Europe_Direct_Logo
      youtube | |   svetaines_medis

Partneriai:


 
Segtuvas



2011-12-27
Naujoji Europos sutartis: kelių greičių ES link

Visos ES šalys, išskyrus Britaniją, susitarė dėl naujos sutarties, turinčios užtikrinti griežtesnę fiskalinę discipliną ir gilesnę ekonominę integraciją, kad būtų išsaugota euro valiuta. Tačiau šiuo metu, dėmesiui krypstant į teisines detales ir ratifikavimo procesą, vis dažniau užduodami klausimai apie tai, kas nutiks šalims, kurios nesutiks ratifikuoti sutarties, kaip atrodys jų išmetimas iš klubo.
DAUGIAU ŠIA TEMA

INTERVIU:

Vokietijos parlamentaras: Bundestagas dalyvaus ES fiskalinės sąjungos pakte.

Naujienos:Bundestagas rengiasi nagrinėti ES fiskalinę sutartį.

Naujienos: Federalistas europarlamentaras: ES reikia „solidarios sąjungos“.

Naujienos: Naujoji sutartis gavo ES teisinį leidimą, JK laikosi atokiai.

Naujienos: Forumas gruodį, viršūnių susitikimas sausį turi parengti naujos sutarties projektą.

Naujienos: Prieštaravimų draskoma Airija svarsto referendumo galimybę dėl narystės euro zonoje.

ANALIZĖ:

Sąjunga tik su atbuline pavara.


Santrauka

Vokietijos spaudžiami Europos lyderiai susitarė dėl naujosios sutarties, turinčios užtikrinti griežtesnę fiskalinę discipliną euro zonoje ir gilesnę ekonominę integraciją – kaip būdą bloko šalių skolos krizei spręsti.

Naujajai sutarčiai buvo pritarta Europos viršūnių susitikime gruodžio 9 d., bet ją vetavo Britanija, nes ji siekia išsikovoti nuolaidų už pataisų dabartinėse ES sutartyse palaikymą.

Premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) siekė, kad JK finansinių paslaugų sektoriui būtų daromos išimtys ES reglamentuose, tačiau Europos partneriams tai buvo nepriimtinas reikalavimas.

Mėgindami apeiti britų veto, ES vadovai, raginami Prancūzijos ir Vokietijos, stūmė savo naująją sutartį – tarpvyriausybinį susitarimą, esantį už ES teisės struktūros įtakos sferos.

Naujosios sutarties tekstas turi būti parengtas iki 2012 m. kovo mėn. ir pateiktas ratifikuoti šalims, nepriklausančioms 17 narių turinčiai euro zonai. Visos 27 ES šalys, išskyrus Britaniją, pareiškė norą prisijungti prie naujosios "fiskalinės sutarties" (žiūrėti visą tekstą).

Tačiau į klausimus, kaip tokios ES institucijos, kaip Europos Komisija ar Teisingumo Teismas, gali būti pasitelktos, kad užtikrintų veikimą to, kas iki šiol iš esmės buvo tarptautinė sutartis tarp suverenių valstybių, lieka neatsakyta.

Ypač svarbu, kad sutartyje nieko nekalbama, kas nutiks šalims, ypač euro zonos narėms, kurios nesutiks ratifikuoti naujosios sutarties. Klausimas labai skausmingas Airijai, nes ji naująją sutartį turės pateikti visuotiniam referendumui, o tai pasirodė labai sudėtinga netolimoje praeityje, sprendžiant Lisabonos sutarties klausimą: iš pradžių Airijos balsuotojai 2008 m. ją atmetė ir patvirtino tik antruoju referendumu.

Kitos euro zonos narės, pvz., Suomija, kurių parlamentuose sėdi euroskeptikų partijos, gali taip pat patirti sutarties ratifikavimo sunkumų.

Taigi gali kilti klausimų dėl šių šalių, kaip euro zonos narių, ateities, jei joms sutarties nepavyktų ratifikuoti.

Klausimai

Nesugebėjimas spręsti aktualiausių klausimų

Gruodžio mėn. atsiradusioje sutartyje numatytos tik kelios iš priemonių, kurių tikėjosi finansų rinkos kaip padėsiančių spręsti krizę trumpalaikėje perspektyvoje.

Tarp sprendimų buvo įsipareigojimas suteikti iki 200 milijardų eurų dvišalių paskolų Tarptautiniam valiutos fondui – krizei spręsti. Europos stabilumo mechanizmas (ESM), ES nuolatinis gelbėjimo fondas, taip pat pradės veikti anksčiau – 2012 m. liepą vietoje numatyto 2013 m. sausio.

Tačiau Vokietija nepasidavė Prancūzijos spaudimui išduoti ESM banko licenciją, veiksmui, kuris būtų atvėręs kelią nuolat finansuoti fondą iš Europos centrinio banko (ECB). Iš tiesų Vokietijos kanclerė Angela Merkel išliko tvirta ir pasipriešino, kad ECB būtų kaip vienintelė viltis išeiti iš skolų krizės artimiausioje perspektyvoje. Veiksmui, kurį apžvalgininkai – tarp jų reitingo agentūros ir Jungtinės Valstijos – mėgino paversti vienintele „išeitimi“, kuri būtų išsprendusi krizę.

Tačiau ECB bus susijęs su ESM gelbėjimo fondu, kai taps jo administratoriumi, sakoma sutartyje. O sprendimai jį papildyti toliau neturės būti priimami vienbalsiai, užteks 85% daugumos tuo atveju, jei Komisija ir ECB tai paskelbtų ypatingos skubos klausimu.

Viršūnių susitikimas taip pat patvirtino Vokietijos priešišką nusistatymą euro obligacijoms, kurios būtų leidusios euro zonos skolas sumesti į vieną krepšį.

Berlyno nuomone, požiūriui, kuriam pritarė Paryžius ir Briuselis, tokia priemonė galėjo būti numatyta tik esant daug gilesniam fiskalinės integracijos procesui euro zonoje.

Iš čia Berlyno atkaklumas sudaryti naują „fiskalinę sutartį“ tarp euro zonos šalių, kuri būtų kaip išankstinė sąlyga atlikti tolesnius finansinius pervedimus iš vokiečių mokėtojų kišenių rūpesčių turinčioms ekonomikoms.

