|
||||||||
Partneriai: |
Segtuvas Už uždarų durų: oro kokybė pastatuose Tabako dūmų apribojimo ir asbesto skandalas netolimoje praeityje atkreipė dėmesį į patalpų oro kokybę ir paakino imtis griežtos politikos, kuri stabdytų žalą žmonių sveikatai. Nors tabakas ir toliau lieka pagrindinis pavojus sveikatai, šiuo metu dėmesys krypsta ir į „cheminius kokteilius“, toksiškus dūmus, atsirandančius dėl šildymo ir maisto ruošimo, bei drėgmę ir pelėsius, susidarančius dėl prastos ventiliacijos. ĮVYKIŲ EIGA ĮVYKIŲ EIGA 2001 m.: Europos Komisija pradeda Švaraus oro Europai (Clean Air for Europe – CAFE) programą, kurioje numatytas platus politikos priemonių, skirtų oro užterštumui mažinti, spektras. 2004 m.: Europos Komisija patvirtina Aplinkos ir sveikatos veiksmų planą (2004-2010). Dvyliktas plano veiksmas skirtas konkrečiai patalpų oro kokybei. 2005 m.: Europos Komisija priima „Teminę strategiją“ dėl oro taršos, kur pagrindinis dėmesys sutelkiamas į lauko orą. 2007 m. gegužės mėn.: ES priima Euro 5 emisijų standartą automobiliams. Direktyvoje nustatoma, kad visos naujos transporto priemonės turi turėti dalelių filtrus, kad būtų sumažintos kietųjų dalelių emisijos (žr. EurActiv nuorodų dosjė). 2008 m. balandžio mėn.: ES priima Oro kokybės direktyvą. Direktyvoje nustatomos smulkių dalelių taršos ribos ir praplečiamas švaraus oro įstatymų taikymas naujiems sektoriams, tokiems kaip žemės ūkis, transportas ir mažos pramonės gamyklos (žr. EurActiv nuorodų dosjė). 2010 m. kovo mėn.: Europos sveikatos ministrai Pasaulio sveikatos organizacijoje priima Parmos deklaraciją dėl aplinkos ir sveikatos. Deklaracijoje numatoma, kad oro kokybė patalpose ir lauke yratrečio prioriteto ir skirta Europos vaikų sveikatai apsaugoti. 2011 m. gruodžio mėn.: Planuojama užbaigtiINTERA projektą, kurio tikslas – padidinti supratimą apie oro teršalų poveikį žmogui namuose. 2012 m. pradžia: Komisija turi pateikti pasiūlymus, įskaitant iš aspektus, susijusius su sveikata, dėl naujos aplinkos veiksmų programos tolesnių veiksmų, po Šeštojo aplinkos veiksmų plano. 2013 m. sausio mėn. pabaiga: HealthVent projektas turi pateikti su sveikata susijusias, atsižvelgiančias ir į energijos vartojimo efektyvumą ventiliacijos gaires. APŽVALGA Europiečiai vidutiniškai apie 80 proc. savo laiko praleidžia patalpose – arba namuose, arba mokykloje ar darbe, arba viešajame transporte. Nors lauko oro tarša sulaukė daug politikų dėmesio, patalpų oro kokybe dar domimasi nepakankamai. Neseniai vykdytas ES finansuotas mokslinių tyrimų projektas „Europos patalpų oro stebėjimo ir poveikio vertinimas“ (European Indoor Air Monitoring and Exposure Assessment), vadinamasis „Airmex“, parodė, jog daugelio žalingų oro teršalų lygiai iš tikrųjų patalpose yra didesni negu lauke. ES strategijos dėl lauko oro taršos įtakoje 2008 m. buvo priimta direktyva, skirta aplinkos orui, joje pirmą kartą buvo nustatyti smulkių dalelių emisijos apribojimai. Minėta strategija taip pat paskatino priimti griežtesnius automobilių ir sunkvežimių išmetamųjų teršalų standartus, žinomus kaip Euro 5 ir Euro 6. Pasak Europos Komisijos, Europoje kasmet nuo ligų, susijusių su oro tarša, per anksti miršta 370 tūkst. žmonių, o 350 tūkst. iš jų – dėl atmosferos mikrodalelių ar dulkių, kurių diametras yra mažesnis nei 2,5 mikrometrai, vadinamasis aerodinaminis skersmuo (Particulate Matter) (PM 2,5). Šios dalelės ir dulkės atsiranda iš transporto (automobilių, laivų ir lėktuvų), žemės ūkio ir mažų pramoninių gamyklų. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano 2004–2010 m. laikotarpio vidurio ataskaitoje Komisija paminėjo tabako kontrolės priemones – kaip pagrindinį pasiekimą sprendžiant patalpų oro kokybės problemas ES lygiu. Taip pat tarp paminėtų priemonių buvo Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinio komiteto (Scientific Committee on Health and Environmental Risks – SCHER) pateikta nuomonė dėl oro gaiviklių. ES vykdomoji institucija teigia dabar norinti pakylėti kovą su oro tarša į kitą lygį – imtis spręsti patalpų oro kokybės problemas. Pareiškime, prijungtame prie 2008 m. direktyvos dėl oro kokybės, Komisija paskelbė, kad pradės nagrinėti priemones, kurios mažintų teršalų išmetimą iš namų ūkių katilų ir vandens šildytuvų, taip pat iš tirpiklių, esančių dažuose, lake bei transporto priemonių apdailos gaminiuose. Tačiau dabartinės ES taisyklės yra fragmentiškos ir apima labai skirtingas sritis, tai ir 2007 m. REACH reglamentas dėl cheminių medžiagų, ir Statybos produktų direktyva (Construction Products Directive – CPD) ar 2000 m. direktyva dėl benzeno ir anglies monoksido aplinkos ore ribinių verčių. Be to, atrodo, jog Briuselis prarado apetitą didelėms aplinkosaugos iniciatyvoms. Atsakydamas į EurActiv‘o užklausas Komisijos atstovas spaudai sakė, jog patalpų oro kokybė nėra teisinė Europos Sąjungos kompetencija, atsakomybė už tai yra daugiausia valstybių narių rankose. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitoje ES vykdomoji institucija teigia, kad ateities veiksmai dėl patalpų oro kokybės „daugiausia susives į informacijos teikimą visuomenei ir specialistams, keitimąsi geriausiomis praktikomis nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis bei vykdomų politikų, susijusių su patalpų oro kokybe, koordinavimu“. Pasak visuomenės sveikatos grupių ir aplinkosaugininkų, tai reiškia ne ką daugiau, nei pažadą nieko nedaryti. PROBLEMOS Kritiškas vertinimas 2010 m. Belgija, pirmininkaudama ES, apžvelgė Europoje galiojančius teisės aktus, susijusius su oro kokybe, ir pateikė tolesnių veiksmų rekomendacijas ES lygmeniu. Pirmininkaujančioji Belgija pažymėjo, kad Prancūzija formuoja rodiklius, skirtus stebėti oro kokybę patalpose, taip pat pritaria privalomam statybinių medžiagų ženklinimui etiketėmis.O Skandinavijos šalys savanoriškai pasirinko ženklinti tokius gaminius. Dabar Belgija pageidauja sujungti visas šias iniciatyvas į standartizuotą ES sistemą. „Ilgą laiką visas dėmesys buvo skiriamas lauko oro kokybei“, – sakė Polas Magnetas (Paul Magnette), Belgijos ministras, atsakingas už aplinkosaugą, ir pažymėjo, kad europiečiai vidutiniškai 80 proc. savo laiko praleidžia patalpose. Jis teigė, kad oro kokybę patalpose dar labiau prastina daugiau izoliacijos pastatuose , taip pat tam tikrų produktų, kurie yra dirgikliai arba alergenai, naudojimas, ir paragino Europos Komisiją pradėti viešąsias konsultacijas (Žalioji knyga) dėl politikos galimybių spręsti šią problemą. Belgijos vienas iš prioritetų yra mažinti išmetamųjų teršalų kiekį jų susidarymo vietoje – statybinėse medžiagose, buitiniuose gaminiuose, minkštuosiuose balduose, grindų dangose ir t.t. P. Magnetas sakė, kad ES, norėdama tai įgyvendinti, turi nustatyti kriterijus, apibrėžiančius, kas yra „geras“ patalpų oras, ir parengti prioritetinių medžiagų sąrašą. Įvairūs patalpų oro taršos šaltiniai Nors minėti tikslai yra pagirtini, vis dėlto kaip spręsti patalpų oro kokybės problemą, ko gero, bus lengviau pasakyti, negu padaryti, kadangi yra daug taršos šaltinių. Prancūzijos oro kokybės patalpose observatorija ir JAV aplinkos apsaugos agentūra parengė šį taršos šaltinių sąrašą: – Iš lauko: tarša, kurią sukelia automobilių išmetamosios dujos, energijos deginimas, lakiosios organinės sudedamosios dalys ir t.t. (žr. EurActiv nuorodų dosjė dėl ES švaraus oro strategijos). – Iš pastatų ir baldų: statybos gaminiai, baldų apdaila, kurios sudėtyje yra klijų (formaldehido) ar kitų lakiųjų komponentų. – Iš šildymo: daugiausia anglies monoksido emisijos iš