Santrauka

2012 m. spalio mėn. suderinta Energijos efektyvumo direktyva pasirodė, kaip pavėluota  su ES klimato ir energetikos įstatymų paketo tąsa, kurioje numatyti privalomi atsinaujinančių energijos šaltinių ir CO2 išmetimų mažinimo iki 2020 m. uždaviniai.

2008 m. aprobuotame pakete taip pat numatytas tikslas iki tos pačios datos 20% sumažinti energijos sąnaudas.

Tačiau priešingai nei du pirmieji, efektyvumo uždavinys netapo privalomu įstatymu, tad  jį įgyvendinti nebuvo įmanoma.

Energijos efektyvumo direktyva mėgina užtaisyti šią spragą. Ji nenumato privalomų uždavinių nacionaliniu lygmeniu, tačiau joje yra tokios „privalomos priemonės“, kaip įsipareigojimas renovuoti visuomeninius pastatus ir pan.

Svarbiausios priemonės:

Numatoma, kad energetikos kompanijos energijos pardavimus klientams kasmet turi sumažinti 1,5%. Tai galima pasiekti tobulinant šildymo sistemas, įtaisant dvigubus langus ar montuojant izoliuojamuosius stogus;

Keliamas reikalavimas, kad viešasis sektorius renovuotų 3% pastatų, „kuriuose įsikūrusios šalių centrinės vyriausybės ir kurie joms priklauso“.

Kad būtų įvykdytas šis reikalavimas, pastatų naudingasis plotas turi viršyti 500 m² (nuo 2015 m. liepos jis su mažinamas iki 250 m²);

Numatyta, kad ES šalys turi sudaryti veiksmų planą, kad visas pastatų sektorius efektyviau naudotų energiją 2050 m. (tarp jų komerciniai, visuomeniniai ir privatūs gyvenamieji namai);

Stambiose kompanijose bus vykdomi energijos auditai ir rengiami vadybos planai, atliekama sąnaudų ir pelno analizė, kad būtų įdiegta šilumos ir energijos gamybos (CPH) sistema ir vykdomi viešieji pirkimai.

Kiekviena šalis iki 2013 m. balandžio turi pateikti siektinus nacionalinius tikslus. Jei Europos Komisija įvertintų, kad jie yra nepakankami ir neatitinka galutinio „ES 2020“ tikslo, ji gali prašyti šalių narių peržiūrėti savo planus.

Per 2014 m. pirmąjį pusmetį Komisija peržiūrės, kokia padaryta pažanga siekiant 20% energijos efektyvumo tikslo, parengs ataskaitą ir nurodys, kokios būtinos priemonės toliau.

Komisija pareiškė, kad jei Europa nukryptų nuo kurso, ji grįžtų prie pasiūlymo rengti naujus įstatymus.

Klausimai

Bandymai spręsti griežtos ekonomijos galvosūkį

Energijos efektyvumo direktyva yra laikoma pagrindine ES priemone, galinčia atskirti energijos vartojimą nuo ekonomikos augimo.

Tačiau susidūrusios su stipriu ekonomikos nuosmukiu šalys narės atmetė privalomų uždavinių vykdymą, nepaisydamos Europos Komisijos įspėjimų, kad savanoriški susitarimai nebūna pakankamai veiksmingi.

Anot Danijos socialdemokratės europarlamentarės Britos Tomsen (Britta Thomsen), Ispanija, išsikovojusi ES pritarimą gelbėti pasiligojusį bankų sektorių, pareiškė, kad įgyvendinti įstatymus bus pernelyg brangu jau suvaržytam griežtos ekonomijos biudžetui.

Iš tikro Danijos pirmininkavimo metu, 2012 m. pirmąjį pusmetį, buvo apskaičiuota, kad direktyvos įgyvendinimas iki 2020 m. kainuotų 24 milijardus eurų. Tačiau tai duotų 44 milijardų eurų ekonomiją – dėl mažinamų degalų sąnaudų ir didėjančių investicijų į energijos kūrimą ir paskirstymą.

Europos Komisija apskaičiavo, kad direktyva ES BVP padidins 34 milijardais eurų 2020 m. ir sukurs 400 000 darbo vietų.

Tačiau daugelis valdininkų yra patenkinti esama energetine sistema ir nenori jos keisti, sakoma oficialiame baigiamajame pareiškime apie derybas dėl Energijos efektyvumo direktyvos.

 „Didelis pasipriešinimas kyla iš finansų ministrų, jie teigia nežinantys,iš kur paimti tiek pinigų“, pareiškė vienas pareigūnas EurActiv‘ui. „Bet juk jie jau pasirašė dėl iki 20% siektinų energijos efektyvesnio vartojimo uždavinių.“

Jų nenoras yra stiprus, nors šalių narių energijos importo kaina buvo 400 milijardų eurų vien tik 2011 m.

Europos Komisijos generalinis direktorius energijos efektyvumo klausimais Filipas Lou (Philip Lowe) perspėjo, kad nepakankamas energijos taupymas reikš tolesnį kapitalo nutekėjimą iš ES ekonomikos dėl energijos importo.