Britų veto pasekmės

Viršūnių susitikimo svarbiausias rezultatas buvo susitarimas dėl griežtesnės biudžeto disciplinos, jis pateiktas kaip ES vadovų suderinta „fiskalinė sutartis“.

Vieningas susitarimas tarp 27 ES šalių narių tapo neįmanomas po to, kai JK premjeras Deividas Kameronas už paramą pareikalavo taikyti finansų rinkos reglamentų išimtis Londono Sičiui.

Todėl ES vadovai pasirinko kitą mažiau aistrų keliantį kelią – sutartį tarp 17 euro zonos šalių, kuri lieka atvira kitoms šalims.

Visos ES šalys narės, išskyrus Britaniją, pareiškė susidomėjimą galimybe prisijungti, nors kelios iš jų nurodė, jog iš pradžių norėtų pasitarti su savo parlamentais (Bulgarija, Čekijos Respublika, Danija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Švedija).

Britaniją tai paliko vienintele ES šalimi už sutarties ribų, o jos ateitis ES dabar kelia klausimų.

Fiskalinė sąjunga

Pagal naująją „fiskalinę sutartį“, sankcijos būtų taikomos automatiškai šalims, viršijusioms 3% deficito viršutinę ribą, nebent tam nepritartų kvalifikuotoji dauguma – trys ketvirčiai euro zonos šalių narių. Be to, metinis struktūrinis deficitas „negalėtų viršyti 0,5% nominalaus BVP (t.y. prieš atliekant infliacijos korekcijas), rašoma viršūnių susitikimo tekste. Tai bus įrašyta ES sutarties 126 straipsnio pataisoje.

Vokietijos spaudžiamos šalys sutiko įtraukti „auksinę taisyklę“ dėl biudžetų, kurie pagal struktūrą būtų subalansuoti ar pertekliniai, vykdymo. Signatarai sutinka, kad Europos Teisingumo Teismas „tikrintų, kaip ši taisyklė perkeliama į nacionalinį lygmenį“, sakoma tekste.

Naujoji procedūra taip pat įpareigos euro zonos šalis Europos Komisijai pateikti biudžeto planų projektus prieš juos tvirtinant nacionaliniams parlamentams, nors Komisija ir neturės galios jų anuliuoti.

Ilgalaikėje perspektyvoje šalys įsipareigojo siekti gilesnės fiskalinės integracijos, o smulkesnius planus pateiks Europos Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy) 2012 m. viršūnių susitikime.

Ekonominė sąjunga

Spaudžiami Prancūzijos ir Vokietijos dueto, 26 ES šalių vadovai mėgino spręsti vieną iš svarbiausių pinigų sąjungos trūkumų ir pradėjo procesą, skatinantį gilesnę ekonominę integraciją tarp euro zonos šalių.

Berlyne šis procesas vertinamas kaip išankstinė sąlyga leisti euro obligacijas, kurios vieną dieną euro zonos skolą padarytų bendrą.

Pasak viršūnių susitikimo pareiškimo, šis naujasis procesas „bus grindžiamas sustiprintu valdymu, siekiant užtikrinti fiskalinę discipliną ir gilesnę integraciją visoje rinkoje, taip pat tvirtesnį augimą, didesnę konkurenciją ir socialinį susitelkimą“.

Kol tęsis krizė, viršūnių susitikimai bus rengiami kiekvieną mėnesį, kad būtų sumažinti šalių narių nuomonių skirtumai pensijų reformos, darbo ir mokesčių politikos klausimais.

Laiške, kurį ES vadovams prieš viršūnių susitikimą nusiuntė Prancūzija ir Vokietija, sakoma, kad euro zonos ekonominių ramsčių politika sieks aprėpti pasiūlymus, kuriems stipriai priešinosi Britanija, – kaip darbo rinkos politikos koordinavimas ir finansų reguliavimas.

Dabartinis siūlymas dėl bendrosios konsoliduotos kolektyvinės mokesčių bazės (CCCTB) ir finansinių sandorių mokesčio (FTT), kuriems nepritarė Londonas ir Dublinas, taip pat turėtų būti nagrinėjamas šio glaudesnio ekonominio integracijos proceso metu.

Valstybių vadovai, kurie pasirašė naująją „fiskalinę sutartį“, sutiko, kad bus sudėtinga užsitikrinti daugumą tokiais klausimais, tad susitarė „aktyviau pasinaudoti“ sustiprintu bendradarbiavimo mechanizmu, leisiančiu mažesnėms šalių grupėms Europos Sąjungoje judėti į priekį bendrų interesų srityse.

Sutartis už ES teisės struktūros ribų

Atsižvelgiant į Britanijos veto ir į Prancūzijos ir Vokietijos siekį parengti naują sutartį, vienintelis įmanomas sprendimas buvo – tarpvyriausybinė sutartis už ESteisės struktūros ribų.

„Tikslas lieka kuo skubiau įtraukti šias nuostatas į Sąjungos sutartis“, sakoma euro zonos valstybių vadovų deklaracijoje.

Tačiau buvo pareikšta abejonių, ar bus galima pasitelkti Europos Komisiją ir Europos Teisingumo Teismą (ECJ) naujajai fiskalinei sutarčiai prižiūrėti.

„Esama klausimų, kuriuos kelia šis pasiūlymas (dėl sutarties), – dėl institucijų, tarnaujančių dviem šeimininkams – euro zonai ir Europos Sąjungai. Šiuos klausimus turime vertinti labai atidžiai“, iš karto po viršūnių susitikimo pareiškė Dauning Stryto atstovas spaudai.

ES ekonomikos ir finansų komisaras Olis Renas (Olli Rehn) atmetė bet kokias dvejones ir tvirtino, kad Europos Komisija turi tvirtą teisinį pagrindą, o Britanija yra "išimtis“ su nepriklausomu finansavimu.

„Jei šis veiksmas [JK veto] buvo skirtas užkirsti kelią, kad nebūtų reguliuojami Sičio bankininkai ir finansinės korporacijos, tai to tikrai nebus“,pareiškė jis reporteriams Briuselyje, pasibaigus viršūnių susitikimui.