dujomis varomų šildytuvų ir vandens kaitintuvų. – Iš augalinių ir gyvūninių alergenų: pavyzdžiui, nuo kačių, šunų ir dulkių erkučių. – Iš žmogaus veiklos: pavyzdžiui, tabako dūmai, nuo ruošiamo maisto kylantys dūmai ir valikliai. – Iš drėgmės ir pelėsių: jų augimas ant medienos, popieriaus, kilimų, maisto ir izoliacinių medžiagų gali sukelti astmą ir kitų kvėpavimo ligų (žr. EPA vadovas gydytojams). ES finansuotas mokslinių tyrimų projektas, vadinamasis „Airmex“ (Europos patalpų oro stebėjimo ir poveikio vertinimas) atskleidė, kad žalingų oro teršalų lygis yra didesnis patalpose nei lauke. Tyrimas, paskelbtas 2010 m. vasario mėn., parodė, kad cheminio junginio benzino, žinomo kancerogeno, lygiai yra tokie aukšti, jog kelia nerimą, nes yra kur kas didesni, nei būtų galima tikėtis, turint galvoje metines ES aplinkos oro kokybės ribines vertes. Tyrimas taip pat parodė, kad jautrumas patalpų oro teršalams priklauso nuo kitų individualių žmogaus veiksnių – lyties, streso ar genetikos. Kova su daugelio veiksnių keliama rizika – nauja paradigma Jungtinių tyrimų centro, Europos Komisijos mokslo organo, atstovas Dimitrijus Kotzijas (Dimitrios Kotzias) sako, jog šiuo metu sunku nustatyti chemikalų poveikį patalpų oro kokybei ir žmonių sveikatai. Pasak jo, sunkiausia yra atskirti vieno chemikalo ar jų mišinio poveikį, taip pat nustatyti koncentracijos lygius ir poveikio trukmę. „Vieno junginio poveikis neatspindi tikrojo pavojaus sveikatai“, – pabrėžia D. Kotzijas ir priduria, jog ateityje dėmesys „turėtų būti sutelktas į cheminius mišinius“, jis tai vadina „kokteilio poveikiu“. D. Kotzijas taip pat pabrėžia būtinybę ištirti oro teršalų koncentracijos, kuri dažniausiai aptinkama patalpose, „lėtinį mažų dozių poveikį“. Jis teigia, kad tyrimai turėtų būti nukreipti į pažeidžiamiausius populiacijos segmentus, kaip, pavyzdžiui, „pagyvenę žmonės, vaikai ir žemesnio socioekonominio statuso žmonės“. „Norint nustatyti, kokią įtaką aplinkos veiksnių poveikis per visą gyvenimą turi lėtinių ligų išsivystymo rizikai, reikia naujos paradigmos“, – teigia D. Kotzijas, jis pasisako už „požiūrį, kai vertinama daug teršalų“ bei „poveikio žmogui atspaudo“ (human exposure fingerprint)“, turint galvoje poveikio žmogui vertinimą per ilgesnį laiką, sukūrimą. Jis taip pat siūlo daug dėmesio skirti medžiagoms, kurias reikia rimtai ištirti, pavyzdžiui, aktyviosios paviršių medžiagos, pesticidai, cheminės sudėties dalelės, aptinkamos ore, bei „reaktyviosios deguonies formos“, žinomos kaip „radikalai“. ES finansuojamu moksliniu tyrimų projektu, vadinamuoju INTERA (Integruotas rizikos vertinimo patalpose poveikis – Integrated Exposure for Risk Assessment in Indoor Environments), yra siekiama išplėsti supratimą apie oro teršalų gyvenamosiose vietose poveikį. Projektu, kurį iš dalies finansuoja Europos cheminės pramonės grupė „Cefic“, norima apibrėžti cheminių teršalų poveikio patalpoms prognozavimo metodiką. Formaldehidas ir benzenas – prioritetinių cheminių medžiagų sąrašo viršuje Nors kyla abejonių dėl rizikų vertinimo sudėtingumo, D. Kotzijas teigia, jog Komisija nustatė tris prioritetinių cheminių medžiagų kategorijas, susijusias su oro kokybe patalpose: – Pagrindinis prioritetas: formaldehidas, azoto dioksidas, anglies monoksidas, benzenas ir naftalenas. Pasaulio sveikatos organizacija prie šio sąrašo taip pat prideda trichloro tetrachloro etileną bei policiklinius aromatinius angliavandenilius (benz(a)pireną), radono dujas iš dirvožemio, kurios į namų ūkius gali patekti per plyšius pamatuose arba tabako dūmus. – Antras prioritetas: acetaldehidas, stirenas, toluenas ir ksilenas. – Papildomos susijusios medžiagos: amoniakas, delta limonenas, alfa pinenas. Formaldehidas, kuris siejamas su vėžiu, taip pat kaip ir