlamentas gairėse siūlė „drastiškai“ mažinti nuosavų ir visuomeninių pastatų energijos vartojimą iki 2050 m., jo nuomone, esmingai svarbu, kad direktyvoje būtų įtvirtintas ilgalaikės perspektyvos požiūris. Taryba atsisakė ilgalaikių tikslų ir iš direktyvos siekinių išbraukė frazę „pilnutinė renovacija“. Ji pritarė, kad visuomeniniai pastatai, nuolat esantys akiratyje, būtų įvardinti kaip energijos taupymo pavyzdžiai, bet pageidavo, jog tai būtų taikoma tik „centrinei vyriausybei priklausantiems ir jos naudojamiems pastatams“. Gairių atsisakymas nuvylė žaliuosius aktyvistus, jie pasisakė už energijos taupymo tikslų nustatymą pastatams iki 2050 m. “Jei keliate tokias iniciatyvas, kaip gairės dabar, tai „renovacija leis taupyti ir po 20 metų, ne tik iki 2020 m. Privalome turėti idėją, ką norime pasiekti 2014, 2015, 2020, 2050 m. Gairės puikiausiai pasitarnautų šiam tikslui”, sakė M. Balu. „Pilnutinės renovacijos“ skatinimas yra ilgiausią poveikį po 2020 m. daranti priemonė, jai turėtų tekti svarbiausias vaidmuo direktyvoje, tvirtino jis. Energijos taupymo pastatuose sąlygą sušvelnino ir ES šalys, nes pastatuose daromi pakeitimai labai nepopuliarūs tarp gyventojų, EurActiv‘ui sakė ES pareigūnas. „Galų gale vartotojams per elektros energijos sąskaitas teks mokėti už energijos taupymo priemones“, kalbėjo pareigūnas. „Yra politinis sprendimas prašyti, kad jie taip darytų. Tai labai nepopuliaru tarp politikų.“
Diskusija dėl ekonominių pliusų ir minusų Diskusija dėl Energijos efektyvumo direktyvos visų pirma sukasi apie šio įstatymo ekonominius pliusus ir minusus. Pasak Europos Komisijos, pastatų renovacija kiekvienai šeimai leistų kasmet sutaupyti iki 1.000 eurų ir sukurtų iki 2 milijonų darbo vietų. Šios darbo vietos nebūtų laikinos, net jei pastato atnaujinimas yra vienkartinė priemonė. „Europoje yra aibės pastatų, visada išliks poreikis juos pagerinti“, sakė Ariana Vitali (Arianna Vitali) iš WWF konservacijos grupės. Dabartiniu metu ES atsilieka nuo savo pagrindinio tikslo – sutaupyti 20% energijos iki 2020 m., nes kol kas pavyko pasiekti tik apie 9%. Nepasiekus šio tikslo, šalys narės iki 2020 m. praras mažiausiai 34 milijardus eurų, teigia Europos Komisijos generalinis direktorius energetikos klausimais Filipas Lovas (Philip Lowe). Pasak F. Lovo, tai taip pat reikš tolesnį kapitalo ištekėjimą iš ES ekonomikos per energetikos importą, kuris 2011 m. sudarė 400 milijardų eurų. Savo ruožtu elektros energijos gamybos kompanijos pasmerkė direktyvos projekte numatomą privalomą elektros energijos pardavimo mažinimą ir pavadino tai „augimą stabdančiu energijos mažinimo“ intarpu įstatyme. Jos pareiškė, kad projektas yra pernelyg įsakmaus pobūdžio ir žalingas kompanijoms, kurios jau įgyvendino pirmąsias su taupymu susijusias priemones.
