Santrauka

Dabartinis ilgai trunkančios krizės klimatas ryškiai skiriasi nuo paskutinio Danijos pirmininkavimo ES 2002 m., kai Europa buvo kupina optimizmo dėl nesenai išleisto euro ir pasirengimo didžiausiai iki to laiko plėtros bangai.

Dabartinis Danijos pirmininkavimas, kuri drauge su JK ir Airija įstojo į Europos Bendriją 1973 m., bus septintasis.

Keliama užduotis bus didelis iššūkis Helei Torning-Šmit (Helle Thorning-Schmidt), tapusiai pirmąja Danijos moterimi premjere po to, kai spalį jos vadovaujamas „Raudonasis aljansas“ nedideliu balsų skirtumu įveikė valdančiąją centro dešinės vyriausybę. H. Torning-Šmit vadovauja keturių partijų koalicijai, turinčiai 89 vietas prieš 86 opozicijos vietas 179 narių parlamente.

Rinkimai reiškė nedidelę, tačiau reikšmingą Europos integracijos pergalę, nes Europos kolegijos absolventė H. Torning-Šmit atšaukė šalies pasienio kontrolės punktus, kuriuos buvo atkūrusi ankstesnė vyriausybė, taip pat įsipareigojo panaikinti kai kurias šalies autonomines nuostatas ES politikoje.

Tačiau nors H. Torning-Šmit ryšiai su Europa glaudūs, panašu, kad jos pirmininkavimo darbotvarkę temdys finansinė krizė. Danija, nesanti euro zonos narė, pažymi, kad nesieks dominuojamojo vaidmens rengiant atsaką į šalių skolos krizę, o ypač rengiant naujos sutarties, sugriežtinsiančios fiskalinę discipliną, projektą.

Vis dėlto danai tikisi, kad jiems pavyks išjudinti kitus jiems svarbius klausimus. Tarp jų – ES aplinkos standartų stiprinimas ir derybų dėl 2014–2020 m. Europos biudžetopažanga.

Klausimai

Eurofilė Kopenhagoje

Premjerės Helės Torning-Šmit pergalė nedidele persvara Danijoje padarė tiesioginį poveikį ES reikalams. Panaikindama pasienio kontrolės punktus, kurie, pasak ankstesnio kabineto, buvo įrengti stabdyti neteisėtą prekių įvežimą, Danija apsisuko 180 laipsnių.

Šiuos pasienio kontrolės punktus įrengė ankstesnė centro dešinės vyriausybė, kurios valdančioji dauguma priklausė nuo prieš imigraciją pasisakančios Danų tautos partijos paramos. Vokietija ir Europos Komisija griežtai nepritarė pasienio kontrolės punktams ir vertino juos kaip prieštaraujančius Šengeno sutarčiai, užtikrinančiai laisvą judėjimą Europoje.

Pirmą kartą po 2002 m. ir paskutinio Danijos pirmininkavimo ES vyriausybė taip pat atkūrė Europos reikalų ministro pareigas, jos atiteko Nikolajui Vamenui. Be to, ji planuoja surengti referendumus, kad atšauktų nepriklausomą nuo ES šalies politiką, taikomą vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Europos reikalai yra reikšmingi Danijos naujosios premjerės politinėje karjeroje. H.Torning-Šmit yra pirmoji Europos kolegijos absolventė, tapusi vyriausybės vadove. Jos kaip europarlamentarės patirtis nuo 1999 m. iki 2004 m. taip pat verta dėmesio.

Tuo metu, kai šalyse narėse į valdžią atėjo kiti „eurokratai“, tarp jų premjerai Mario Montis (Mario Monti) Italijoje ir Lukas Papademosas (Lucas Papademos) Graikijoje, tik vienintelė H. Torning-Šmit gali pasigirti gavusi rinkėjų mandatą.

H. Torning-Šmit saitai su Europa atsekami iš jos šeimos ryšių. Jos vyras Stephenas Kinokas (Stephen Kinnock) yra buvusio britų Leiboristų partijos vadovo ir Europos komisaro Nilo Kinoko (Neil Kinnock) sūnus.

Gilėjanti euro zonos krizė

Savo inauguraciniame kreipimesi į Folketingą (Danijos parlamentą) spalio 4 d. H. Torning-Šmit sakė:„Danijos pirmininkavimo ES svarbiausia užduotis bus užtikrinti, kad Europoje imtumės bendrų veiksmų ekonominei krizei įveikti. Privalome stiprinti pagrindą patikimam augimui ir užimtumui“.

Nors sušaukti trys Europos Tarybos viršūnių susitikimai, skirti euro zonos valstybių skolos krizei, ekonominė padėtis negerėja. Beveik neabejojama, kad Europos ekonominė padėtis gerokai blogės ir 2012 m. Europos centrinio banko prezidentas Mario Dragis (Mario Draghi) pakartotinai perspėjo apie „didelę tikimybę“ ir „esminius nuosmukio pavojus“ netolimoje ateityje.