benzenas, kuris siejamas su leukemija ir neurologinėmis ligomis, yra daugiausia rūpesčio kelianti medžiaga (žr. Prancūzijos oro kokybės patalpose observatorijos parengtą išsamų oro teršalų ir jų poveikio sveikatai sąrašą). ES finansuojamo mokslinių tyrimų projekto, vadinamojo „Airmex“, metu buvo tiriama kai kurių Europos miestų oro kokybė viešųjų pastatų ir vaikų darželių patalpose. Buvo nustatyta, kad kenksmingų teršalų, ypač formaldehido ir benzeno, koncentracija dažniausiai yra didesnė, nei sveikatai nekenksminga riba. Formaldehidas yra plačiai naudojamas medienos gaminių pramonėje, ji naudoja formaldehido pagrindo dervas lentų arba faneros, skirtų baldams ar grindims, gamybai. 1988 m. ES statybos produktų direktyva šiuo metu yra peržiūrima, o jos taikymo sritis gali būti išplėsta ir apimti furnitūros gaminius, kuriuose naudojamas formaldehidas. Fomaldehido poveikio pavojaus sveikatai pavyzdį neseniai patyrė JAV. Po 2006 m. praūžusių uraganų „Katrina“ ir „Rita“ Federalinė nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra suteikė priekabas ir mobiliuosius namelius žmonėms, kurie po nelaimės liko be pastogės. Žmonėms įsikėlus į suteiktus būstus, kai kurie iš jų ėmė skųstis pasunkėjusiu kvėpavimu, kraujavimu iš nosies ir nuolatiniu galvos skausmu. Vėliau buvo ištirta, kad šių namų gamybai buvo naudojamos formaldehido dervos ir jų koncentracija patalpose buvo didesnė nei paprastai. Tačiau formaldehidas yra nepakeičiamas daugelyje gamybos sektorių. „Dėl unikalaus ir universalaus pobūdžio formaldehidas negali būti lengvai pakeistas daugelyje vartojamųjų ir pramoninių prekių“, – teigė Amerikos cheminės pramonės taryba. Kitas prioritetinis teršalas yra benzenas, naftos produktas ir žinomas kancerogenas, naudojamas gumos, tepalų, vaistų, sintetinių ploviklių, pesticidų, tirpiklių ir benzino gamyboje. Pasak interesų grupės „Benzene.org“ atstovų, nors benzeno naudojimas yra griežtai reglamentuotas, vis dėlto JAV benzeno poveikis yra labai paplitęs ir sukelia maždaug 10 tūkst. mirčių per metus. Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad patalpų ore benzeno lygis dažniausiai būna didesnis negu lauko ore. Taip yra todėl, kad benzenas į patalpas dažniausiai patenka iš lauko šaltinių – intensyvaus eismo, degalinių ar pramoninių dujų. Tačiau patalpose taip pat yra benzeno šaltinių: gaminiuose, kurių sudėtyje yra klijų, dažų, baldų vaško ar ploviklių. Pagrindinis benzeno šaltinis yra tabako dūmai. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, norint sumažinti benzeno poveikį, reikės „mažinti apimtis ar atsisakyti tokių veiklų, kurios išskiria benzeną, pavyzdžiui, tabako rūkymo, valymo tirpiklių arba statybinių medžiagų, kurios skleidžia benzeną. JAV naudoti benzeną kaip tirpiklį buvo uždrausta prieš 20 metų. Pramonės šakų, kuriose naudojamas benzenas, darbuotojams patariama dėvėti specialią aprangą ir akių apsaugą, kad sumažėtų benzeno poveikis. Tarp tokių yra chemijos pramonės darbuotojai, dažytojai, dirbantieji degalinėse bei popieriaus ir celiuliozės pramonėje (visas sąrašas pateiktas čia). Sveiki namai ir darbovietės: svarbiausia ventiliacija Tinkamos ventiliacijos namuose, taip pat gamyklose ir biuruose užtikrinimas laikomas pagrindine kovos su užteršto patalpų oro grėsme sveikatai priemone. Europos saugumo ir sveikatos darbe agentūra (European Agency for Safety and Health at Work) teigia, kad 19 proc. ES gamyklų darbuotojų ketvirtadalį ar daugiau savo darbo laiko yra veikiami toksiškų garų. Pasak agentūros, jei rizika nėra tinkamai valdoma, garai gali pakenkti darbuotojų sveikatai, o poveikis gali svyruoti nuo lengvo akių ir odos sudirgimo iki astmos. Išskirtiniais atvejais ilgalaikis poveikis gali sukelti vėžį. Agentūra atkreipia dėmesį, kad darbdaviai