Kompromisinis sandoris

Derybų dėl direktyvos metu šalys  narės spyriojosi dėl teisiškai įpareigojančių uždavinių, tačiau pritarė 20% energijos taupymo tikslui ir privalomoms „priemonėms“ tam pasiekti.

Tikimasi, kad šios priemonės (žr. santrauką) iki 2020 m. 15% padidins energijos taupymą, kuris dar yra gerokai mažesnis nei siektinas 20% tikslas, dėl kurio iš pricipo susitarė šalys narės.

Kad būtų kompensuotas deficitas, 15% taupymą papildys automobiliams skirti degalų sąnaudų mažinimo reglamentai ir nauji standartai vartojamiesiems bei namų apyvokos gaminiams, pvz., šildymo garo katilams, jais bus papildyta Ekologinio dizaino direktyva.

Manoma,  kad iš viso jie leis padidinti taupymus iki 17%. Likusius 3%, tikimasi, pavyks gauti iš tokių priemonių:

 Numatoma, kad 2013 m. balandį šalys narės pateiks nacionalines efektyvumo programas ir skaičiavimus, kokį tikslą jos tikisi pasiekti. Tada juos įvertins Europos Komisija;

 Jei Komisijos nacionalinių planų analizė parodys, kad ES pasirinktas būdas nėra tinkamas, kad būtų pasiektas 20% energijos taupymo tikslas, ji direktyvą privalės papildyti griežčiau įpareigojančiomis priemonėmis, kad panaikintų atotrūkį;

 Jei šalys narės nevykdys būtinųjų ir papildomų priemonių, kad pasiektų tikslą, Komisija siūlys privalomų priemonių;

 Taupymai bus pradėti skaičiuoti nuo 2014 m.,o 2016 m. direktyva bus peržiūrima.

1) Privalomas 1,5% taupymas energetikos kompanijoms

Tai pirmoji iš pagrindinių „priemonių“, patvirtintų kaip direktyvos dalis.

Pagal Komisijos pradinį siūlymą, energetikos kompanijoms buvo nurodyta sumažinti energijos pardavimus pramonės ir namų ūkio klientams mažiausiai 1,5% kasmet. Tai būtų sumažinę bendruosius kasmetinius energijos pardavimus didžiosioms gamybos įmonėms –  Vokietijos RWE ir Prancūzijos EDF.

Tačiau derybų metu šalims narėms pavyko numarinti šią nuostatą. Joms pavyko pasiekti, kad ketvirtį iš 1,5% metinio įpareigojimo galima gauti pritaikius keletą priemonių. Tai bus išskirstyta tokiu būdu:

  Išmetimų pardavimo schema: 40% pastangų, kurias pramonės įmonės skiria anglies dioksido išmetimų mažinimui (EU-ETS) pagal ES išmetimų pardavimo sistemą, bus įskaičiuotos į metinius įpareigojimus;

  Išankstinės priemonės: šalys narės galės įtraukti energetikos kompanijų įgyvendinamas „išankstines priemones“;

  Būsimosios priemonės: šalys į nacionalines energijos taupymo schemas galės įtraukti ne vien gautus, „realius“ taupymus, bet ir energetikos kompanijų „būsimas priemones“;

  Taupymas prie ištakų: šalys galės skaičiuoti energijos taupymus prie ištakų energijos skirstymo sektoriuje, prieš ją skirstant klientams. Tai sudarys dar vieną 1,5% įpareigojimo ketvirtį.

„Šios priemonės sudarys ketvirtį 1,5% energijos taupymo įpareigojimo. Tai reiškia, kad tikslo lygis sumažėja 1,1%“, sakė „Žemės draugų“ kampanijos dalyvis Brukas Railis (Brooke Riley).

Be to, pavyko susitarti, kad visos direktyvoje minimos įvairios priemonės laipsniškai bus skirstomos etapais, o tai ES šalims narėms ir pramonės įmonėms duos daugiau laiko pasirengti.

2) Visuomeniniai pastatai – pavyzdys

Tai antroji iš pagrindinių direktyvos „priemonių“.

Visuomeniniai pastatai, tarp jų regioninio ir vietinio lygmenų, sudaro tik 12% ES statinių, tačiau Europos Komisija mano, kad vyriausybės turėtų rodyti pavyzdį privatiems savininkams.

ES vadovybė siūlo visuomeninių pastatų, kurių bendras naudingasis grindų plotas viršija 250 kvadratinių metrų, 3% renovacijos tempą, nors aktyvistai jį jau spėjo sukritikuoti kaip per mažą.

O šalims narėms vėliau pavyko sušvelninti šį reikalavimą taip, kad jis būtų taikomas tik „naudojamiems ir priklausantiems centrinei vyriausybei pastatams, kurių naudingasis grindų plotas yra per 500 m²”. Nuo 2015 m. liepos 9 d. jis bus sumažintas iki 250 m².

Taip pakeista formuluotė gerokai sumažino renovavimo apimtis daugelyje šalių. Pavyzdžiui, daugelis pastatų Švedijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose yra centrinės vyriausybės nuosavybė, o visai priešingai yra Vokietijoje, čia  dauguma visuomeninių pastatų priklauso regioninei valdžiai.

