Anglies dvideginio emisijos kompensavimas. JT bendro įgyvendinimo mechanizmas
Jungtinių Tautų bendro įgyvendinimo mechanizmas (angl. JI), kaip dalis Kijoto protokolo, sukurtas tam, kad turtingoms šalims leistų įsigyti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų projektams “pereinamosios” ekonomikos šalyse, tokiose kaip Rusija, Ukraina ir buvusios komunistinės ES šalys.

Europos spauda: grėsmė laisvei ir pliuralizmui
Europos Sąjunga ilgą laiką buvo laikoma viena iš pasaulio vietų, kur yra didžiausia spaudos laisvė. Tačiau nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos perspėja, kad tam kyla grėsmė, kadangi žiniasklaida vis dažniau koncentruojama vienose rankose, o kai kurios vyriausybės vykdo kryptingą cenzūrą ir yra įsitraukusios į politinius teismo procesus.

Trąšos. Didėjančių žemės ūkio poreikių tenkinimas
Tikimasi, kad pasaulio trąšų gamyba augs ir neatsiliks nuo didėjančios maisto ir biodegalų produkcijos paklausos, tačiau kartu tai kelia aplinkos apsaugos problemų, nes trąšos eikvoja energiją ir lemia vandens bei dirvožemio užterštumą.

Energijos efektyvumas: taupymas ištakose
Europos pastangos didinti energijos vartojimo efektyvumą iki šiol daugiausiai buvo koncentruojamos į priemones, skirtas pagerinti galutinio vartojimo efektyvumą, o didžiulių nuostolių, atsirandančių energijos gamybos ir pristatymo metu, sumažinimo galimybė dažniausiai būdavo ignoruojama.

Finansinis reglamentavimas – Europos Sąjungos darbotvarkėje
Europos Sąjunga, reaguodama į didžiausią finansinę krizę per pastaruosius dešimtmečius, susitarė dėl taisyklių ir naujų kontrolierių, siekdama reglamentuoti ir prižiūrėti pasaulio finansų rinkas. EurActiv siūlo apžvelgti padėtį.

Vartotojų išprusimas – pagalba apsipirkti ekologiškai
Didėjant spaudimui gyventi tausiai tiek politikai, tiek įmonės ieško naujų būdų, kaip skatinti pirkėjus pirkti ekologiškus produktus. O vartotojų grupės įspėja, kad pirkėjai susiduria su per dideliu kiekiu informacijos, taip pat kad įmonių pranešimai apie ekologiškumą dažniausiai nebūna patikrinti nepriklausomų vertintojų.

Vėsinimas aušalais: F-dujų apžvalga
Fluorintos dujos yra sudedamoji aušalų ir oro kondicionavimo sistemų dalis ir sudaro maždaug 2 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Jei nebus ko nors imtasi, iki 2050 m. jos gali sudaryti 9–19 proc. pasaulio emisijų, o tai ES politikus verčia pradėti veiksmus, užkertančius kelią joms plisti, jų sklaidai ar net uždrausti šias dujas naudoti.

Intensyvus ūkininkavimas – ekologiškai tvarus?
Didėjant pasaulio populiacijai ir dėl to kylant maisto paklausai politikai ieško būdų, kaip gausinti augalininkystės produkcijos kiekį kartu mažinant neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai.

Maitinamės ekologiškai? Maistas, gėrimai ir aplinka
Tarptautinės maisto kompanijos rodo augantį susidomėjimą savo vandens ir anglies pėdsako (angl. footpirnt) matavimu, tačiau didėjantis „žalių“ pareiškimų kiekis neretai vartotojams sukelia klausimų dėl tvarių maisto vartojimo įpročių.

Už uždarų durų: oro kokybė pastatuose
Tabako dūmų apribojimo ir asbesto skandalas netolimoje praeityje atkreipė dėmesį į patalpų oro kokybę ir paakino imtis griežtos politikos, kuri stabdytų žalą žmonių sveikatai. Nors tabakas ir toliau lieka pagrindinis pavojus sveikatai, šiuo metu dėmesys krypsta ir į „cheminius kokteilius“, toksiškus dūmus, atsirandančius dėl šildymo ir maisto ruošimo, bei drėgmę ir pelėsius, susidarančius dėl prastos ventiliacijos.

Lenkijos pirmininkavimas ES – biudžetas ir solidarumas
Kelio nutiesimas „ambicingam“ susitarimui dėl 2014–2020 m. biudžeto, energetikos saugumas ir Europos Sąjungos Rytų partnerystė – tai pagrindiniai Lenkijos pirmininkavimo ES 2011 m. antrąjį pusmetį prioritetai. Lenkai savo ruožtu iš visų jėgų stengiasi užtikrinti, kad Sąjunga ir toliau vykdys perskirstymo politiką ekonominių sunkumų metu.

Naujų gebėjimų ir naujų darbo vietų užtikrinimas
Darbuotojų gebėjimų suderinamumas su darbdavių poreikiais yra esminis dalykas, norint didinti užimtumą ir mažinti darbo jėgos trūkumą sveikatos apsaugos, mokslo ir „žaliosios“ ekonomikos sektoriuose.

Ką pasėsi, tą ir pjausi. Perdirbimas ir klimato kaita
Perdirbimas tapo pagrindine ES klimato kaitos strategijos dalimi, nes tai turi padėti blokui susidoroti su beveik 3 mlrd. tonų atliekų Europoje kasmet, o didžioji jų dalis patenka į atmosferą kaip anglies dvideginio ir metano emisijos iš sąvartynų ir atliekų deginimo įmonių.

Kova dėl ES vartotojų teisių
Naująja ES Vartotojų teisių direktyva siekiama vartotojų teises reglamentuojančius teisės aktus pritaikyti prie XXI amžiaus realijų – sukurti tinkamas teisines priemones verslui, taip pat labai svarbu apsaugoti perkančiuosius internetu. Tačiau ES politikai šiuo metu neranda vieningos nuomonės dėl pastarojo teisės akto projekto taikymo.

ES vaidmuo pasauliniame valdyme
Vis daugiau atsiranda tarptautinių institucijų, bandančių spręsti didžiuosius pasaulinius iššūkius – ekonomikos, aplinkosaugos ir saugumo. Koks yra ES vaidmuo šioje naujai besiformuojančioje pasaulio tvarkoje?