„Taip pat norėčiau priminti, kad JK vyriausybė irgi rėmė ir patvirtino naujųjų taisyklių paketą, skirtą fiskalinei ir ekonominei priežiūrai, įsigaliojančiai gruodžio 13 d., griežtinti. JK yra pernelyg didelis deficitas, tad jos skola bus priežiūros objektas kaip kitos šalyse narėse, net jei įgyvendinimo mechanizmą daugiausia taikyti numatyta euro zonos šalyse narėse“, sakė O. Renas.

ES oficialūs pareigūnai EurActiv‘ui sakė, kad klausimai, kaip ES institucijos galėtų būti panaudotos tarpvyriausybinės sutarties prižiūrai, yra atidžiai nagrinėjami Komisijos ir Tarybos teisininkų prieš paviešinant fiskalinį paktą.

Jie pažymėjo, kad Komisijos supratimo memorandumai, susiję su Graikija ir Portugalija, dėl kurių vyko derybos euro zonos krizės kontekste, siūlo precedentus institucijoms dirbti panašiomis sąlygomis.

Pats D. Kameronas išlaikė ankstesnį griežtą toną, kalbėdamas Bendruomenių rūmuose po viršūnių susitikime pasiekto susitarimo.„Suprantu, kodėl jie [euro zona ir grupė] norėtų pasinaudoti institucijomis… Todėl artimiausiais mėnesiais energingai dalyvausime debatuose, kaip institucijos, sukurtos 27 šalims, turėtų dorai dirbti visoms šalims narėms, tarp jų ir Britanijai“, teigė D. Kameronas.

Ratifikavimas: referendumas Airijoje?

Pagaliau visos šalys, pasirašiusios paktą, turės gauti pritarimą nacionaliniu lygiu – parlamente arba visuotiniame referendume.

Tarptautinė sutartis bus pateikta pasirašyti ES viršūnių susitikime 2012 kovo 1-2 dienomis, o vėliau ratifikuoti, stengiantis baigti procesą iki metų pabaigos.

Tačiau negalima garantuoti, kad dėl ratifikavimo nekils sunkumų, ir neaišku, kokiam skaičiui šalių pavyks sutvarkyti tarptautinę sutartį iki galo.

Iš pradžių fiskalinė sutartis buvo skirta 17 šalių, naudojančių eurą kaip bendrąją valiutą, tačiau kitos ES šalys narės, išskyrus Britaniją, pareiškė norą prisijungti prie jos.

Bulgarija, Čekijos Respublika, Danija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Švedija jau pareiškė, kad joms būtina pasitarti su savo parlamentais prieš pasirašant.

Norint perleisti suvereniteto teises ne euro zonos narėje Lenkijoje, abiejuose parlamento rūmuose būtina dviejų trečdalių dauguma, o vyriausybė dėl jos nėra garantuota. Vengrijos ir Čekijos Respublikos, kurios taip pat nėra euro zonos narės, premjerai teigė, kad nėra pasirengę atsisakyti mokesčių suvereniteto.

Tarp euro zonos šalių sunkumų ratifikuoti sutartį gali kilti Suomijai, nes Tikrųjų suomių partija, esanti trečia pagal dydį parlamente, pareiškė, jog nesutiks su jokiu  nauju suvereniteto perleidimu.

O Airijai greičiausiai teks organizuoti visuotinį referendumą dėl sutarties, nes fiskalinė sutartis numato reikšmingą suvereniteto perkėlimą į Europos lygmenį. Dvi stambiausios Airijos politinės partijos – Fianna Fáil ir Sinn Fein – pareiškė, kad naująsias taisykles reikia pavesti referendumui spręsti.

Kas nutiks, jei euro zonos šalis atmes sutartį?

Pasibaigus ratifikavimo procesui, Europos Sąjunga gali patekti į bjaurią padėtį, kai ne euro zonos šalys ratifikuos fiskalinę sutartį, o visateisės narės, kaip Suomija ar Airija, gali ją atmesti.

Tokiu atveju kyla klausimas, ar šioms šalims reikėtų leisti likti euro zonoje, ar reiktų pasiūlyti pasitraukti.

„Jos turi spręsti, ar nori likti euro zonoje“, pareiškė EurActiv‘ui vienas diplomatas ir iškart pridūrė, kad šaliai nėra teisinių kliūčių likti euro zonoje ir neratifikavus fiskalinės sutarties.

„Lieka daug neaiškumų daugeliu klausimų“, pripažino diplomatas.

Bendrame laiške Prancūzija ir Vokietija pareiškė apie savo pasiryžimą judėti į priekį „drauge su šalimis narėmis, kurios turi valios ir galimybių eiti pirmyn“, tuo leisdamos suprasti, jog šalys, kurios ratifikuos sutartį, gali apsispęsti ir palikti kitas.

Keliama mintis, kaip išvengti aplinkybių, kai viena šalis gali blokuoti kitas, sakė diplomatas, ir minėjo sunkumus Suomijoje ir Slovakijoje ratifikuojant ES gelbėjimo fondo pakeitimus.

Europos federalistai atmetė Prancūzijos ir Vokietijos spaudimą, pavadino tai "coup d'état" („valstybės perversmu“) ir perspėjo, kad nuošalėje palikta euro zonos šalis reikštų naują panikos bangą finansų rinkose.

„Rinkos iš karto pultų tuos, kurie neįeina į šią grupę ir sukelia dramatiškas pasekmes sau, euro zonai ir ES kaip visumai“, pareiškė federalistinė formuotė „Spinelli Group“, kuri Italijos premjerą Mario Montį nurodo tarp svarbiausių savo rėmėjų.

Ratifikavimą Prancūzijoje stabdo prezidento rinkimai?

Be to, ratifikavimo Prancūzijoje taip pat nereikėtų laikyti iš anksto nuspėjamu. Socialistų kandidatas į prezidentus Fransua Holandas (François Hollande) sakė, kad derėsis dėl sutarties, jei bus išrinktas 2012 m. gegužės mėn. prezidentu.