Skatina rinką renovuoti Tarptautinė energetikos agentūra pasiūlė įgyvendinti planinės politikos priemones gerinti pastatų efektyvumą, nors iš karto pelno ir negaunama. Į rinką orientuotas priemones varžo juridinis neaiškumas tokiais klausimais, kaip suinteresuotumo paskirstymas tarp nuomininkų ir savininkų, nesenai atliktame tyrime nurodė IEA. Taip pat nepakanka žinių apie veiksmingas technologijas, stokojama kvalifikuotų „žaliosios“ technikos specialistų, kurie galėtų jas įdiegti. Tačiau svarbiausia, kad pradinių investicijų atsipirkimo laikas daugeliui šeimų yra pernelyg ilgas, ypač ekonominių sunkumų laikais. Dažnai šeimos nėra linkusios investuoti, net jei tai būna beveik garantuotai rentabilu ilgalaikėje perspektyvoje. IEA teigia, kad vyriausybės galėtų pašalinti šiuos sunkumus, jei vykdytų aiškius tikslus turinčią politiką, o ją lydėtų finansavimo priemonės ir modeliai, skirti didelėms pradinėms investicijoms mažinti. Matjė Balu (Matthieu Ballu) tam pritaria ir linkęs manyti, kad vyriausybės galėtų padėti energetikos paslaugų kompanijoms (ESCOs) ir izoliacinių medžiagų gamintojams plėsti rinką. „Šiuo metu tai niša rinkoje – medžiagos yra mažai žinomos, nepaplitusios, ne tiek daug kompanijų gali pasiūlyti energiją taupančių renovacijos priemonių. Tam būtini geresni įgūdžiai, darbuotojai, kurie žinotų, kaip bendradarbiauti su naujomis kompanijomis“, sako jis. M. Balu teigia, kad šalys galėtų didinti paklausą, skatindamos viešąjį sektorių renovuoti esamus pastatus ir tuo rodyti pavyzdį. „Tai leistų sukurti rinką, renovacijos kompanijos savo veikloje tobulintų energijos taupymo būdus, be to, tai plėstų izoliacinių gaminių rinką, ji populiarėtų, o kompanijos matytų, kaip didėja jų paslaugų paklausa.“ „Tų, kurie sugebės įgyti vartotojų pasitikėjimą ir plėtos naujas verslo idėjas, laukia sėkmė“, tvirtino jis.
Keičiasi vartotojų ir mažmenininkų elgesys Kad būtų pasiekti direktyvos tikslai, būtina keisti mentalitetą – tiek dalies elektros energiją vartojančių namų ūkių, tiek ją parduodančių mažmenininkų. Energetikos kompanijoms teks keisti savo verslo modelius – ne tik tiekti dujas ir elektros energiją, bet ir pereiti prie asmeniškai vartotojui skirtų energetikos paslaugų, kaip tai numato ES Energetikos efektyvumo direktyva, duodamas interviu EurActiv‘ui, pareiškė pramonės ekspertas. „Daugelis energetikos įmonių pagrindiniu savo verslu laiko nepertraukiamą elektros energijos ir dujų tiekimą ir nėra įpratusios dirbti su vartotojais, aiškinti jiems, kaip jie turėtų vartoti energiją“, sakė konsultacinės firmos „Delta Energy and Environment“ direktorius Džonas Slou (Jon Slowe). „Anksčiau jie to nėra darę, tai nebuvo numatyta jų verslo modelyje, tai nėra jiems gerai žinoma sritis“, pridūrė Dž. Slou, vadovaujantis „Delta“ darbui su įmonėmis – padedama joms vystyti decentralizuotą energetikos ir mažai anglies naudojančios įrangos platinimo strategiją ir taktiką. Dž. Slou teigė, kad sudominti vartotojus energijos taupymo paslaugomis yra tikras iššūkis. Europos Komisijos energetikos direkcijos direktorė, atsakinga už atsinaujinančius energijos išteklius ir energetikos efektyvumą, Mari Doneli (Marie Donnelly) su tuo visiškai sutinka. Kalbėdama pramonės konferencijoje Briuselyje, ji pareiškė, kad vartotojų informacijos stoka išlieka pagrindinė kliūtis skatinti energetikos efektyvinimo paslaugų plėtrą. „Gyventojas, vartotojas, gyvenamųjų patalpų savininkas – štai į ką mes turėtume nukreipti visą dėmesį“, sakė ji. Rengiamuose ES įstatymuose numatoma, kad pastatai, įranga ir šildymo sistemos turės būti efektyvesni. Energetikos kompanijoms teks keisti savo verslo modelius ir pereiti prie tokių energijos paslaugų, kaip efektyvesni vandens šildytuvai, šiluminių siurblių montavimas, pardavimas.
