Klausimai

Istorijos skonis

Per visą istoriją dėl strateginės padėties Viduržemio jūroje Kipro sala daug kartų ėjo iš rankų į rankas: ją buvo užgrobę Egiptas, Romos imperija ir Aleksandro Didžiojo valdoma antikinė Graikija.

Ryšiai tarp Kipro ir Turkijos taip pat yra labai seni: sala pateko į Otomanų valdžią 1570 m. 19 a. įvyko keletas sukilimų, deja, nė vienas iš jų nebuvo sėkmingas.

Pasibaigus Rusijos–Turkijos karui (1877–18 78 m.), kurį Turkija pralaimėjo, Kipras buvo perleistas Britanijos imperijai, nors de jure jis išliko Otomanų teritorija. Sala tapo nepriklausoma 1960 m., tačiau Jungtinė Karalystė joje išsaugojo dvi karines bazes.

1974 m. liepos 15 d. Graikijos karinė chunta įvykdė karinį perversmą, siekdama prijungti salą prie Graikijos. Į tai sureagavusi Turkijos armija lieps 20 d. įsiveržė į salą.

Nepaisant daugkartinių JT remiamų pastangų susodinti prie derybų stalo Kipro graikų ir turkų bendruomenių vadovus, sala lieka padalinta, jos šiaurinę dalį toliau kontroliuoja Turkija.

Viltys sustiprėjo 2002 m., kai JT generalinis sekretorius Kofis Ananas (Kofi Annan) pateikė suvienijimo planą, siūlantį dviejų šalių federaciją su rotaciniu pirmininkavimu.

2004 m. balandžio mėn., Kipro stojimo į ES išvakarėse, Kipro graikai atmetė referendumą,  o Kipro turkai pritarė JT remiamam suvienijimo planui, dar vadinamam Anano planu. Nesėkmė dėl plano nuvylė ES pareigūnus, kurie tais metais sutiko priimti Kiprą į ES vildamiesi, jog tokiu būdu jie paskatins ginčo sprendimą.

2004 m. gegužės 1 d. Kipro Respublika tapo ES nare.

2004 m. gruodžio mėn. vykusiame viršūnių susitikime ES vadovai susitarė 2005 m. spalio 3 d. pradėti derybas su Turkija dėl stojimo į ES. Viena iš keliamų sąlygų buvo, kad Ankara 1963 m. asociacijos sutartį su ES pirmtake Europos Ekonomine Bendrija praplėstų su 10 naujų Sąjungos šalių narių (ES-10). Šioje grupėje buvo ir Kipro Respublika, kurios nepripažįsta Turkija.

2005 m. liepą Turkija pasirašė vadinamąjį Ankaros protokolą, praplečiantį Muitų sąjungą su ES-10 šalimis, tačiau kartu ji paskelbė deklaraciją, kurioje sakoma, kad protokolo pasirašymas nereiškia, jog ji prapažįsta Kipro Respubliką. Turkija taip pat atsisakė atverti savo jūros ir oro uostus Kiprui.

Atskiros derybos dėl suvienijimo šiuo metu vyksta tarp Kipro Respublikos prezidento Demetrio Christofiaso ir Kipro turkų bendruomenės lyderio Derviso Eroglu (Derviş Eroğlu), jas stebi JT specialusis patarėjas Kipro klausimais ir buvęs Australijos užsienio reikalų ministras Aleksandras Dauneris (Alexander Downer).

Tačiau po to, kai 2010 m. kietosios linijos šalininkas D. Eroglu pakeitė Mehmetą Ali Talatą (Mehmet Ali Talat), didelės pažangos derybose pasiekti nepavyko. 2012 m. balandžio mėn. JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas (Ban Ki-moon) pareiškė, jog derybų pažanga yra nepakankama, kad būtų šaukiama tarptautinė konferencija. Atrodo, kad pareiškimas padėjo galą viltims, jog artėjantis Kipro pirmininkavimas ES bus geras katalizatorius sprendžiant Kipro problemą.

Derybos dėl Turkijos stojimo į ES visų pirma yra užstrigusios dėl Kipro klausimo. Kol kas laikinai baigtas vienintelis stojimo skyrius (dėl mokslo ir tyrimų). Dar devyni yra pradėti, bet aštuoni lieka užblokuoti dėl Turkijos nesugebėjimo įgyvendinti 2005 m. Ankaros protokolo.

Silpna ekonomika, geros perspektyvos?