Todėl Vokietijoje reikės renovuoti tik 37 visuomeninius pastatus. Panašiai yra Jungtinėje Karalystėje  – čia daugelis statinių, priklausančių centrinei vyriausybei, yra istoriniai, todėl jiems šis reikalavimas netaikomas.

3) Pastatų renovavimas ir išmanieji skaitikliai

Tai yra trečioji “priemonė”, dėl kurios susitarė Europos Parlamentas paskutiniame derybų etape.

Joje pagrindinė „priemonė“ yra kiekvienos ES šalies įsipareigojimas sudaryti priemonių planą, kad visas statinių sektorius efektyviau naudotų energiją iki 2050m. (tarp jų komerciniai, visuomeniniai ir privačių namų ūkio pastatai).

EurActiv mano, kad dėl šios priemonės pavyko susitarti mainais už siūlomo3%visuomeninių pastatų renovacijos tempo numarinimą, dabar jis bus taikomas tik pastatams, „naudojamiems centrinės vyriausybės ir jai priklausantiems“.

Kitos „smulkiai išnagrinėtos priemonės“, kuriomis buvo papildyta paskutinę minutę, tokios: „privalomos finansinės priemonės“ energijos naudojimo efektyvumui didinti ir „užtikrinti geresnę informaciją vartotojams“, pvz., išmaniųjų skaitiklių įdiegimas.

Finansinės sąlygos

Tačiau svarbiausias klausimas – iš kur paimti pinigų.

Kai kalbama apie ekonomiką, iš pradžių atrodo sunku suprasti, kaip galima finansuoti energijos taupymą žinant, kad diržus susiveržusios vyriausybės turės skausmingai apkarpyti savo biudžetus.

Iš pradžių Europos Komisija apskaičiavo, kad direktyva iki 2020m. paskatins ES bendrojo vidaus produkto augimą 34milijardais eurų ir kartu sukurs beveik pusę milijono „žaliųjų“ darbo vietų bei kasmet leis sumažinti išlaidas degalams 38milijonais eurų.

Ekonomistai sutinka, kad investicijos į energijos efektyvumą duoda finansinės naudos vidutinės ir ilgalaikės trukmės požiūriu, tačiau namų ūkiams ir verslo šakoms pirmiausia reikia pinigų, kuriuos būtų galima investuoti.

Tyrimas apie investicijų į energijos efektyvumą veiksmingumą, kurį atliko Vokietijos KFW bankų grupė, parodė, jog iš kiekvieno euro, skiriamo energiją taupantiems pastatams ir renovacijai 2010m., buvo gauti 4–5eurai pelno. Tai buvo apskaičiuota kaip investicijų įplaukos į bendruomenę, turint galvoje darbo vietų kūrimą ir socialines įplaukas už įdėtas lėšas.

„Be būtinų finansavimo mechanizmų direktyvoje siūlomos priemonės tebūtų tik apgaulinga iliuzija, nesukurtų daugybės darbo vietų ir neskatintų inovacijų“, sakė Parlamento derybininkas direktyvos klausimais iš Liuksemburgo Klodas Turmė (Claude Turmes).

Viena iš tiesioginių direktyvos pasekmių yra tai, jog vartotojų sąskaitos turėtų išaugti, kad padengtų pradines išankstines išlaidas už namų izoliavimą ir veiksmingesnes energijos sistemas. Kita vertus, namų ūkio sąskaitas vers mažėti įpareigojimas energetikos kompanijoms užtikrinti kasmetinį 1,5%energijos taupymą vartotojams.

Tikimasi, kad svarbiausias tiesioginis visuomeninio finansavimo šaltinis bus 2014–2020m. laikotarpio ES biudžetas, kuriame apie 20milijardų eurų numatoma skirti „žaliesiems“ projektams ir energijos efektyvumui pastatuose didinti.

Tačiau šalims narėms, kad būtų pasiektas tikslas, būtinos investicijos, prireiks dukart daugiau pinigų, pagal skaičiavimus, tai sudarys 40–50milijardų eurų.

Energetikos kompanijos: nenoras ir nepriklausomas finansavimas

Ilgą laiką iki direktyvos priėmimo jautėsi susijusių su šalimis narėmis stambių energetikos įmonių „asmeninis suinteresuotumas“. Tačiau vykstant deryboms dėl direktyvos jų pasipriešinimas augo.

>> Skaitykite: Energijos efektyvumo sandorį blokuoja „asmeninis suinteresuotumas“.

Elektros energijos mažmenininkams nustatytas įpareigojimas sumažinti pardavimus klientams tapo didelė kliūtis derybų metu. Tai būtų reiškę stambius verslo modelio pokyčius, kurie verstų energijos gamybos įmones siekti pelno iš energetikos paslaugų, o ne iš energijos pardavimo.

„Susirūpinimą sukėlė tai, kad galų gale už viską tektų mokėti energetikos kompanijoms“, sakė Nikolia Rega (Nicola Rega) iš energetikos konsorciumo „Eurelectric“ ir pridūrė, kad nėra garantijų, jog energijos gamybos įmonių išlaidos grįš per didesnes vartotojų sąskaitas.

Galų gale šis įpareigojimas atėjo su nepriklausomo finansavimo galimybe, o tai leido energetikos kompanijoms pasirinkti, kokiu būdu siekti taupymo.