Prancūzijoje tarptautinės sutarties ratifikavimo tvarka numato, kad reikia surengti svarstymą abiejuose parlamento rūmuose. Parlamentarai gali patvirtinti tekstą arba jį atmesti paprastąja balsų dauguma, arba gali paprašyti balsavimą atidėti. Per paskutinius rinkimus į kairę pasukęs Senatas galėtų atmesti naująją sutartį, bet lemiamas žodis priklausytų Nacionalinei Asamblėjai.

Prezidentui Nikolia Sarkozy (Nicolas Sarkozy) gal ir kiltų pagunda prastumti sutartį parlamente iki prezidento rinkimų. Tačiau tai būtų neįmanoma, nes dabartiniai Nacionalinės Asamblėjos įgaliojimai baigiasi vasario 24 d., dar iki ES viršūnių susitikimo kovo 1-2 dienomis, kur turėtų būti galutinai suderintas naujosios sutarties tekstas.

Todėl sutartį gali tekti tvirtinti bet kokia dauguma, kuri susidarys po rinkimų birželio mėn., kai Prancūzija gali turėti naują ir galbūt sutarčiai priešišką prezidentą.

N. Sarkozy tai pripažino, interviu „Le Monde“ pareikšdamas, kad Prancūzija nori baigti ratifikavimo procesą „iki 2012 m. vasaros“. „Yra demokratiškas darbų grafikas. Mes neketiname sustabdyti rinkimų dėl krizės.“

Dar miglotesnis gali pasirodyti teisinės procedūros aukštupys. Pirmiausia Konstitucinė Taryba turi spręsti, ar Konstitucijos pataisa leidžia ratifikuoti sutartį (Konstitucijos 54 straipsnis). Turint galvoje Kongreso nenorą, teigiamas vertinimas gali kelti pavojų ratifikavimui – Prancūzijos parlamento Žemutiniai ir Viršutiniai rūmai turi pritarti fiskalinei „auksinei taisyklei“.

Pozicijos

  • EURO ZONA

Vokietijos kanclerė Angela Merkelpo viršūnių susitikimo gruodžio mėn. sakė, kad Sąjunga, susitarusi dėl naujos fiskalinės sutarties, pradėjo aiškintis, kur glūdi krizės šaknys. „Šiandien parodėme, kad pasimokėme iš praeities klaidų", tvirtino ji ir teigė, kad ES paleido „laipsnišką procesą, kuris atkurs pasitikėjimą mūsų bendrąja valiuta“. Ji pabrėžė, jog ir JK supranta, kad ji pasitiki stabiliu euru kaip ir kitos ES šalys. „Plaukiame toje pačioje valtyje“, sakė ji ragindama ES vadovus siekti susitarimo proveržio, kuris garantuotų euro ir Sąjungos stabilumą.

Dėl ratifikavimoneturėtų kilti problemų Vokietijoje. Kai „fiskalinė sutartis“ bus pristatyta kaip tarptautinė sutartis, Bundestagas ir Bundesratas, atstovaujantis šešiolikai žemių, priims sprendimą paprastąja dauguma. Nemanoma, kad prireiktų referendumo. Kol kas nėra požymių, kad ratifikavimas Vokietijoje taptų problema, nes opozicijoje esanti socialistinė SPD ir „žalieji“ iki šiol rėmė kanclerės Angelos Merkel euro gelbėjimo politiką.

Laikraščiui „Le Monde“ duotame interviu po viršūnių susitikimo Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy pareiškė, jog jis „padarė viską“, kad išlaikytų bloke Britaniją, atsiradus naujai sutarčiai. „Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad esama dviejų Europų“, jos atsirado po viršūnių susitikimo, sakė N. Sarkozy. „Viena, kuri siekia didesnio narių ir reguliavimo solidarumo, ir kita, kuri ištikima tik bendrosios rinkos logikai.“ Šnekėdamas apie britų reikalavimus, jis sakė: „Leiskite pridurti, kad [britų] reikalavimai dėl finansinių paslaugų buvo nepriimtini. Krizė kilo dėl finansų nevaldymo. Niekada nepritarsime grįžimui į praeitį. Europą būtina daugiau reguliuoti.“

 

Prancūzijojeratifikavimo padėtis atrodo labiau neapibrėžta dėl prezidento rinkimų. Socialistų kandidatas Fransua Holandas, kuris, viešosios apklausos duomenimis, pirmauja, sakė sieksiąs atnaujinti derybas dėl sutarties, jei būtų išrinktas prezidentu (smulkiau žr. "klausimus").

Airijos Europos reikalų ministrė Lusinda Kreigton (Lucinda Creighton) pareiškė, kad Dublinas ir daugelis kitų šalių tikėjosi, kad Europos centrinis bankas užims aktyvesnes pozicijas dėl skolos krizės, praėjus kelioms savaitėms po viršūnių susitikimo, ir pradės obligacijų supirkimo programą. Kreigton (Creighton) minėjo, kad vyriausybėje kilo „gilus susirūpinimas“, jog naująją sutartį palaikys tik 26 šalys. „Tikėjomės, kad sutartį be išlygų palaikys 27 šalys," sakė ji. Kreigton (Creighton) pridūrė besigailinti dėl britų sprendimo likti atokiau, tačiau pareiškė turinti vilties, kad pavyks išlaikyti bendradarbiavimą su Londonu ES klausimais. Ministrė sakė, kad Airijos valdžia dės pastangas, kad Britanija rastų vietą prie derybų stalo. „Turime įpareigojimą rasti kelią, kaip grąžinti JK prie diskusijų. Mėginsime įtikinti ir tikimės, kad tai bus bendras tikslas,“ kalbėjo Kreigton (Creighton).

Airijos finansų ministras Maiklas Nunenas (Michael Noonan) sakė nesąs įsitikinęs, ar Airijai reiks rengti referendumą dėl paketo, tačiau įspėjo: „Čia prieiname prie labai paprasto klausimo – norime likti su euru ar ne?.. Susidūrę su tokiu klausimu, manau, airiai pasistengs išvengti referendumo.“

 

Slovakijoje tarptautinės sutarties ratifikavimas toli gražu nėra aiškus dėl politinio klimato kaitos.