Pastaruoju metu Kipras nukentėjo nuo euro zonos krizės ir artumo su Graikija,  taip pat nuo galingos audros, kuri 2011m.  liepos 11 d. sunaikino stambiausią salos elektrinę. Šalies kredito reitingas toliau nesustodamas krinta – „Moody‘s“ sumažino šalies skolinimosi reitingą 2012 m. birželio 13 d. nuo Ba1 iki Ba3 ir nustūmė Kiprą dar toliau į atsiliekančiųjų teritoriją.

Naujausia Komisijos “giluminė apžvalga”, skirta ES narių ekonominei padėčiai, išskyrė Kiprą kaip vieną iš probleminių šalių. Tarp Nikozijai pateiktų rekomendacijų yra priemonės griežtinti išlaidų kontrolę ir kovoti su mokesčių vengimu.

Tikimasi, kad Kipras mėgins gauti iš Rusijos  6 milijardų eurų finansinę pagalbą. Tai būtų ne pirmas kartas, kai sala atsigręžia į Maskvą – praėjusiais metais Rusija suteikė Nikozijai 2,5 milijardų eurų paskolą. Tačiau valdžios atstovai sakė, kad nesama jokių politinių saitų. Paprašyta pakomentuoti naują galimą Rusijos paskolą, Europos Komisija pareiškė, kad ES šalys turi teisę ieškoti finansinės pagalbos pasaulio rinkose.

Tačiau gali būti, kad susaistytas Kipras sėdi ant aukso kalno. Jo teritoriniuose vandenyse buvo aptikti milžiniški dujų klodai. 2011 m. rugsėjo mėn. prezidentas D. Christofiasas paskelbė, jog JAV firma „Noble Energy“ pradės bandomuosius gręžinius, kad patvirtintų, jog prie Kipro pietinės pakrantės jūros dugne esama klodų.

Kipro spauda pranešė, kad gręžimo platforma įrengta Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurią akylai stebi Turkijos karinės jūrų ir oro pajėgos. Turkijos ES reikalų ministras Egemenas Bagisas (Egemen Bağış) pareiškė, kad ES “klysta”, jei mano galinti pasiekti šiuos klodus ginčytinuose vandenyse apeidama Turkiją.

Turkijos žiniasklaida paskelbė, kad regione esama 3 trilijonus kubinių metrų siekiančių gamtinių dujų atsargų. Tai iškeltų Kiprą į dideles aukštumas šalių su dujų rezervais pasauliniame sąraše. Bendri žinomi Europos Sąjungos dujų rezervai sudaro 2 trilijonus kubinių metrų.

„Noble Energy“ planavo pradėti gręžimą šių metų antrojoje pusėje. Nesitikima, jog dujos duos ekonominės naudos iki 2018 m., turint galvoje, kad Kipro Respublikoje reikia sumontuoti saugojimo ir kondensavimo įrenginius.

Kukli, bet „aktuali“ darbotvarkė

Vertindami Kipro pirmininkavimo diplomatinį „stilių“, pareigūnai teigia, kad jis užtikrins vadovavimą Sąjungai, bet tai „nebus tradicinis būdas“.

Nikozija jau pasiuntė apie 200 diplomatų ir valstybės tarnautojų į Briuselį, kad šie pasirengtų pirmininkavimui, kartu didumą šalies administracinių išteklių perkėlė į Belgiją. Diplomatai naujovę pavadino „į Briuselį perkeltu pirmininkavimu“.

Panašu, kad atstumas iki Briuselio stipriai paveikė šį sprendimą, nes Nikozija yra ES šalies sostinė, labiausiai nutolusi nuo šio Belgijos miesto.

Būdama maža šalis, kurioje gyvena vos 1 milijonas gyventojų, Kipras siekia veikti kaip Sąjungos „sąžiningas brokeris“. Būtent dėl mažo šalies dydžio ir sudėtingos diplomatinės padėties Nikozija nori, kad jos pirmininkavimo darbotvarkė būtų kukli, tačiau „aktuali“.

Pasak Kipro diplomatų, Nikozija linkusi vartoti terminą „aktuali“ vietoje „stipri“ ar „stipresnė“, pastarieji jiems atrodo pernelyg kontroversiški. Todėl Kipro pirmininkavimo šūkis yra „Geresnė Europa“. Pasauliniu mastu Kipras siekia pateikti Europą kaip „filoxenos topos” – svetingą kraštą.