Pavyzdžiui, Danijoje energijos gamybos įmonės gauna finansavimą iš nacionalinio biudžeto, kad galėtų daryti pradines investicijas, būtinas naujo energijos efektyvumo rinkai sukurti.

Taip pat augo pasipriešinimas numatomam kainų už energiją kėlimui, ypač iš intensyviai energiją vartojančios pramonės, pvz., chemijos reikmenų gamintojų.

Stiprinamas vartotojų pasitikėjimas

Energijos gamybos įmonės kritikuoja ES dėl nesugebėjimo užtikrinti stimulo, kuris skatintų vartotojus diegti energijos poreikį mažinančius patobulinimus ir kurtų poreikį plėsti šių energetikos paslaugų rinką.

Kai kurios kompanijos jau išleido naujų gaminių. Tačiau, užuot juos pardavinėjusios, jos užsiima taupių šildymo sistemų prekyba.

Vartotojų pasitikėjimo stiprinimo priemonė nebuvo pakankamai įtikinama. „Dažnai beldžiamės į duris, bet jos neatsidaro, kai mėginame parduoti energiją taupančias paslaugas. Vartotojui reikia norėti tų priemonių ar paslaugų įsigyti. Mūsų laukia ilgas mokymosi procesas“, sakė N. Rega iš „Eurelectric“.

Didžiulė kliūtis plisti energijos efektyvumo paslaugoms yra vartotojų informacijos stygius. Pavyzdžiui, Vokietijos EWE siūlo vartotojams naujus šildymo katilus, jei sugenda senasis, be to, apmoka visas montavimo išlaidas. Ji taip pat parduoda šilumą vartotojams pagal ilgalaikę sutartį ir siūlo sumontuoti siurblius, kurie kasmet mažintų sąskaitas už šildymą.

Kitas pavyzdys – energijos mažmenininkas „Centrica“ iš Jungtinės Karalystės, jie apskaičiavo, kad ateityje energijos paslaugų verslas aplenks energijos tiekimo verslą. Kompanija investavo į smulkesnes firmas, prekiaujančias skaitikliais, kaitinimo siurbliais ir saulės įranga, ir siūlo vartotojams gausesnį paslaugų pasirinkimą.

„Dabar jie gauna daugiau pelno iš energijos paslaugų nei iš energijos tiekimo“, sakė energetikos ekspertas Džonas Slou (Jon Slowe) iš Energetikos instituto analitikos centro „Delta“.

Raktas bus nacionalinis įgyvendinimo mastas

Energijos taupymo šalininkai jau įspėja apie riziką, kuri kils šalims narėms, neįgyvendinsiančioms direktyvos nacionaliniu mastu.

Jie teigia, kad daugelis šalių gali susigundyti pertvarkyti dabartines nacionalines energijos efektyvumo programas ir pakišti jas po direktyvos vėliava iš esmės be naujų iniciatyvų.

Pavyzdžiui, Britanija gali mėginti įtraukti pastatų  renovaciją į rengiamą „Žaliojo sandorio schemą“, kuri visu pajėgumu pradės veikti 2012m. Panašiai Vokietija gali pasirinkti dabartinę labai populiarią namų renovavimo programą vietoje kasmetinio energijos tiekėjų taupymo .

Lygiai taip pat Prancūzija gali nuspręsti integruoti ES pastatų renovavimo įpareigojimus į vykdomą nacionalinę programą. Airija mėgina veiksmingiau taikyti energijos vartojimo susitarimus. Panašu, kad ir Švedija su Danija įtrauks naująją direktyvą į dabartinius nacionalinių priemonių planus.

„Šalys gali pasinaudoti esamomis schemomis, jei jau turi gerų minčių ir sprendimų, kaip taupyti energiją“, sakė „Žemės draugai Europa“ kampanijos, reikalaujančios griežtesnio Europos energijos taupymo įstatymo, dalyvis Railis (Riley).

Komisija sudarė specialią šešių asmenų direktyvos įgyvendinimo grupę. Tikimasi, kad grupė netrukus pateiks keletą aiškinamųjų pranešimų, kaip suprasti teksto dviprasmybes. Šie pranešimai teisiškai nebus privalomi. Tai leis šalims laisvai laikytis savos įstatymo interpretacijos.

Pozicijos

Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso) iš pat pradžių sakė, kad visi ES energetikos tikslai yra realūs.

„Todėl aš ketinu aptarti su šalimis narėmis, kaip dabar turime įgyvendinti priemones, kurios leistų pasiekti 20%tikslą padidinti energijos efektyvumą2020m.“, sakė jis. „Iš tikrųjų yra daug potencialo, kaip taupyti energiją transporte ir namų ūkiuose, pastatuose ir pramonėje.“

„Iš vartotojų pusės nėra jokių įsipareigojimų“, pareiškė energetikos atstovė spaudai Marlena Holzner (Marlene Holzner). „Turime būti tikri, kad Europa taupo energiją, tad nagrinėjome įvairias galimybes, iš jų visų tai pasirodė pati veiksmingiausia schema, o dabar vyksta diskusijos, kaip ją įgyvendinti.“