Dabartinė vyriausybė yra laikinai einanti pareigas po to, kai premjerė Iveta Radičkova parlamente pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, susijusio su ES gelbėjimo priemone – Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF). Jos mažesnysis koalicijos partneris Laisvės ir solidarumo partija (Sloboda a Solidarita, arba SaS) atsisakė paremti EFSF ir sukėlė vyriausybės griūtį.

Visuotiniai rinkimai numatyti kovo 10 d. Naujajai sutarčiai patvirtinti greičiausiai pakaktų paprastosios daugumos. Visas politinių vadovų spektras sutaria dėl būtinybės stiprinti fiskalinę discipliną ir priežiūrą euro zonoje, bet nuomonės skiriasi dėl smulkmenų.

Visi dabartiniai koalicijos partneriai – Slovakijos demokratų ir krikščionių sąjunga (SDKU), Krikščionių demokratų judėjimas (KDH), vengrų mažumos partija „Most-Hid“ ir Laisvė ir solidarumas (SaS) remia automatines sankcijas šalims, kurios pažeistų ES fiskalines taisykles.

Tačiau SaS priešinasi planams dėl didesnės fiskalinės centralizacijos ES. Jei daugiau galių būtų deleguota Briuseliui, partija reikalautų skelbti referendumą. Pagrindinės opozicinės socialistinės SMER-SD partijos lyderis Robertas Fiko (Robert Fico) teigė remiąs griežtesnę fiskalinę discipliną ES ir ragino dabartines daugumos partijas nekeisti pozicijos, jei pralaimėtų rinkimus kovo mėn.

  • UŽ EURO ZONOS RIBŲ

Britanijos premjeras Deividas Kameronas pasibaigusiame viršūnių susitikime gruodžio mėn. gynė sprendimą neprisijungti prie sutarties. „Norime, kad euro zonos šalys susėstų ir išspęstų savo problemas. Tačiau leistume, kad tai vyktų laikantis Europos Sąjungos sutarčių, kad būtų užtikrinta reikiama bendrosios rinkos ir kitų svarbiausių Britanijos interesų apsauga. Be šių saugiklių geriau, kad nebūtų sutarties, o šios šalys susitartų dėl sprendimų atskirai.“

Danijos premjerė ir socialdemokratų lyderė Helė Thorning-Šmid (Helle Thorning-Schmidt) sakė, jog mėgintų siekti susitarimo dėl naujosios fiskalinės sutarties. „Dabar su užsienio politikos komitetu bei Europos priežiūros komitetu [parlamente] analizuosime ir aptarsime sutartį“, sakė ji. Kol kas lieka neaišku, ar dėl sutarties reiktų skelbti referendumą Danijoje. „Jyllands Posten“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 53,9% danų norėtų, jog dėl pakto žmonės balsuotų, o 22% mano, kad jis padės išspęsti euro krizę.

Euro zonai nepriklausančių Vengrijos ir Čekijos Respublikos premjerai pareiškė atsisaką pasirašyti sutartį, nes ji pažeistų mokesčių suverenitetą. „Remiame sprendimus, kurie užtikrins stabilumą euro zonoje“, sakė Čekijos premjeras Petras Nečasas (Petr Nečas) ir  paminėjo šalies priklausomybę nuo eksporto į Vakarų Europą. „Tačiau esame įsitikinę, kad mokesčių sulyginimas mums nieko gero neduotų“, pridūrė jis, pasak pranešimo, kurį pateikė Bloomberg agentūra.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orbán) teigė, kad Vidurio Europa turi potencialo tapti pačiu konkurencingiausiu regionu Europoje, pasibaigus dabartinei skolos krizei. „Taigi vienintelis bendradarbiavimo būdas, kurį galime leisti vykti euro zonoje, – tai būdas, kuris nedaro žalos Vengrijos konkurencingumui“, sakė jis.

*          ES INSTITUCIJOS

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Dragis (Mario Draghi) po viršūnių susitikimo naktinių svarstymų buvo nusiteikęs optimistiškai. Susitarimas dėl naujosios sutarties būtų „labai geras rezultatas euro zonos nariams“, sakė jis. „Tai nelabai skiriasi nuo geros fiskalinės sutarties, tai būtų pagrindas užtikrinti daugiau disciplinos euro zonos nariams ir, žinoma, būtų naudingas dabartinėmis aplinkybėmis.“

Europos Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus po viršūnių susitikimo sakė, kad fiskalinės sutarties tikslas – stiprinti fiskalinę discipliną, įdiegti daugiau automatinių sankcijų ir griežtesnę euro zonos priežiūrą. Tačiau jis nieko nepasakė, kaip paktas skatintų augimą ar stiprintų solidarumą tarp euro zonos narių. Jis pridūrė esąs optimistiškai nusiteikęs, kad prie sutarties prisijungs daugelis šalių. „Esu optimistas, nes žinau, kad trūks labai nedaug iki 27 šalių, – sakė H. van Rompėjus. – Iš tiesų 26 šalių vadovai pasisako už prisijungimą. Jie pripažįsta, kad euras – tai bendra vertybė.“

Kalbėdamas Europos Parlamente po viršūnių susitikimo Europos Komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso)  pabrėžė, kad buvo „būtina“ stiprinti biudžeto discipliną, tačiau „struktūrinės reformos“, kurios skatintų augimą ir užimtumą, taip pat būtinos.

*          EUROPOS PARLAMENTAS ir POLITINĖS PARTIJOS

Prieš prasidedant viršūnių susitikimui gruodžio mėn., EurActiv domėjosi Europos Parlamento svarbiausių politinių partijų požiūriu į sutarties keitimą, euro obligacijas ir Europos centrinio banko vaidmenį (ECB). Čia galite susipažinti su mums pateiktais atsakymais.

 

Toliau pateikiame reakcijas po viršūnių susitikimo.

Stambiausia politinė grupė Europos Parlamente Europos žmonių partija (EPP) teigė, kad griežtesnės biudžeto disciplinos taisyklės sustiprins euro zonos patikimumą.