Atsižvelgdamas į kuklias ambicijas, Kipras norėtų susitelkti į ribotą prioritetų skaičių. Svarbiausias būtų pažanga rengiant biudžetą daugiametei finansinei struktūra (MFF) – ES ilgalaikį biudžetą 2014 –2020 m. laikotarpiui.

Tačiau nors MFF pirmoje vietoje prioritetų sąraše, Nikozija supranta, kad tokiam svarbiam klausimui pirmiausia vadovaus Europos vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy). Nacionalinės perspektyvos požiūriu Kipras ypatingą svarbą skiria bendrajai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, taip pat sanglaudos politikai bei tyrimų ir inovacijų politikai.

Kipras pripažįsta, kad būtų nerealistiška tikėtis galutinai susitarti dėl MFF jo pirmininkavimo laikotarpiu, tačiau džiaugtųsi pasiekęs „politinį susitarimą“, o baigiamuosius darbus būtų galima palikti Airijos pirmininkavimui ES nuo 2013m.  sausio mėn. „Derybų pamatai“ dėl būsimo MFF buvo padėti per Danijos pirmininkavimą, tikimasi, kad jiems  pritars ES vadovai viršūnių susitikime birželio 28–29 d.

Kitas svarbus prioritetas – tai Komisijos siūlymas dėl bendrosios jūrų politikos, kurį ES vadovybė tikisi atgaivinti Kipro pirmininkavimo ES metu. Nikozijoje manoma, kad nuoseklus sprendimo būdas padėtų, pavyzdžiui, suderinti jūroje įrengtas vėjo jėgaines su laivininkyste, o pastaroji savo ruožtu prisidėtų prie uostų plėtros. Aukšto lygio konferenciją jūrų politikos klausimais numatoma surengti Kipre spalio mėnesį, joje turėtų dalyvauti Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso), kuris stipriai remia projektą.

Kipras taip pat nusiteikęs aptarti ES bendrąją pabėgėlių politiką, kurią Komisija norėtų baigti nagrinėti iki 2013 m. Kipras, kuris pats kenčia nuo migracijos srautų iš Afrikos, susirūpinęs, kadEuropos Parlamentas ir Tarybanuosaikiai laikytųsi taisyklių, reglamentuojančių Šengeno zoną, klausimu, nes kai kurios šalys narės vienašališkai nori jas perrašyti.

Kalbant apie užsienio santykius, Kipras ypatingą dėmesį skiria pietinės Europos kaimynystės politikai, skatindamas ryšius Viduržemio jūros aplinkoje. Anot Kipro diplomatų, arabų pavasaris ES užklupo netikėtai, nes Briuselis nepalaikė kontaktų su civilinės bendruomenės grupėmis regione. Nikozija pareiškė, kad ji rems programas, skirtas civilinei bendruomenei, skatinančias pagarbą žmogaus teisėms ir ginančias etnines mažumas.

Apie plėtrą Kipras sakė, kad norėtų siekti pažangos ES plėtros derybose su Vakarų Balkanais, Islandija ir Turkija. Europietiškesnė  Turkija atitiktų ne vien Kipro interesus, tai būtų ir Europos Sąjungos interesas, sakė Kipro diplomatai ir pridūrė, kad tai būtų taip pat ir Turkijos interesas. Tačiau norint, kad taip atsitiktų, Turkija „turėtų laikytis žaidimo taisyklių“, pridūrė jie.

B planas sujauks vakarėlį?

Panašu, kad didžiausias iššūkis Kiprui lieka santykiai su Turkija.

Kol Turkija turi ES kandidatės statusą, ji nepripažįsta Nikozijos vyriausybės.

Turkijos pareigūnai, prieš prasidedant pirmininkavimui, didina spaudimą Nikozijai, sakydami, kad Ankara boikotuos Kipro pirmininkavimą arba užšaldys santykius su ES. Ji net įspėjo, kad gali aneksuoti šiaurės Kiprą, jei nepavyks pasiekti susitarimo derybose dėl susivienijimo.

Ankara puoselėja planą pakeisti Šiaurės Kipro Turkijos Respublikos pavadinimą į Kipro Turkijos Respubliką, skelbia Turkijos žiniasklaida. Tai reikštų tokį pat valstybingumo laipsnį abiem padalintos salos dalims. Pranešama, kad pasai šiaurinėje salos dalyje bus keičiami nurodant naują pilietybę „Kipro turkas“.