yra įpareigoti įstatymo saugoti savo darbuotojus nuo pavojingų medžiagų ir mokyti juos, kaip saugiai elgtis su jomis. Biuro patalpose ventiliacija dažniausiai teikiama per oro kondicionavimo ar filtravimo sistemas. Pasak Europos respiratorių draugijos (European Respiratory Society), organizacijos, jungiančios gydytojus, mokslininkus ir kvėpavimo ligų tyrėjus, aplinkos oro teršalų koncentracija yra mažesnė kondicionuojamose patalpose, tokiose kaip modernūs biurai ar viešosios patalpos. Energijos taupymas yra prastesnės patalpų oro kokybės priežastis Kita vertus, orui kondicionuoti reikia daug energijos, o tai kelia kitų problemų. Iš tiesų siekis namuose ir biuruose naudoti mažiau energijos turėjo neigiamos įtakos patalpų oro kokybei. Naujosios statybos technologijos sumažino per sienas, langus ir duris cirkuliuojančio oro kiekį, dėl to kaupiasi drėgmė ir teršalai. „Sergančio pastato sindromas“ dabar yra dažnai girdimas pasakymas, juo apibūdinami įvairūs pojūčiai, susiję su prasta patalpų oro kokybe, pvz., galvos skausmas, nuovargis ar akių ir nosies sudirgimas. Europos alergijų ir kvėpavimų ligų pacientų asociacijų federacija (European Federation of Allergy and Airways Diseases Patients' Associations) įspėja, kad vis didėjanti izoliacija užkerta kelią tinkamai namų ir biurų ventiliacijai. „Yra rizika, kad teigiami pokyčiai, susiję su klimato kaita ir energijos efektyvumu, taps kliūtimi ir net užkirs kelią pažangai patalpų oro kokybės srityje“ , – sako federacijos atstovė Suzana Palkonen (Susanna Palkonen). „Mes tuoj visai užsandarinsime savo namus ir darbo vietas“, – įspėja ji. „Tai ir yra problema, susijusi su patalpų oro kokybe – egzistuoja konkuruojantys, o kartais net vienas kitam prieštaraujantys tikslai“, – apibendrina Loredana Ginėja (Loredana Ghinea) iš Europos cheminės pramonės tarybos („Cefic“). S. Palkonen sako, jog ventiliacijos svarba yra minima Direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo. Tačiau direktyvoje nenustatyti privalomi energijos efektyvumo standartai ventiliacijai, o skyrius dėl sveikatos aspektų nebuvo įgyvendintas. Europos respiratorių draugija teigia, kad ginčytinas klausimas yra tai, ar žmonės, sergantys kvėpavimo takų ligomis, turėtų investuoti į patalpų oro filtravimo sistemas. Nors negalima nuvertinti galimos naudos, vis dėlto draugija teigia, jog tokie sprendimai turi būti priimami aptarus sąnaudas, suvartojamą energiją ir kitus veiksnius. „Ventiliacija yra viena iš patalpų oro kokybės valdymo būdų“, – sutinka L. Ginėja iš „Cefic“. „Tačiau reikia užtikrinti, kad bus sukurtos Europos sveikatingos ventiliacijos gairės. Be to, reikia kreipti išskirtinį dėmesį į tinkamą ventiliacijos sistemų įrengimą, priežiūrą ir naudojimą, kad nebūtų pridaryta dar daugiau žalos.“ Vieninteliame ES finansuojamame projekte – „HealthVent“ rengiamos ES ventiliacijos gairės, norint apsaugoti žmones nuo prastos oro kokybės poveikio mokyklose, vaikų darželiuose ir biuruose ir kartu užtikrinti, kad energija naudojama efektyviai. „Tai puiku“, – kalbėdama apie „HealtVent“ sakė S. Palkonen iš Europos alergijų ir kvėpavimo ligų pacientų asociacijų federacijos. Tačiau taip pat įspėjo, kad tokios iniciatyvos „nebus automatiškai paverstos politikomis, nebent sulauktų labai didelio politikų palaikymo“. „HealthVent“ projekto rezultatai turėtų būti paskelbti 2013 m. sausio mėn. NUOMONĖS Europos Komisija šiame etape, regis, nepageidauja nustatyti patalpų oro kokybės standartų, ji teigia, kad atsakomybė visų pirma yra valstybių narių rankose. „Pirmiausia svarbu pažymėti, kad patalpų oro kokybė nėra Europos Sąjungos teisinė kompetencija, už jos reglamentavimą ir reguliavimą atsako valstybės narės“, – sakė ES komisaro, atsakingo už sveikatą ir vartotojų politiką, Džono