Pozicijos 2011 m. Europos Komisija energetikos efektyvumo plane nurodė, kad „didžiausias energijos taupymo potencialas yra pastatuose“. Anot vieno ES atsakingo pareigūno, pastatų renovacija kasmet kiekvienai šeimai leis sutaupyti iki 1.000 eurų. „Tolesnės energijos efektyvinimo priemonės iki 2020 m. leis sukurti 2 milijonus „žaliųjų“ darbo vietų“, pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manualis Barozas (José Manuel Barroso). Nors visi gerai žino ilgalaikę efektyvaus energetikos naudojimo naudą, energetikos kompanijos ir ES šalys narės nėra linkusios renovacijai skirti didelių sumų. Viena iš pagrindinių kliūčių yra laikas, per kurį investicijos duos pelno. „Kai kuriose šalyse narėse esama tam tikro pasipriešinimo idėjai, kad būtina vykdyti renovaciją nepaisant dabartinių finansinių sunkumų“, teigė europarlamentarė iš Britanijos Fiona Hal (Fiona Hall), kuri vykdo Liberalų ir demokratų aljanso derybas su Europos grupe. „Šalys narės turėtų atminti, kad pastatų energijos sąnaudų mažinimas leis taupyti viešųjų valdžios institucijų pinigus, skirtus elektros energijos sąskaitoms apmokėti, o tokie nauji trečiųjų šalių finansavimo modeliai, kaip energetikos vartojimo perdavimas pagal sutartį, iš viso gali panaikinti kai kurias išlaidas“, pridūrė Hal. „Aš remiu pataisas, kurios šalims narėms suteiktų daugiau lankstumo siekiant savo tikslų, pavyzdžiui, tiksliau apskaičiuojant energijos vartojimą pastatuose.“ Europos kompanijų aljanso už energijos efektyvumą pastatuose (EuroAce)generalinis sekretorius Adrianas Džoisas (Adrian Joyce) pabrėžia energijos taupymo pokyčių pastatuose ekonominę naudą. Plačiai vykdoma ES pastatų renovacija iki 2050 m. duoda galimybę didinti energetinį saugumą ir suteikti investuotojams didesnę nei 13% pelno normą, sakė A. Džoisas.Tokia investicija į energijos taupymo priemones pastatuose, pridūrė jis, leistų uždirbti pinigų ir vestų į ekonomikos atsigavimą.
Komentuodamas Tarybos sprendimą, susijusį tik su vyriausybėms priklausančiais ir jų užimamais pastatais, A. Džoisas sakė: „Direktyva turėtų pareikalauti iš šalių narių parengti nacionalines gaires iki 2050 m., kurios parodytų, kaip šalys pasieks 80% mažesnį energijos poreikį pastatuose iki 2050 m., palyginti su 2005 m. lygiu“. Europos pastatų eksploatacijos instituto (BPIE) vykdomasis direktorius Oliveris Rapfas (Oliver Rapf )taip pat siūlo šalis nares įpareigoti parengti nacionalinius pastatų renovacijos planus. Europos Parlamento Pramonės komiteto teikiami siūlymai rengiamam energetikos efektyvumo įstatymo projektui jau dabar numato, kad būtų parengtos tokios gairės, sakė jis. „Iš tikro taupymo potencialą nustato ne tik renovacijos tempas, bet ir apimtis. Todėl įtraukti į direktyvą „pilnutinės renovacijos“ apibrėžimą yra taip pat svarbu, kaip ir nustatyti renovacijos tikslą“, pareiškė O. Rapfas. Tvarkaraštis: * 1993: SAVE direktyva dėl CO2išmetimų mažinimo didinant energetikos efektyvumą, kuri numatė, kad šalys narės turi įgyvendinti statybų sektoriaus energetikos taupymo programas ir pateikti ataskaitas apie jas; * 2006: SAVE keičia energijos galutinio vartojimo taupymo ir energetikos paslaugų direktyva; * 2006 sausis:įsigalioja Pastatųenerginio naudingumo direktyva (EPBD) (žr. susijusią sąsają; * 2011 vasaris:Komisija patvirtina Energetikos efektyvumo planą; * 2011 birželis: Energetikos efektyvumo planą keičia Energetikos efektyvumo direktyva; * 2012balandžio11d.: tarp Tarybos ir Parlamento prasideda baigiamasis derybų raundas dėl Energetikos efektyvumo direktyvos; * 2012 m. pabaiga: laukiama derybų pabaigos; * 2014: ES įsipareigoja peržiūrėti energijos taupymo iki 2020m. tikslų raidą ir numatyti būtinas priemones, jei plėtra vyktų pernelyg lėtai; * 2020: galutinė data, kai ES šalys turi įvykdyti savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus 20% sumažinti energijos sąnaudas, palyginti su 2005 m. lygiu.
Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/energy-efficiency/cutting-energy-use-europes-old-building-stock-mission-impossible-linksdossier-5120 NUORODOS ES oficialus dokumentas: Europos Komisija: Pastatų energetikos sertifikavimo direktyva; Eur-Lex: Ekologinio dizaino direktyva; Jungtinis tyrimų centras (JRC): : Energetikos efektyvinimo finansavimas; Europos Komisija: Viešoji konsultacija dėl finansinės paramos energijos taupymo pastatuose; Jungtinis tyrimų centras (JRC): Papildomos politikos gerinti pastatų aplinkosaugos funkcijaslink; Europos Komisija: Energijos taupymo pastatuose direktyva: [FR]; Europos Komisija: Energijos ženklinimo direktyva [FR]; Europos Komisija: Direktyva dėl bendrojo generavimo skatinimo [FR]; Europos Komisija: Nacionalinių energijos taupymo priemonių planų vertinimas; Eur-Lex: Energijos taupymo savanoriškos sutartys; Europos Komisija: Energetikos gairės iki 2050; Europos Komisija: Bukarešto forumas – Nacionalinių energetikos taupymo priemonių planų darbo grupės rezultatai; Europos Sąjunga: Statyba – Europos energijos taupymo pastatuose portalas: Tinklalapis; Europos Komisija: Europos tikslai iki 2020 [FR]; Europos energijos taupymo fondas: : Tinklalapis; Tarptautinės organizacijos: Pasaulinė energetikos taryba: Energetikos paslaugų kompanijų (ESCOs) pasaulinis vertinimas; Europos energetikos veiksmingos ekonomikos taryba: Beveik energijos nenaudojantys pastatai siekiant ES 2020 tikslo; Europos statybos technologijų platforma skelbia energiją taupančių pastatų Europoje iniciatyvą (E2B El):Tinklalapis; Tarptautinė energetikos agentūra: Pasaulinė energetikos apžvalga 2012; JAV aplinkos apsaugos agentūra: Veiklos sutartys; EPC priežiūra: Tinklalapis. Vyriausybės: Jungtinės Karalystės žaliųjų sandorio schema: Tinklalapis; Centre Scientifique et Technique du Bâtiment: Bâtiment durable; Danija: Gulbės ženklu žymimi pastatai Herfølge; Belgija: Energijos taupymo pažymėjimai. Šalys narės: Enper-Exist: Energijos taupymo priemonės/politika dabartiniame pastatų sektoriuje; Regionai: Merų sąskrydis: Tinklalapis; Energiją taupantys miestai: Tinklalapis. Verslas ir pramonė: Europos renovacijos kampanija: Tinklalapis; EuroACE: Požiūrį į energijos taupymą pateikiantys dokumentai ; Plastmasinė Europa: Plastiko izoliacija – ekologinis sprendimas; Eu.Bac: Požiūrį į Energiją taupančių pastatų direktyvąpateikiantis dokumentas; eu.ESCO (Europos energetikos paslaugų kompanijų asociacija): Energijos taupymo sutarčių vertinimas; United Technologies (UTC): Energiją taupantys pastatai; Honeywell: Energijos taupymo sutartys; Siemens: Energijos taupymo sutartys; Energetikos paslaugų koalicija: Tinklalapis. Pramonės federacijos ir profesinės sąjungos: UTC (United Technologies): "Pastatai evoliucionuos iš mūsų lėšas naudojančiųjų į mūsų lėšas didinančius." Nevyriausybinės organizacijos ir idėjų šaltiniai: Koalicija už energijos taupymą: The Gapometer: Kad būtų įgyvendinti 2020 m. tikslai, spragą turi užpildyti ES įstatymai; Europos tinklas prieš klimato kaitą: Požiūris į Energijos taupymo direktyvą [Vaizdo įrašas po balsavimo Parlamente 2012 m. vasario 28 d.]; Europos aljansas už energijos taupymą (EU-ASE): Požiūris į Energijos taupymo direktyvą; Europos Žemės draugai: Energijos taupymas: pigiausia, švariausia, saugiausia energija ta, kurios mums nereikia; Europos Žemės draugai: Šalių narių kūrybinė ataskaita, kaip įgyvendinti energijos taupymo tikslus, 2 tomas; CEE bankų sargyba: Nepanaudotas potencialas; Koalicija už energijos taupymą: Energijos taupymo sutartys. Idėjų šaltiniai ir akademiniai darbai BPIE – Europos pastatų taupymo institutas: Europos šalių pastatų energijos taupymo apžvalga; Tarptautinė energetikos agentūra: Energijos efektyvumas. EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina. |