Komentuodama, kokį poveikį naujieji elektros energijos efektyvinimo uždaviniai darys vartotojams, Europos vartotojų organizacija BEUC pareiškė: „Tikrai skubus uždavinys, kurį būtina spręsti, yra didėjantis kiekis Europos namų ūkių, kurie nesugeba apmokėti sąskaitų už energiją. Pirmoji didesnių energijos kainų pasekmė būtų ne energijos efektyvumo padidėjimas, bet dar didesnis skaičius žmonių, kuriems tenka rinktis, ar šildyti namus, ar nusipirkti maisto ir aprengti vaikus.“

„Vartotojai per energijos sąskaitas mokės už energijos taupymo įsipareigojimų schemas. Užuot skyrus dėmesį, kaip priversti juos mokėti du kartus ir mokesčių mokėtojų pinigus naudoti kaip paskatą energetikos kompanijoms, turėtų būti sprendžiama, kaip padėti vartotojams sumažinti energijos sąnaudas.“

„Dalis problemos yra tai, jog vyriausybės, skirdamos pinigų iš savo kišenių, nori juos nedelsiant atgauti“, sakė Europos politikos centro vyresnysis patarėjas energetikai ir aplinkos apsaugai Jorgenas Knudas Heningsenas (Jørgen Knud Henningsen). Jis mano, kad yra visuotinis nenoras skirti pinigus iš anksto siekiant ilgalaikio pelno. „Tai – psichologinis dalykas, problema, kaip neinvestuoti ilgam laikui. Galite įsigyti elektromobilį už 21 000eurų, bet jūs pirmenybę atiduosite standartiniam elektromobiliui už20 000eurų. Ir ne todėl, kad neturite 1000eurų, o todėl, kad galvojate: „Ar galiu būti tikras, kad apsimoka? Kaip galiu tai žinoti?“

Kalbėdamas apie pramonę Brukas Railis iš „Žemės draugai Europa“ sakė, kad čia taip pat esama psichologinio barjero: „Jie bijo, kad nukentės plėtra. Ar tai nėra pokyčių baimė? Niekas jų neprašo, kad jie ką nors tobulintų“, sakė jis.

„Pirmiausia turime galvoti apie ilgalaikę perspektyvą. Ar tai reiškia, kad neturime iš viso kelti šių klausimų? Bet kuri protinga kredito įstaiga bus pasirengusi suteikti kreditą investicijoms, kurių atsipirkimas 3–5metai“, sakė buvęs europarlamentaras ir analitikos centro Club of Rome viceprezidentas Andersas Vijkmanas (Anders Wijkman).„Paprastai viskas atsiperka per vidutinės trukmės laikotarpį“,  pridūrė jis, „be to, faktiškai mums jau ima trūkti pagrindinių aukštos kokybės energijos išteklių.“

Piteris Byčas iš Europos energetikos efektyvumo ekonomikos tarybos sakė, kad laukimas kainuos daugiau. „Tai, ką darome šiandien, bus įvertinta ilgalaikėje perspektyvoje. Mums reikia didelių renovacijų, o ne mėginti nugriebti grietinėlę“, sakė jis apie visuomeninių pastatų 3%renovacijos priemones.

„Manau, kad rūpesčiai dėl ekonominės plėtros yra pagrindinės kliūtys mėginant įgyvendinti privalomus tikslus. Manyčiau, kad galėtume užsiimti ekonomikos plėtra ir kartu siekti užsibrėžtų tikslų. Be abejonės, Danija mėgins įgyvendinti kuo griežtesnes priemones“, EurActiv‘ui pareiškė europarlamentaras Bendtas Bendtsenas (Bendt Bendtsen) (Europos žmonių partija, Danija).

Europarlamentaras ir vyriausiasis derybininkas dėl energijos efektyvumo įstatymo projekto iš Europos konservatorių ir reformuotojų grupės Vikis Fordas (Vicky Ford) tikėjosi, kad derybos nenusitęs iki kovo. „Liko daug darbo trišalėse derybose siekiant, kad šalys narės būtų pakankamai lanksčios, gyvendindamos EED ambicijas, ir atsižvelgtų į įvairias vietines ir nacionalines aspiracijas.“

Laiške, pavadintame „Pramonės kritika ir Energijos efektyvumo direktyvos kompromisai“, pramonės grupė „Business Europe“ pareiškė, kad Europos pramonė, kuri „per pastaruosius 20metų padidino savo energijos efektyvumą 30%,pritaria politikų dėmesiui“, skiriamam šiuo klausimu.

Europos darbdavių lobistui ir „Business Europe“ generaliniam direktoriuiFilipui de Bukui (Philippe de Buck) nerimą kėlė kai kurių kompromisų, kaip antai absoliutūs pramonės energijos sąnaudų tikslai, neigiamas ekonominis poveikis: „Dabartinis kompromisinis paketas netinka į porą tam, ko pramonė tikisi iš įstatymų leidėjų. Mums reikalinga lanksti, bet ne biurokratinė direktyva, pirmiausia tokia, kuri nepainiotų energijos efektyvumo su nurodymais, kaip mažinti energijos sąnaudas“.