Tačiau EPP užsienio reikalų atstovas europarlamentaras Elmaras Brokas (Elmar Brok) taip pat įspėjo apie ratifikavimo grėsmes ir rekomendavo laikytis „dvigubo sprendimo būdo“, pagal kurį turėtų būti įgyvendintos naujosios fiskalinės disciplinos nuostatos.

E. Brokas taip pat perspėjo dėl potencialiai naujų darinių Europoje, galinčių susidaryti po naujosios sutarties. „Gyvybiškai svarbu, kad dalyvautų kuo daugiau šalių. Be to, būtina išsaugoti esamas Bendrijos institucijas ir nekurti naujų struktūrų. Tik tuomet galėsime patikėti, kad vadinamosios naujosios euro sutarties laimėtojai neturėjo omenyje tarpvyriausybinės Europos, nes tai reikštų mažesnes veikimo galimybes.“

Po viršūnių susitikimo kalbėdamas Europos Parlamente, EPP grupės Asamblėjoje lyderis europarlamentaras Žozefas Dolas (Joseph Daul, Prancūzija) teigė, kad viršūnių susitikimas iškėlė klausimą dėl JK vietos Europos Sąjungoje. „Aišku, kad Britanijos izoliacija rodo, jog jų koalicinė vyriausybė vertina Europos Sąjungą kaip vien laisvosios prekybos zoną, be jokių įžvalgų apie solidarumą ir atsakomybę partneriams. Manau, kad šiame kontekste reikėtų suabejoti dėl Britanijos nuolaidos. Mūsų mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti panaudoti kitais tikslais, nei atsilyginti už savanaudišką ir nacionalistinį požiūrį.“

Duodamas interviu EurActiv‘ui Europos socialistų partijos (PES) lyderis Sergejus Staniševas (Sergei Stanishev) nesutiko su požiūriu, kad euro zonos krizę galima spręsti fiskalinėmis priemonėmis, ir tvirtino, jog be aiškios politikos, kaip atkurti augimą ir kurti darbo vietas, fiskalinio stabilumo užtikrinti nepavyks.

Viršūnių susitikimo sprendimuose trūko tokių svarbių elementų, kaip banko licencijos išdavimas Europos finansinio stabilumo fondui, euro obligacijų emisija, finansinių sandorių mokesčio nustatymas ir „realus investicijų bei augimo planas“, sakė jis.

Liberalios ALDE grupės lyderis Europos Parlamente Gi Ferofštadas (Guy Verhofstadt) sakė, kad ES vadovai ėmėsi tokių veiksmingų priemonių, kaip fiskalinės disciplinos įtraukimas į naująją sutartį ir reikalavimas, kad subalansuoto biudžeto taisyklė būtų įtraukta į šalių narių konstitucijas. „Tačiau abejojame, kad vien tik to pakaks įveikti krizę, su kuria mes susiduriame šiandien. Nė žodžiu neužsimenama apie banko licenciją, kuri išplėstų ECB veikimą, ar euro obligacijų rinką, arba kolektyvinį gelbėjimo fondą, kuris leistų sumažinti milžinišką skolą.“

„Tai ne tokia ekonominė ir fiskalinė sąjunga, kokios mums reikia.“ Be to, sakė jis, bet kokia nauja sutartis būtų priimtina, „jei būtų visiškai laikomasi Bendrijos metodo ir demokratijos kontrolės“. Pasak jo, reikia, kad Parlamentas dalyvautų visame projekto rengimo procese. Kiek vėliau Gi Ferofštadas buvo įtrauktas į beveik 100 delegatų iš ES institucijų ir šalių narių atstovų grupę, kuriai buvo pavesta rengti naujosios sutarties projektą.

Parlamente „žaliųjų“/EFA grupė kritiškai vertino viršūnių susitikimo rezultatus, ji teigė, kad susitikime nepavyko sureaguoti neatidėliotinas krizės grėsmes, jis sukūrė naują netikrumo atmosferą dėl nevyriausybinės sutarties už ES teisinės struktūros ribų.

„Reakcijos į užgriuvusią valstybių skolos ir kredito krizę požiūriu viršūnių susitikimas patyrė fiasko, kai ES vadovai nesugebėjo pasiūlyti būtino finansinio gelbėjimo apsauginio tinklo, kuris leistų sustabdyti gaisrą, grasinantį euro zonos valstybėms“, sakė „žaliųjų“ koprezidentai europarlamentarai Rebeka Harms (Rebecca Harms) ir Danis Kon-Benditas(Dany Cohn-Bendit).

„Siūloma tarpvyriausybinė sutartis kelia daugiau klausimų, nei žinome atsakymų. Nors aišku, kad nebuvo galima pritarti JK nerealistiškiems reikalavimams, siūloma naujoji sutartis rodo visiškai žlugus ydingą tarpvyriausybinį krizės sprendimą per pastaruosius trejus metus.“

Kairuoliška GUE/NGL grupė pasmerkė viršūnių susitikimo rezultatus kaip „pavojingą bandymą bet kokiomis priemonėmis įtvirtinti ypač griežtą ekonomiją"."Griežtos priemonės kaip išeitis iš nenusisekusios ekonominės politikos neišvengiamai prišauks kitą nelaimę, nes dabar absoliučiai aišku, kad naujasis liberalus požiūris neveikia“, sakė grupės lyderis europarlamentaras Lotaras Biskis (Lothar Bisky,Vokietija). „Tik visapusiškas finansinės rinkos reguliavimas duos reikiamus sprendimus. Būtina skubiai atskirti viešuosius finansus nuo rinkų, o politiką – nuo reitingų agentūrų vertinimų.“

GUE/NGL taip pat perspėjo dėl demokratijos stokos sutarties peržiūros procese. „Žmonės turi teisę pasisakyti apie šiuo metu diskutuojamus drastiškus pokyčius, būtina laikytis skaidraus ir demokratiško proceso, kuriame dalyvautų ir Parlamentas, ir Europos žmonės.“