Neįvardintas Turkijos pareigūnas, kurį citavo Turkijos dienraštis „Milliyet“, pareiškė: “B planas pradės veikti liepos 1 d.“

Birželio 19 d. lankydamasis abiejose padalintos salos pusėse ES komisaras plėtros klausimais Štefanas Fiūlė (Štefan Füle) kalbėjo griežtai, jis įspėjo apie „dėl sprendimo susirūpinimą keliančią situaciją prieš artėjantį Kipro pirmininkavimą Europos Sąjungos Taryboje“.

Kaip raginimą, kad derybos dėl susivienijimo nenutrūktų per šešis Kipro pirmininkavimo mėnesius, būtų galima vertinti Š. Fiūlės žodžius, kad “blogiausias dalykas, kuris gali nutikti, būtų, jei šalys liautųsi kalbėjusios tarpusavyje”.

Kaip pastangas išlaikyti Turkijos suinteresuotumą ES procese matome Europos Komisijos siunčiamą signalą, kad ji galų gale gali įjungti žalią šviesą Turkijos vizų liberalizavimui. Vykstant liberalizavimo procesui, žurnalistai, verslininkai, menininkai ir sportininkai gautų daugkartines vizas, kurios galiotų 2–5 metus.

Pozicijos

Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu (AhmetDavutoğlu)pareiškė, kad Ankara įvykdys savo grasinimą nutraukti kontaktus su ES pirmininkaujančia šalimi, kai Kipras pradės pirmininkauti liepos 1 d. Tačiau ji palaikys ryšius su Europos Komisija, A. Davutoglu sakė po susitikimo su ES pareigūnais 2012 m. birželio 7 d.

„Mūsų pozicija dėl Kipro graikų pirmininkavimo aiški“, pasak Reuters pranešimo, teigė jis. „Ryšiai ir kontaktai su ES nenutrūks, tačiau nė viena Turkijos Respublikos ministerija ar valdžios institucija nepalaikys kontaktų su ES pirmininkaujančia šalimi jokiu klausimu, susijusiu su Kipro graikų pirmininkavimu.“

O Kipro ambasadorius prie ES Kornelis Kornelius (Kornelios Korneliou)atrodė pasitikintis dėl šalies galimybių tęsti derybas su Turkija.

„Jei Turkija tesės pažadus, mes taip pat tesėsime“, pareiškė jis viešame renginyje Briuselyje 2012 m. birželio 6 d. „Dvišalis klausimas su Turkija nebus mūsų pirmininkavimo dalis. Turkija nenori turėti nieko bendro su Kipro pirmininkavimu. Turkija nusprendė laikytis tokios politikos. Labai apgailėtina.“

Jis tęsė:“Neturėtume pamiršti, kad geografija nesikeičia. Labiau europietiška Turkija atitiktų ne vien Kipro interesus, bet tai ir Europos Sąjungos interesas“. Kipro diplomatas pridūrė, kad tai būtų ir Turkijos interesas. Bet mes turėtume laikytis žaidimo taisyklių. „Dideli žaidėjai, kaip Vokietija, žaidžia pagal žaidimo taisykles. Turkija turėtų elgtis taip pat.“

Kipro prezidento ministras pavaduotojas ES klausimais Andreas Mavroyanis (Andreas Mavroyanis) tvirtino, kad jo šalis nepainios „Kipro klausimo“ su pirmininkavimo reikalais.

„Tačiau mes negalime sutikti, kad Turkija ateitų ir mums pasakytų, jog liepos pirmoji – tai galutinė Kipro problemos sprendimo data, nes po to mes turime B planą“, kalbėjo jis viešame renginyje Briuselyje 2012 m. birželio 20 d., kurį surengė Europos liaudies partijos (ELP) analitinis institutas Europos studijų centras.

„Taigi ne mes kuriame sąsają [tarp pirmininkavimo ir derybų dėl susivienijimo], tą daro Turkija.“

Tame pačiame renginyje kalbėdamas ElP grupės vicepirmininkas ir Kipro opozicinio demokratinio susirinkimo narys Ioanis Kasoulides (Ioanis Kasoulides) kaltino Turkiją dėl „provokacijos“ jo šalyje, kai pastaroji pasikvietė JT tarpininką į derybas dėl susivienijimo likus mažiau nei dviem savaitėms iki pirmininkavimo pradžios liepos 1 d.