Politinės grupės vyriausioji derybininkė energijos efektyvumo direktyvos klausimais  Europarlamentarė liberalė demokratė Fiona Hol (Fiona Hall)pareiškė: „Parlamente mėginome (ir manau, kad sėkmingai) įtikinti, kad nesvarbu, kokiu būdu veiksime, – sieksime privalomų tikslų ar privalomų priemonių, – galų gale tai mus nuves ten, kur turime būti 2020m. Taigi jei Taryba nesutinka dalintis pastangomis, kad būtų pasiektas 20%tikslas, šalys narės turės įgyvendinti privalomas priemones be jokių nukrypimų.

„Naujieji kreditavimo mechanizmai turi būti įdiegti. Tai gali būti FIT ar labiau į investicijas orientuotos ETS lėšos“, sakė Markusas Bekeris (Markus Becker) iš „GE Energy“, kalbėdamas apie direktyvos finansines sąlygas. „Galutinis rezultatas –  mes importuosime mažiau naftos, taigi vartotojų sąskaitos nebūtinai didės.“ Jis mano, kad ETS šiomis aplinkybėmis nepadės, nes ji reikšminga tik kasdienėse operacijose, ir teigia, kad ETS lėšos taip pat turėtų būti skiriamos investicijoms.

Reikia rasti gerą būdą, kaip finansuoti pokyčius, kad būtų taupoma energija ir kartu per tarifų sistemas skatinama plėtra, panašiai, kaip Europos energetikos kompanijų konsorciumas „Eurelectric“ subsidijuoja saulės ir vėjo energijos projektus. „FIT gali veikti, tačiau kas mokės? Kol kas niekas pinigų ant stalo nepaklojo.“

„Politika gali lengvai spręsti finansinius klausimus“, sakė „Delta Energy ir Environment“ direktorius Maiklas Braunas (Michael Brown).

„Energijos efektyvumas nėra ta tema, kuria diskutuotume su draugais prie pietų stalo. Ji nėra apčiuopiama ir neturi materialios formos kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai. Daug įdomiau parodyti žmonėms naujas saulės baterijas, nei energiją taupančią skalbyklę, tai ir vaizduotės klausimas“, sakė „Eurelectric“ patarėjas Nikolia Rega (Nicola Rega).

Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiasis ekonomistas Fatihas Birolis (Fatih Birol) įspėjo ES šalis dėl „absurdo“ strategijos, kurią jos taiko iškastinėms kuro rūšims subsidijuoti. Išskirtiniame interviu EurActiv‘ui 2012m. birželio14d. F. Birolis sakė: „Energijos efektyvumo priemonių atsisakymas – tai tik kitas būdas prašyti didesnių išmetamųjų teršalų normų, gauti didesnes sąskaitas už energijos importą ir turėti mažesnį energetinį saugumą“.

„Vien tik todėl aš manau, kad mums būtina mėginti skinti kelią energijos efektyvumo priemonėms per energijos tiekimo grandinę“, sakė jis. „Europa, būdama klimato kaitos (politikos) čempionė, turi būti ir energijos efektyvumo čempionė.“

Danijos klimato ir energetikos ministras Martinas Lidegardas (Martin Lidegaard) 2012m. birželio 13d. – naktį, kai buvo pasiektas susitarimas, – laikraščiui „Politiken“ pareiškė: „Jo link ėjome ilgą laiką, vyko sunkios derybos. Todėl turiu pasakyti, kad tai bus rimtas susitarimas, kurį aš ir mano kolegos patvirtinsime penktadienį susitikimo metu Taryboje“.

„Tai tik 17%, nes tik tiek buvo įmanoma pasiekti. Kovėmės kaip liūtai. Pradėjome nuo 13%,o dabar pasiekėme 17%ir tuo didžiuojamės.“

ES klimato priemonių komisarė Koni Hedegard (Connie Hedegaard) sakė, kad pasiekti tokį susitarimą buvo „seniai laikas.“

„Apie jį buvo kalbama tikrai ilgai, buvo keliami labai puikūs tikslai. Tačiau skyrėsi nuomonės, kokias priemones taikyti, kad būtų pasiektas tikslas“, kalbėjo ji.

„Taryba gerokai sušvelnino tekstą, palyginti jį su Komisijos, o ypač Parlamento pateiktaisiais. Šis susitarimas neatspindi nei ambicijų, nei skubos, kuri būtina ES, kad ji grįžtų į kelią 2020 m. tikslo link“, sakė WWF Europos politikos būstinės pareigūnė, atsakinga už energetikos konservavimą, Ariana Vitali (Arianna Vitali).

Britė europarlamentarė Fiona Hol, dalyvavusi derybose su ES šalimis narėmis ir atstovavusi liberalams ir demokratams (ALDE), pasirašius susitarimą pareiškė: “Nors 6-tostraipsnio tekstas apie energijos efektyvumo įsipareigojimų schemas nėra toks stiprus, kokio norėjo Parlamentas, tai – svarus pasiekimas, kai pirmą sykį šalys narės turės ilgalaikę strategiją drauge su politika ir priemonėmis, kaip užtikrinti energijos efektyvumą pastatuose“.

„Dėl pasikeitimų, kurių siekė Parlamentas, dabar direktyva vietoje numatytų 20%2020m. siekiama 17%sutaupyti iš energijos efektyvumo. O iki paskutinės nakties buvo kalbama tik apie mažiau nei15%“, sakė F. Hol.