Europos konservatorių ir reformuotojų (ECR) grupės pirmininkas rezidentas europarlamentaras Janas Zahradilas(Jan Zahradil) gynė Britanijos premjerą Deividą Kameroną už pastangas apsaugoti JK nacionalinius interesus, sakydamas, kad Prancūzijos ir Vokietijos vadovai daro tą patį. „Visiškai aišku, kad esame kelių greičių Europoje. Tai – realybė. Kai reikalai tampa sunkiai sprendžiami, pavirstame tarpvyriausybiniais. Komisija ir Parlamentas visiškai nušalinti. Nustokime save kvailinti. Tuomet, kai virstame tarpvyriausybiniais, lieka atviras klausimas dėl tokios sutarties teisinės galios bei jos suderinamumo su ES pagrindiniu įstatymu.“

Europarlamentarė Marta Andreasen (Marta Andreasen) iš JK Nepriklausomybės partijosteigė, kad JK dabar vertėtų išstoti iš Europos Sąjungos: „Konservatorių partija save apgaudinėja, jei mano, kad tebeturi įtakos Europos lygmeniu. Nuo svarstymų prie pagrindinio stalo mus nustūmė ir pažemino, kad gautume tik Europos mums metamus likučius. Kasdien mokame dešimtis milijonų svarų, kad būtume klube, kuris veiksmingai balsuoja prieš mus. Manyčiau, kad Britanijos žmonėms dabar turi būti suteikta teisė pareikšti, ar tai ta Europa, kurios dalimi jie norėtų būti. Vienintelis protingas sprendimas būtų visiškai pasitraukti.“

·         IDĖJŲ ŠALTINIAI

Briuselyje įsikūrusio ekonominės politikos idėjų šaltinio Bruegel direktoriaus pavaduotojas Guntramas Volfas (Guntram Wolff) sakė, kad naujosioms biudžeto disciplinos taisyklėms, kurios turės būti įtrauktos į nacionalines konstitucijas, teks nueiti ilgą kelią, kol jos galės prisidėti prie euro zonos sunkumų dėl biudžeto disciplinos sprendimo.

Tačiau jis teigė, kad viršūnių susitikimui nepavyko parengti patikimos strategijos, kaip skatinti augimą, ypač pietinėje Europoje, „Europos pietuose grėsmę keliančiu lygiu pasireiškia silpna švietimo veikla, nevykęs valdymas, didelės skolos ir žemas konkurencingumas. Jų nesugebėjimas spręsti regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu gali būti žalingas“.

Taip pat G. Volfas sakė, kad viršūnių susitikime nieko nebuvo kalbama apie bankininkystės sistemos trapumą. „Integruota euro zonos bankininkystės sistema privalo tureti integruotą ir galingą bankininkystės priežiūros ir sprendimų valdžios instituciją, kurią papildytų tiek priemonių, kad jos galėtų užkirsti kelią bankų griūčiai. Dabartinė sistema, susitelkusi aplink nacionalines priežiūros institucijas ir nacionalinius fiskalinius išteklius, yra akivaizdžiai trapi, o daugelyje šalių prasidėjo bankų griūtys. Nors ECB stiprina savo dalyvavimą kaip bankų likvidumo garantas, galiausiai prireiks daugiau kapitalo. Šalių ir vyriausybių vadovams nepavyko įtikinti rinkų, kad jie žada nurodyti bankus, kuriems kilę didelių sunkumų, ir suteikti jiems būtiną kapitalą.“

Analizuodamas viršūnių susitikimo rezultatus, Europos politikos centras (EPC) pažymėjo, kad naujoji fiskalinė sutartis buvo žingsnis teisinga kryptimi stiprinant fiskalinę discipliną. Tačiau kartu pareiškė, kad nepavyko išspręsti euro zonos ekonominių skirtingumų, kurie kursto krizę.

„Konkurencingumo praradimas daugelyje šalių ES pakraščiuose ir konkurencijos augimas svarbiausiose euro zonos šalyse stipriai prisidėjo prie dabartinės krizės. Didėjantys biudžeto deficitai tokiose šalyse kaip Estija, Portugalija, Graikija, Ispanija, Airija ir Italija, stumtelėjo šias šalis į euro krizės centrą. Todėl šios šalys, negalinčios devalvuoti nacionalinės valiutos, priverstos įgyvendinti stambias struktūrines reformas, kad padidintų savo konkurencingumą, kuris būtinas, jei jos nori galų gale ištrūkti iš problemų rato.“

Todėl iššūkį, su kuriuo susiduria euro zona, galima apibūdinti labai nesudėtingomis sąvokomis, sako EPC. Ar įmanoma vienu metu siekti griežtos ekonomijos ir augimo? Esama neginčytinos būtinybės sumažinti viešąjį deficitą ir bendrąjį viešosios skolos lygį, rašo EPC, tačiau "nepertraukiama griežta ekonomija daro neigiamą poveikį augimui, o jis savo ruožtu gilina labiausiai išvargintų krizės šalių problemas, kai viešųjų išlaidų mažinimas prisideda prie ilgalaikės ir gilios recesijos.“

„Susitelkimas tik į fiskalinę discipliną nepadės ES šalims ir eurui išbristi iš krizės.“

Saimonas Tilfordas (Simon Tilford)iš JK įsikūrusio idėjų šaltinio Europos reformos centro mano, kad viršūnių susitikimas gruodžio mėn. „bus prisimenamas kaip dar viena prarasta galimybė“, nepasiekta tikslo sukurti fiskalinę sąjungą, nes nebus „bendro skolos sprendimo, bendro biudžeto ir mechanizmo, skirto paskirstyti pinigus tarp dalyvaujančiųjų šalių.“

„Nesusitarta, kaip užglaistyti tokias institucines spragas euro zonoje, kaip realios fiskalinės sąjungos ar visos euro zonos bankininkystės sektoriaus apsauginio tinklo nebuvimas. Nepavyko susitarti, kaip pagerinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) darbą, o pastangų sustiprinti Tarptautinio valiutos fondo (IMF) finansus nepakako, o tai yra būtina. Todėl neliko beveik nieko, kas užkirstų kelią krizei gilėti.“

Naujoji fiskalinė sutartis, pasak S. Tilfordo, yra ne kas kita, o tik dabartinio ES stabilumo ir augimo pakto versija. „Vien tik griežtos fiskalinės priemonės nepadės išspęsti krizės. Iš tiesų jos tapo krizės dalimi. Tokia strategija jau nepasiteisino Graikijoje ir Portugalijoje, grasinama, kad bloga padėtis Ispanijoje ir Italijoje taps dar prastesnė. Euro zonai reikia ekonomikos augimo, o ši sutartis tik blogina tokias perspektyvas.“

Šnekėdamas apie Britanijos santykius su ES, S. Tilfordas taip pat buvo pesimistiškas, jis pareiškė, kad viršūnių susitikimas gruodžio mėn. gali būti didelis žingsnis JK pasitraukimo iš ES link.