Panašias neigiamas prognozes pateikė daugelis analitikų. Deutsche Bank ekonomistai mano, kad euro zonos ekonomika 2012 m. susitrauks 0,5%. Kiti analitikai sukaupė duomenų, leidžiančių teigti, kad euro zona pradėjo trauktis2011 m. paskutinį ketvirtį. Tai turėtų kelti papildomos įtampos vyriausybėms, nes ekonomika traukiasi, o dėl to mažėja pajamos iš mokesčių.

Kartu krizė privertė Europos vadovus imtis precedento neturinčių greitų priemonių rengiant naująją sutartį, kurioje greičiausiai nebus Jungtinės Karalystės. Žiniose apie ES pirmaisiais pirmininkavimo mėnesiais turėtų dominuoti sutartis.

Tačiau Danijos vaidmenį rengiant pradinį atsaką į euro zonos krizę varžo šalies teritorijos mažumas, jos nepriklausymas euro zonai ir didėjantis Europos Tarybos pirmininko Hermano van Rompėjaus (Herman Van Rompuy) vaidmuo.

Danijos Europos reikalų ministras N. Vamenas keletą dienų prieš šaliai perimant rotacijos būdu pirmininkavimą  iš Lenkijos sakė: „Tikimės, kad Europos Tarybos pirmininkas atliks vadovaujantį vaidmenį rengiant naująją sutartį“.

Danija atsisakė bendrosios valiutos po to, kai rinkėjai ją atmetė 2000 m. referendume 53,2% persvara prieš 46,8%. Pasipriešinimas bendrajai valiutai šalyje dramatiškai didėja paskutiniais mėnesiais.

Pranešama, kad šalis yra susiskaldžiusi dėl siūlomos „fiskalinės sutarties“, o vyriausybė pareiškė nežadanti rengti referendumo dėl stojimo į euro zoną netolimoje ateityje.

Prisimenant „žaliąjį augimą“

Danijos ambasadorius prie ES Jepe Tranholmas-Mikelsenas (Jeppe Tranholm-Mikkelsen) pareiškė, kad aplinkai draugiškas augimas turėtų būti svarbiausias pirmininkavimo prioritetas, jei ne euro zonos krizė. Tačiau danai vis tiek stipriai akcentuoja pažangą šioje srityje.

Danijos valdžios vyrai didžiuojasi šalies gamtosaugos pasiekimais, pirmiausia atsinaujinančios energijos srityje. 2010 m. 33,1% Danijos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių šaltinių, beveik du trečdalius jų sudarė vėjo energija.

Tai stipriai skiriasi nuo prieš tai pirmininkavusios Lenkijos. Pastaroji smarkiai priklauso nuo anglių, plečia skalūninių dujų paieškas, todėl pirmininkavimo metu susidūrė su prieštaravimais dėl paramos iškastiniam kurui. Šiuos ryškius skirtumus kai kurie analitikai kritikuoja kaip nenuoseklumą per šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpį.

2011 m. vasarį Danijos vyriausybė paskelbė Energetikos strategiją iki 2050 m., kurioje numatė iki to laiko visiškai atsisakyti anglių, naftos ir dujų. Strategiją  gyrė nevyriausybinės organizacijos, pvz., Pasaulio gamtos fondas, tačiau parlamentas siūlymo nepatvirtino.

Pirmininkaujančioji šalis pareiškė, kad ji norėtų aptarti gamtosaugos klausimus įvairių ES sričių politikoje, tarp jų žemės ūkyje, žvejyboje ir transporte. Tačiau ko gero pats svarbiausias klausimas, kuriam numatoma skirti dėmesio, būtų Energetikos efektyvumo direktyvos peržiūra.

Aplinkos ministras Ida Aukenas (Ida Auken) nesenai kreipėsi, kad būtų įtraukti energijos taupymo tikslai, ypač skirti pastatų atnaujinimui. Danai taip pat pareiškė, kad jie remsis Komisijos 2050 Energijos veiksmų planenumatomais scenarijais, siekdami savo energetikos efektyvumo tikslų.

Derybos dėl biudžeto

Toliau vykstančios derybos dėl ES 2014–2020 m. biudžeto (“daugiametės finansinės struktūros“ arba, kalbant ES žargonu, MFF) taip pat turėtų būti svarbus klausimas pirmininkavimo darbotvarkėje.

Kalbėdamas apie pagrindinį Europos politikos siekį J. Tranholmas-Mikelsenas pareiškė, kad, priešingai nei ankstesni Kopenhagos lūkesčiai, greičiausiai nepavyks pasiekti derybų pabaigos pirmininkavimo metu.

„Tapo akivaizdu, jų nepavyks baigti birželio mėnesį, visi mums tai teigia“, kalbėjo pasiuntinys.

Derybos greičiausiai bus baigtos Kipro pirmininkavimo metu, antroje 2012 m. pusėje. Danai tikisi pasiekti esminį, jei ne baigiamąjį susitarimą dėl biudžeto krypties iki pirmininkavimo baigiamojo Tarybos viršūnių susitikimo birželio 28–29 d.