„Be to, Parlamentas užsitikrino, kad  greitai, 2016m., susitarimą peržiūrės, kartu ir išimtis, kurios šiuo metu susilpnino 6straipsnį“, pridūrė ji.

Erika Houp (Erica Hope) iš Klimato priemonių tinklo – Europasakė, kad 2016m. peržiūra yra kompromisų paketo dalis. Laikas yra strateginis ir tenkino aktyvistus, nes Komisija peržiūrės susitarimą tuo metu, kai turės nuspręsti, ar įgyvendintos priemonės grąžins ES į vėžes, vedančias 20%energijos taupymo tikslo link.

Tačiau tie 3energijos taupym procentai, kurių atsisakė šalys narės, rodo, jog jos nesuprato naudos, duodamos energijos efektyvumo, pridūrė E. Houp. „Kiekvienas neįgyvendintas procentas pasiekti GHG sumažinimus reikštų mažiau energijos importo iš užsienio ir kasmet sutaupytus dešimtis milijonų eurų.“

Anot E. Houp, kiekvienas energijos taupymo pasiūlymas baigiamąjį derybų raundą pavertė tik maža dalele to, koks jis turėjo būti.

Energijos mažmenininkams numatyta taikyti energijos taupymo įpareigojimų schema „nėra tokia stipri, kokia turėtų būti“. Ir nusprendusios nerenovuoti visų visuomeninių pastatų šalys narės taip pat neparodė reikiamo pavyzdžio. „Žmonės, tik praeidami pro centrinės vyriausybės pastatus, pamatys jų pokytį“, pridūrė E. Houp.

Vyriausioji direktyvos derybininkė, Europos Parlamente atstovaujanti socialistams ir demokratams (S&D), europarlamentarė iš Danijos Brita Tomsen sakė: „Norėjome pasiekti daug daugiau, tačiau pritarėme šiam kompromisui, kaip vieninteliam realiam scenarijui padidinti energijos efektyvumą netolimoje ateityje. Apgailestauju, tačiau keletas pagrindinių reikalavimų dabar tapo savanoriški vietoje privalomų. Tai priklausys nuo šalių narių geros valios. Tikslas kasmet pasiekti 3%renovacijų apsiribojo centrinės vyriausybės pastatais (apskaičiuota, kad tai sudarys 10%visų visuomeninių pastatų) vietoje visų visuomeninių pastatų.

„Komisija privalo užtikrinti, kad 2020m. 20%tikslas bus pasiektas. Jei Komisijos nacionalinių strategijų vertinimas, numatytas 2014m., parodys, kad ES kaip visuma negali pasiekti 20%tikslo, ji turėtų teikti privalomus tikslus“, pareiškė S&D viceprezidentė Marita Ulvskog (Marita Ulvskog).

„Lieka tik apgailestauti, kad finansinė krizė susilpnino politinę valią siekti stiprios direktyvos – kai iš tiesų investicijos į energijos efektyvumą galėtų duoti stiprų akstiną Europos ekonomikoms“, sakė Energijos taupymo koalicijos generalinis sekretorius Stefanas Šaueris (Stefan Scheuer).

„Apsiribojimas renovuoti tik centrinės vyriausybės visuomeninius pastatus ir panaikinti pirkimo įpareigojimai direktyvoje virto grynai simboliniais“, pareiškė Europos mineralinės vatos gamintojų asociacijos „Eurima“ generalinis direktorius Janas te Bosas (Jan te Bos). „Todėl sprendimas dėl nacionalinių pastatų renovacijos strategijų yra svarbus, kad būtų pradėtas rimtas procesas ir įtrauktų visus politikos lygius į ilgalaikę ir plačią pastatų renovaciją. Kita vertus, šią savaitę Tarptautinė darbo organizacija pažymėjo milžinišką ekonominę ir socialinę naudą, kurią duos pastatų atnaujinimo programos.“

Europos statybininkų konfederacijos generalinis sekretorius Rikardo Viagis (Riccardo Viaggi)pareiškė, kad „šis darbo vietų kūrimo potencialas gali tapti realybe, tik jei bus skatinama partnerystė tarp energijos platintojų ir energijos paslaugų teikėjų, kaip kad mes reikalaujame nuo pradžių“.

„Reikalavimas šalims narėms iki 2014m. parengti nacionalinius visuomeninių ir privačių pastatų renovavimo veiksmų planus tėra tik išeities taškas“,pažymėjo „PlasticsEurope“ reklamos direktorius Martinas Engelmanas (Martin Engelmann). Jis paragino šalis nares rengti planus su aiškiais tarpiniais tikslais, o Komisiją – juos atidžiai stebėti.