Euroskeptiškai nusiteikusio britų idėjų šaltinio Open Europe direktorius Matsas Personas (Mats Persson) teigė, kad „grynai teisiniu požiūriu“ naujoji ES šalių narių grupė galėtų taikyti Europos institucijas įtvirtinti siūlomą naują sutartį, „jei susitartų visos šalys narės, bet šiuo metu taip nėra“. Tačiau jis pabrėžė, kad sprendžiant šį klausimą politika greičiausiai pamins įstatymą.

 

Grafikas

2011 m.  gruodžio 8–9d.: Europos vadovai susitaria dėl naujos biudžeto disciplinos euro zonoje sutarties. Britanija pasinaudoja veto teise, likusios 26 ES šalys siekia pasirašyti tarpvyriausybinę sutartį už ES teisinės struktūros ribų;

2011 m. gruodžio pabaiga: renkasi beveik 100 delegatų forumas, kuris parengs naujosios tarpvyriausybinės sutarties tekstą. Kviečiami trys oficialūs pareigūnai iš Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Europos Parlamento. Forumui paramą teiks Tarybos teisės tarnyba, jis keletą sykių rinksis iki viršūnių susitikimo 2012 m. kovo mėn.;

2012 m. sausio pabaiga: turi būti suderintas tarpvyriausybinės sutarties paketo pirmasis projektas;

2012 m. sausio 30 d.: ES viršūnių susitikimas pagrindinį dėmesį skirs fiskalinės sutarties tekstui bei augimo politikai ir konkurencijai ES;

2012 m. kovo 1–2 d.: naujosios sutarties tekstas pateikiamas pasirašyti ES viršūnių susitikime;

2012 m. kovo 6 d.:paskelbiami Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatai;

2012 m. liepos 1 d.:pradeda veikti euro zonos nuolatinio gelbėjimo fondas Europos stabilumo mechanizmas (ESM);

2012 m. pabaiga: tikimasi, kad ratifikavimas bus baigtas nacionaliniame lygmenyje.

 

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/future-eu/europes-new-treaty-multi-speed-union-linksdossier-509753


NUORODOS

Europos Sąjunga

Europos Taryba: Euro zonos valstybių vadovų pareiškimas(2011m. gruodžio 9 d.);

Europos Taryba:Hermano van Rompėjaus (Herman Van Rompuy) pareiškimas po pirmosios Europos Tarybos sesijos(2011 m. gruodžio 9 d);

Europos Taryba: Naujosios fiskalinės sutarties santrauka [FR];

Europos Komisija: Ž. M. Barozas (Barroso) pateikia fiskalinę sutartį Parlamentui[FR].

Politinės grupės

Europos žmonių partija (EPP) Džozefo Daulo (Joseph Daul) reakcija į viršūnių susitikimo rezultatus(2011 m. gruodžio 13 d.) [FR];

Europos žmonių partija (EPP) Elmaro Broko (Elmar Brok) reakcija į viršūnių susitikimo rezultatus (2011 m. gruodžio 9 d.);

Socialistai ir demokratai (SD) Šulcas (Schulz) smerkia ES viršūnių susitikimo neveiklumą dėl darbo (2011m.  gruodžio 13 d.) [FR];

Europos liberalų ir demokratų aljansas (ALDE) Ferofštadas (Verhofstadt) abejoja, ar susitarimo dėl sutarties pakaks skolų krizei išspręsti (2011m.  gruodžio 9 d.) [FR];

Europos liberalų ir demokratų aljansas (ALDE) Endriu Dafas (Andrew Duff): 'ES2' –tai naujas euro startas(2011 m. gruodžio 9 d.);

“Žalieji”/EFA Spragų neužkamšę viršūnių susitikimo rezultatai kuria naują netikrumą ir neleidžia skubiai reaguoti į krizės padarinius(2011 m. gruodžio 9 d.) [FR][DE];

Europos jungtinė kairės / Šiaurės žaliųjų sąjunga (GUE/NGL) Griežtos ekonomijos puoselėjimas tik pagilins ES liūną(2011 m. gruodžio 9 d.).

Šalys narės

Prancūzijos–Vokietijos laiškas ES vadovams prieš viršūnių susitikimą gruodžio 9 d. (prancūzų k.).

Idėjų šaltiniai ir akademinis pasaulis

Europos politikos centras (EPC) Visi keliai veda į Frankfurtą – paslaptingo viršūnių susitikimo rezultatai (2011 m. gruodžio 12 d.);

Bruegel Paskutinis viršūnių susitikimas?(2011m. gruodžio 14 d.);

Europos politinių studijų centras (CEPS) “Taip, mes galime”. Europa gali įveikti šią krizę – jei tik bus noro(2011 m. gruodžio 8 d.);

Europos reformos centras (CER) ES viršūnių susitikimas: pakaks, kad išgelbėsime eurą?(2011 m. gruodžio 9 d.);

Bertelsmann Stiftung Euro zonos fiskalinė sąjunga: pavėluotas ir būtinas scenarijus?(2011 m. lapkričio mėn.).


EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina.


EurActiv.lt leidėjas: Europos informacijos centrai visoje Lietuvoje



Lietuvos pirmininkavimas

Vystomasis bendradarbiavimas – nuo paramos iki partnerystės

Cyprus Presidency of the Council of the EU

Danija_pirm



Jūsų teisės - Jūsų ateitis

Jūsų Europa

„Europrotų“ turnyras Lietuvoje

Europos Savanorystės maratonas

Europos savanorystės maratonas 2011: nugalėtojai

zinau-viska




EuroBlogas

Europos komisijos atstovybė Lietuvoje

es_isidarbinimas

YE

Integracija

ed_phone