Dali (John Dalli) atstovė Aikaterini Apoštola (Aikaterini Apostola). Pasak A. Apoštola, lauko oro taršos problema jau yra sprendžiama pasitelkiant ES teisės aktus, už tai atsakingas yra Komisijos Aplinkos direktoratas. „Komisija naudojasi Oro kokybės direktyva, ji taikoma lauko oro kokybei ir gali būti šaltinis nustatant neprivalomas patalpų oro kokybės gaires lauko kilmės dalelėms patalpose“, – paaiškino ji. A.Apoštola nepatvirtino ES pirmininkavusios Belgijos teiginių apie artėjančių viešųjų konsultacijų (Žalioji knyga) dėl patalpų oro kokybės pradžią sakydama: „Pagal ES aplinkos ir sveikatos 2004 –2010 m. planą, kitas žingsnis yra įvertinti tai, kas buvo padaryta“. Anot Europos alergijų ir kvėpavimo ligų pacientų asociacijų federacijos, reikia, kad ES požiūris į patalpų oro kokybę būtų visapusiškas. „Tai klasikinis pavyzdys visoms politikos sritims“, – sako federacijos vykdomoji pareigūnė Suzana Palkonen ir pabrėžia, kad patalpų oro kokybė yra kompleksinis klausimas, susijęs su daugeliu politikos sričių – sveikatos, aplinkos, mokslinių tyrimų politikos. Federacija pabrėžia, jog yra svarbu, kad patalpų oro kokybės klausimas neapsiriboja tik žmonėmis, sergančiais plaučių ligomis. „Šis klausimas aktualus visiems, kas kvėpuoja“, -EurActiv‘ui sakė S.Palkonen. „Ankstesniame Aplinkos ir sveikatos veiksmų plane buvo iškelta patalpų oro kokybės problema, todėl atsirado svarbių projektų, remiamų ES bei Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Patalpų oro kokybės ekspertų grupės. Tačiau tai nepasistūmės pirmyn, jei problemai nebus suteiktas politinis prioritetas”, – sakė S. Palkonen. Pasak S. Palkonen, kalbant apie prioritetus, federacija į pirmą vietą iškeltų statybos ir ventiliacijos gaminių ženklinimo sistemas. Tačiau pridūrė, kad „tam reikia strateginio požiūrio į patalpų oro kokybę“. Pasyvus rūkymas, federacijos požiūriu, yra dar viena „didelė problema“, todėl federacija palaiko raginimus visiškai uždrausti rūkyti darbo vietose. „Patalpų oro kokybė yra sudėtingas klausimas, tačiau vis ne raketų mokslas“, – sakė ji. Europos respiratorių draugija, atstovaujanti gydytojams, mokslininkams ir kvėpavimo ligų tyrėjams, teigia, jog labiausiai paplitusi problema, susijusi su patalpų oro kokybe, yra vis dar aplinkoje esantys tabako dūmai, kiti vidaus šaltiniai, pavyzdžiui, židiniai, žibaliniai šildytuvai ir vartojamosios prekės taip pat atsiliepia patalpų oro kokybei labiau, negu lauko oro teršalai. Pasak draugijos, ši problema ypač opi besivystančiose šalyse, kur maisto gaminimo dūmai ir energijos deginimas atvira liepsna ar ant viryklių padidina patalpų oro taršą. „Kasmet nuo užteršto patalpų oro miršta 1,6 mln. žmonių – tai yra viena mirtis per dvidešimt sekundžių“, – pabrėžia draugija. Draugija ragina, kad Europoje visose darbovietėse patalpų oras būtų geros kokybės, o ypač tai pasakytina apie mokyklas. Pasak Europos respiratorių draugijos, „ paprasčiausia ir efektyviausia priemonė patalpų oro užterštumui mažinti būtų visiškas rūkymo darbo ir viešosiose vietose, ypač mokyklose, vaikų darželiuose ir dienos priežiūros centruose, uždraudimas“. Pasak draugijos, kitos priemonės „apima geresnius statybos standartus ir ventiliacijos bei drėgmės kontrolės gaires, taršos šaltinių kontrolę, gaminių politikas ir ženklinimo sistemas (statybos ir vartojamosios prekės)“. Kristijanas Šaiblas (Christian Schaible), nevyriausybinės organizacijos Europos aplinkos biuro chemikalų politikos pareigūnas, sako: „Nėra jokių oficialių apribojimų patalpų užterštumui, taigi kenksmingi cheminiai kokteiliai gali pasiekti nerimą keliantį lygį. Komisijai reikia pradėti rimtai žvelgti į patalpų oro kokybę“. Kaip ypač „rimtą problemą“ K. Šaiblas nurodė užterštas dulkes. Neseniai Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad daugelis vaikų darželių ir lopšelių yra užteršti dideliu kiekiu kenksmingų plastifikatorių. „Buvo įrodyta, kad didelės šių plastifikatorių, žinomų kaip ftalatai, dozės gali pakeisti hormonų lygius ir sukelti apsigimimus.