Energetikos vadybos sprendimų kompanijos „Landis+Gyr“ viceprezidentas Džonas Harisas (John Harris) išsakė  savo nusivylimą dėl išmaniųjų skaitiklių ir vartotojų informavimo sąlygų direktyvoje. „Reikėjo parodyti pasitikėjimą Komisijos ir Parlamento derybininkais, jie pateikė geresnę direktyvą, nei praėjusią savaitę pageidavo Taryba. Tačiau ar tai užtikrins, kad ateityje įdiegtos išmaniųjų skaitiklių sistemos prisidės prie energijos efektyvumo?“

Prezidentė Monika Frasoni (Monica Frassoni), kalbėdama verslo vadovų, politikų ir šalininkų grupės Europos aljanso už energijos taupymą (EU-ASE) vardu, sakė: „Pirmininkaujanti (ES) Danija ir Europos Parlamentas sunkiai dirbo, kad per paskutines savaites pasiektų kompromisą su Taryba, nes keletas ES šalių narių paskutinę minutę darė viską, kad sušvelnintų ar blokuotų svarbiausias direktyvos priemones, tačiau kitos ėmėsi pozityvesnio vaidmens“.

Ji pridūrė: „Dabar ne metas ilsėtis ant laurų, Europos Komisijos ir ES šalių narių ateityje laukia labai svarbi užduotis – užtikrinti, kad toks reikšmingas įstatymas būtų tinkamai įgyvendintas“.

Britų konservatorė europarlamentarė Viki Ford (Vicky Ford), Europos konservatorių ir reformuotojų grupėjė atsakinga už derybas dėl direktyvos, sakė, kad susitarimas yra tinkamas kompromisas.

„Augančios sąskaitos už energiją yra milžiniška problema daugeliui namų ūkių. Daug pagelbėti gali izoliacija ir kitos energijos taupymo priemonės. Tačiau svarbu, kad visos šalys parengtų joms tinkamas schemas, kurios padėtų namų ūkiams ir verslo šakoms.“

„Tai didžiulis žingsnis į priekį: pirmą sykį mes turime įstatymiškai privalomas energijos efektyvumo priemones“, pareiškė energetikos komisaras Giunteris Otingeris (Günther Oettinger). „Europa yra daug geresnėje padėtyje, kad pasiektų tikslą, numatantį 20%didenį energijos efektyvumą 2020m.“

„Šios priemonės leis sumažinti mūsų sąskaitas už energiją, kartu užtikrinti plėtrą bei kurti darbo vietas. Jos skatins investicijas, o energiją vartojančius mūsų gaminius darys taupesnius“, pridūrė jis.

Monika Gojens (Monique Goyens), vadovaujanti BEUC vartotojų organizacijai, sakė: „Europos vadovai praleido unikalią galimybę padėti vartotojams sumažinti energijos vartojimą. Jei norime, kad žmonės taupytų energiją, jie privalo gauti naujausią ir tiksliausią informaciją apie tai, kiek suvartoja energijos. Jei tai nebus užtikrinta, energijos vartojimo mažinimas taps sunkiai įvykdomu darbu.“

„EuroAce“ generalinis sekretorius Adrianas Džoisas (Adrian Joyce) sakė, kad direktyva turėtų suteikti galimybę šalims  narėms pasinaudoti milžinišku taupymo potencialu, kurį teikia dabartiniai pastatai. „Jei šalys narės sugebės juo tinkamai pasinaudoti, jos turės galimybę sumažinti dabartinį ES pastatų energijos poreikį apie 80% 2050m. ir atlaisvins milžiniškus energijos kiekius, o tai savo ruožtu – pinigus.“

„3%visuomeninių pastatų atnaujinimo mastas yra galimybė skatinti vietos ekonomiką krizės laikais. Mes suprantame tokios priemonės privalumus ir trūkumus, tačiau jei Europos Komisija ir šalys narės rimtai vertina savo pasisakymus apie naująją (žaliąją) ekonomiką, jos privalo parengti palankią (finansinę) struktūrą, kuri leistų pasiekti tikslus“, sakė „Energy Cities“ vykdomasis direktorius Žeraras Magninas (Gérard Magnin).

„Platesnis ir technologiškai neutralesnis sprendimas leistų šalims narėms lengviau pasiekti ambicingesnių tikslų tokiu būdu, kuris geriau atitinka jų konkrečią nacionalinę ir geografinę padėtį“, sakė EHPA (Europos šilumos siurblių asociacijos) generalinis sekretorius Tomas Novakas (Thomas Nowak).

Tvarkaraštis

2011 m. kovo 8d.: Europos Komisija pateikia naują Energijos efektyvumo priemonių planą (EEAP), numatantį priemones, kaip užtikrinti papildomą taupymą perduodant ir vartojant energiją.

2011 m.birželio 22d.: Komisija pateikia Energijos efektyvumo direktyvos projektą.

2012 m. vasario 14 d.: Energetikos Taryba pirmą kartą aptaria Energijos efektyvumo direktyvos projektą.

2012 m. birželio 13 d.: Derybos tarp Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos dėl Energijos efektyvumo direktyvos.

2012 m. rugsėjo 11 d.: Už susitarimą balsuojama Parlamento plenariniame posėdyje.

2012 m. spalio 4 d.: Už susitarimą balsuoja ES Ministrų Taryba.

2012 m. lapkritis: Direktyva įsigalios 20dienų po paskelbimo ES oficialiame leidinyje.

2013m. balandis: Šalys narės pateiks savo nacionalines programas, kaip įgyvendinti Energijos efektyvumo direktyvą.

2014 m., 2016 m.: Europos Komisija peržiūrės direktyvą.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/energy-efficiency/energy-efficiency-directive-linksdossier-514483