Anksčiau šiais metais pateiktas Komisijos siūlymas dėl biudžetonumatė kontroversiškus planus steigti ES mokesčių bazę („savo išteklius“) ir finansavimą nukreipti į tyrimus. Pastarasis buvo išplėtotas kaip 80 milijardų eurų vertės „Horizonto 2020 programa”. Tačiau lieka neaišku, ar šalys  narės pritars naujiems Europos biudžeto finansavimo būdams ir nuspręs tęsti patikusias dabartines programas.

Jau anksčiau diplomatai įspėjo, kad parengti biudžetą pirmoje 2012 m. pusėje bus neįmanoma dėl pavasarį vyksiančių prezidento rinkimų Prancūzijoje bei ES žemės ūkio politikos svarbos šaliai, kuri yra didžiausia subsidijų gavėja. ES bendrajai žemės ūkio politikai šiuo metu tenka per 40% ES biudžeto, šiuo metu tai didžiausias biudžeto straipsnis.

Pozicijos

Spalio mėn. premjerė Helė Torning-Šmit inauguraciniame kreipimesiį Danijos parlamentą pabrėžtinai akcentavo artėjantį šalies pirmininkavimą ES. Ji nurodė ekologinę plėtrą, tyrimus ir bendrąją rinką kaip sritis, kuriose jos vadovaujama vyriausybė mėgins atlikti svarbesnį vaidmenį formuojant ES biudžetą.

„Bendrai paėmus, stiprinsime Danijos dalyvavimą ES. Įsitikinusi, kad labiau pavyks sustiprinti bendradarbiavimą su kaimynais, pavyzdžiui, kovos su tarptautiniu nusikalstamumu srityje užuot įrengiant patikros punktus Danijos pasienyje. Vyriausybė taip pat norėtų panaikinti Danijos taikomas išimtis: išimtį gynybos srityje ir išimtį teisingumo ir vidaus reikalų klausimais“, kalbėjo ji.

Kalbėdamas su žiniasklaida Briuselyje Europos reikalų ministras Nikolajus Vamenas pareiškė: „Norėčiau su jumis būti atviras. Danija perima pirmininkavimą pačiais sunkiausiais laikais. Tačiau mes vis tiek su entuziazmu žiūrime į šį darbą“.

„Manome, kad Danijos pirmininkavimo pagrindinis tikslas yra [suvienyti] šalis, esančias euro zonos viduje ir už jos ribų. Taigi jei leisite man pacituoti eilutes iš senos Saimono (Simon) ir Garfankelio (Garfunkel) dainos, Danija norėtų „nutiesti tiltą virš neramių vandenų“, sakė jis.

Danijos energijos asociacijos Europos reikalų direktorius  Ulrichas Bangas (Ulrich Bang) pareiškė, kad Danijai šeši mėnesiai prie ES vairo bus kritiniai sprendžiant, ar blokas gali pasiekti energetikos efektyvumo tikslus.

„Jei Danijos pirmininkavimo metu Europos sprendimus priimantys asmenys nesuteiks aiškumo dėl vidutinės ir ilgalaikės trukmės tikslo, nepavyks parengti būtinos investicijų struktūros stambioms ir ilgalaikėms žaliosioms investicijoms. Nieko nedaryti – nėra pasirinkimo sąlyga. Tai pasirinkimas pratęsti iškastinių kuro rūšių sistemos gyvavimą“, teigė jis.

Piotras Maciejus Kačinskis (Piotr Maciej Kaczyński), Europos politikos studijų centro Briuselyje mokslinis bendradarbis, sakė, kad Danijai drauge su Lenkija ir Kipru nesiseka bendradarbiautišio „trejetuko“ pirmininkavimo rėmuose. Danija perima pirmininkavimą iš Lenkijos, o Kipras jį perims birželį.

Jis teigė, kad danams ES reikalai parūpo tik išsirinkus naująją vyriausybę rudenį, todėl jie mažai dalyvavo nustatant trejetuko bendrą tikslą.

„Iš tikro niekam jis nerūpėjo. Jie surengė tuos 14 ar maždaug tiek pasirengimo susitikimų – gražu – ir parengė 18 mėnesių programą, tačiau tai nėra jų programa, tai – Komisijos programa“, sakė jis.

Tvarkaraštis

2012 sausio 1 d.: Danija iš Lenkijos rotacijos būdu perima pirmininkavimą ES;

2012 sausio pabaiga: Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van      Rompuy) pateiks tarpvyriausybinio susitarimo projektą dėl „fiskalinės sutarties“;

2012 sausio 30 d.: Neeilinis Europos Tarybos posėdis;

2012 kovo 1–2 d.: Kitas eilinis ES viršūnių susitikimas. Laukiama, kad "17 + 6"ir kitos grupės pasirašys naują tarpvyriausybinę sutartį;

2012 gegužės 25 d.: Eilinis Europos Tarybos posėdis;

2012 birželio 28–29 d.: Eilinis Europos Tarybos posėdis;

liepos 1 d.: Kipro pirmininkavimo ES pradžia.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/future-eu/danish-eu-presidency-bridge-troubled-water-linksdossier-509881