“ L. Ginėja iš Europos cheminės pramonės tarybos („Cefic“) teigia, kad pats pirmasis prioritetas sprendžiant patalpų oro užterštumo problemą turėtų būti tabako dūmai. „Tabako dūmai yra taip paplitę, kad didžioji dalis patalpų oro kokybės problemos namuose galėtų būti išspręsta panaikinus šį šaltinį“, – sakė ji EurActiv“ui. Antras ir trečias prioritetai yra tarša iš lauko ir tai, kas išmetama į orą gaminant maistą. „Vyrauja nuomonė, kad du trečdaliai visų ligų, siejamų su patalpų oro kokybe, kyla dėl smulkiųjų kietųjų dalelių, kurių kilmė dažniausiai yra lauko oras ir kietojo kuro degimas ruošiant maistą ir šildant patalpas“, – sako L.Ginėja. „Taip pat didelį poveikį daro pastatų drėgmė, bioaerozoliai iš lauko oro, radonas, anglies monoksidas iš vidaus deginimo šaltinių ir lakieji organiniai junginiai iš vartojamųjų ar statybos gaminių.“ Tačiau L. Ginėja atmeta prielaidas, kad chemikalų gamintojai nori išvengti atsakomybės. „Turint galvoje, kad mums tenka buvoti daugybėje patalpų, manau, kad į orą veikiančius veiksnius turėtume žvelgti per integruotą strategiją. Tai reiškia, kad turime imtis spręsti ir cheminių veiksnių problemas, atsižvelgdami į jų poveikio sveikatai potencialą.“ Tačiau L. Ginėja įspėja politikos formuotojus, kad veiksmai turi būti „proporcingi atitinkamiems su tuo susijusiems veiksniams“. Kalbėdama konkrečiai apie formaldehidą, ji pabrėžia, kad ši medžiaga sukuriama ne tik žmogaus, ji atsiranda ir iš natūralių šaltinių, tokių kaip supuvę vaisiai, cigarečių nuorūkos ar net alus. „ Formaldehidas yra vienas iš nustatytų prioritetinių cheminių veiksnių, turinčių poveikį sveikatai. Vienintelė galima išeitis yra tirti šiuos dalykus ir padėti nustatyti, kokios būtų geriausios jų valdymo galimybės“, – sako ji. Švedijos kompanija „Camfil-Farr“, gaminanti oro filtrus ir teikianti švaraus oro sprendimus, teigia, jog nuo aštunto dešimtmečio padidėjęs siekis apšiltinti/izoliuoti namus sukėlė teršalų ir drėgmės, keliančių sveikatos problemas, didėjimą pastatuose. „Patalpų oro kokybė turėtų būti susieta su visuomeninės sveikatos problemomis. Pavyzdžiui, jautrūs žmonės, gyvenantys netoli kelių, kur oro tarša dėl eismo kelia rimtą pavojų sveikatai, turėtų kovoti už savo teisę kvėpuoti švaresniu oru“, – teigia kompanija. „Gydytojai galėtų tapti jų sąjungininkais šioje kovoje. Reikia atkreipti dėmesį į sveiko patalpų oro svarbą. „Camfil-Farr“ vizija aiški – švarus oras turi būti laikomas žmogaus teise.“ Kompanija mano, kad patalpų oro kokybės reguliavimas Europos lygiu pagerintų visuomenės sveikatą. Tačiau, pasak kompanijos, kadangi tokių taisyklių nėra, jau vien tik ventiliacijos standartų peržiūrėjimas galėtų padėti gerinti sveikatą ir kartu taupyti energiją. „Kadangi nėra bendrųjų patalpų oro kokybės lygių normų, ventiliacijos standartai sulaukia vis daugiau politikų dėmesio, kai sprendžiamos sveikatos problemos ir energijos taupymo galimybės“, – teigia „Camfil“.
Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. birželio 15 d., atnaujintas birželio 16 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/climate-environment/closed-doors-air-quality-buildings-linksdossier-505458 NUORODOS Europos Sąjunga Europos Komisija (Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas): Veiksmų dėl sveiko patalpų oro skatinimas ( 2011 m. birželio mėn. 8 d.). Santrauka. ES pirmininkavusi Belgija: Konferencija dėl patalpų oro kokybės (2010 m. gruodžio mėn.). ES pirmininkavusi Belgija: ES būsimos politikos dėl patalpų oro kokybės (2010 m. rugsėjo mėn.). ES pirmininkavusi Belgija: Pagalbinis dokumentas dėl patalpų taršos šaltinių ir jų poveikio sveikatai (2010 m. birželio mėn.). Europos Komisija: Oro kokybės ekspertų grupė: išvados ir tolesni veiksmai (2010 m. gruodžio mėn.). Europos Komisija: EK veiksmai dėl patalpų oro kokybės (2007 m). Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra: Sveikata: ES pirmininkaujančios Belgijos ir Europos Komisijos su Patalpų oro kokybės ekspertų grupės išvados (2010 m. gruodžio mėn.). Jungtinis tyrimų centras: Veiklų, susijusių su patalpų oru, suderinimas ES (2010 m. gruodžio mėn.). Europos Komisija (Aplinkos generalinis direktoratas): Oras. Europos Komisija (Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas): Sveika aplinka. Jungtinis tyrimų centras: Europos patalpų oro stebėsenos ir poveikio nustatymo (AIRMEX) tyrimas. Jungtinis tyrimų centras: Užterštumo patalpose sprendimas: Ateities poreikiai ir metodai (2010 m. gruodžio mėn.). Jungtinis tyrimų centras: Veiksmų dėl sveiko patalpų oro skatinimas (2010 m. gruodžio mėn.). Jungtinis tyrimų centras: Suderinta patalpų medžiagų ženklinimo sistemos platforma. Europos saugumo ir sveikatos darbe agentūra: Pavojingos medžiagos. Integruotas rizikos vertinimo patalpose poveikis (INTERA). Su sveikata susijusios ventiliacijos gairės Europai (HealthVent). Sveikatos ir aplinkos rizikų mokslinis komitetas (Scientific Committee on Health and Environmental Risks (SCHER): Nuomonė dėl patalpų oro kokybės rizikų vertinimo (2007 m. gegužės mėn. 29 d.). Sveikatos ir aplinkos rizikų mokslinis komitetas: Nuomonė dėl oro gaiviklių cheminių medžiagų emisijų (2006 m. sausio mėn. 27 d.).
Pasaulio sveikatos organizacija (PPO): PPO patalpų oro politikos gairės: Pasirinkti teršalai (2010 m.). Pasaulio sveikatos organizacija: Parmos deklaracija dėl aplinkos ir sveikatos. Pasaulio sveikatos organizacija: Veiksmai dėl patalpų oro kokybės – politikos medžiagos rengimas. Pasaulio sveikatos organizacija: Patalpų oro užterštumas. Vyriausybės Prancūzija: Observatoire de la qualité de l'air intérieur. Prancūzija: Grenelle įstatymai. Jungtinė Karalystė: „Sergančio pastato sindromas“. Nyderlandai: Aplinkos ir sveikatos veiksmų planas. JAV Aplinkos apsaugos agentūra: Patalpų oro kokybė. JAV Aplinkos apsaugos agentūra: „Faktai apie patalpų orą: „sergančio pastato sindromas“. Verslas ir pramonė Camfil Farr: Patalpų oro kokybė. Camfil Farr: Brošiūra. Patalpų oro kokybė. Camfil Farr: Faktai. Tvari oro kokybė. Camfil Farr: „Airmail“ žurnalas. Ar švarus oras yra žmogaus teisė? (2011 m. lapkričio mėn.). Honeywell: Oro grynintuvai. LightAir. Nevyriausybinės organizacijos ir moksliniai institutai Europos respiratorių draugija (ERD): ERD pozicija dėl patalpų oro kokybės ir kvėpavimo takų sveikatos (2011 m. birželio mėn.). Europos respiratorių draugija: Rekomendacijos dėl patalpų oro kokybės (2010 m. spalio mėn.). Europos respiratorių draugija: Oro kokybė ir sveikata (2010 m.). Sveikatos ir aplinkos aljansas: Tyrimas. Daugelio oro teršalų patalpose yra daugiau negu lauke. Sveikatos ir aplinkos aljansas: Informacijapiliečiams apie drėgmę ir pelėsius. Europos alergijų ir kvėpavimų ligų pacientų asociacijų federacija:Europos programos dėl sveiko oro Europos būstuose link. Europos plaučių fondas: Patalpų oro užterštumas. Europos aplinkos biuras: Pramonė ir sveikata. Oras. Benzene.org: Benzeno naudojimas. Europos respiratorių draugija. Europos alergijų ir kvėpavimo ligų pacientų asociacijų federacija. Europos plaučių fondas. Straipsniai L.A Times: Chemikalai. Mūsų gelbėtojai, mūsų žudikai. Kita Vikipedija: Formaldehidas. Vikipedija: Sergančio pastato sindromas. Vikipedija: Benzolas. Vikipedija: Radonas. EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina. |