„Su derama pagarba per šešis šio pirmininkavimo mėnesius mes negalime daryti dviejų darbų“, sakė jis. „Be to, žinome, kokios pozicijos laikosi Turkija. Turkija nepripažįsta Kipro, ji nepripažįsta ES pirmininkaujančios šalies, tad kaip mes turime elgtis?“

Jis pareiškė, jog Kipro pirmininkavimo metu su Turkija bus elgiamasi „kaip su bet kuria kita šalimi“, nekreipiant dėmesio į kylančias įtampas. Jis pridūrė, kad „esama tokių skyrių“, kuriuos galima pradėti svarstyti derybose dėl Turkijos stojimo į ES, pvz., konkurencijos skyrius, tačiau sakė, kad Ankara to nenori.

Europarlamentaras Markus Feberis (Markus Feber) (ELP,Vokietija) tame pačiame renginyje sakė, kad jis nėra visiško Turkijos priėmimo į ES šalininkas, nors gerai pažįsta šalį, joje lankėsi daugiau nei 30 kartų. M. Feberis apibūdino kaip „provokacijas“ Ankaros pareiškimus, kad pastaroji boikotuos Kipro pirmininkavimą. Jis sakė, kad, pasirašiusi Ankaros protokolą 2005 m., praplečiantį Muitų sąjungą su 10 šalių, kurios įstojo į ES 2004 m., ji netiesiogiai pripažino Kiprą.

Turkija turi gerbti faktą, kad prezidentas D. Christofiasas nuo liepos 1 d. atstovauja ne tik Kiprui, bet visai Europos Sąjungai, per savo apsilankymą Kipre birželio 19 d. sakė socialistų ir demokratų (S&D) frakcijos Europos Parlamente pirmininkas Hanes Svoboda (Hannes Swoboda).

Kalbėdamas po susitikimo su D. Christofiasu H. Svoboda (Swoboda) pareiškė, kad jį “nuvylė” nepagarba, kurią Turkija parodė Kiprui ir jo artėjančiam pirmininkavimui ES, praneša Cyrus Mail.

„Tai Europai pirmininkaujanti šalis. Turkija negali tikėtis iš Europos kompromisų, jei negerbia ES sprendimų. Prezidentas Christofiasas neatstovauja vien Kiprui, jis atstovaus Sąjungai šiuos šešis mėnesius ir Turkija privalo tai gerbti“, sakė H. Svoboda ir paragino Turkiją dėti pastangas, kad paspartintų stojimą į ES, taip pat elgtis atsakingiau Kipro suvienijimo klausimu.

Birželio 21d., kalbėdamas po susitikimo su liberalios Kipro jungtinių demokratų partijos nariais ir Kipro turkų politiniais lyderiais, Europos liberalų  ir demokratų aljanso ir Reformų partijos pirmininkas europarlamentaras Grahamas Vatsonas (Graham Watson) pareiškė: „Bendruomenės, kurias skiria dygliuota viela, neturi vietos Europos Sąjungoje. Visi politikai šioje saloje dabar žino, ko reikia, kad suvienytų tautą. Ko dabar trūksta – tai politinės valios. Prezidentas Christofiasas turėtų pasinaudoti pirmininkavimu Europos Sąjungoje, kad nukreiptų salą ES palaikomo sprendimo kryptimi.

Jungtinių demokratų vadovas Praksula Antoniadou Kyriakou (Praxula Antoniadou Kyriakou) taip pat paragino panaudoti pirmininkavimą ES kaip priemonę ieškoti sprendimo, o ne vesti kampaniją dėl prezidento rinkimų pusėje salos. „Jei pavyktų rasti sprendimą iki šešerių mėnesių termino pabaigos, būtų galima rinkti suvienytos salos prezidentą,“ teigė jis.

Briuseluje įsikūrusio analitinio instituto Europos politikos centro (EPC) politikos analitikė Amanda Paul (Amanda Paul) EurActive pateikė tokį komentarą:

„Kipras perima pirmininkavimą ES labai sudėtingu ES istorijos momentu. Kipras ne vien turi perimti iš danų reikalus, kaip spręsti euro zonos krizę, bet jie turi spręsti ir labai rimtą savo ekonominę padėtį, ir panašu, kad jiems prireiks ekonominės pagalbos.“

„Iš kur galų gale atkeliaus pinigai – ES ar Maskvos – dabar karštai diskutuojama su Nikozija, kuri vėl kritikuojama dėl glaudžių ryšių su Rusija. Istoriškai Kipras yra artimai susijęs su Rusija, tūkstančiai jų gyvena saloje. Vien Limasolyje gyvena per 40 000rusų.“

„Kaip bet kuri šalis, Kipras nori, kad jo pirmininkavimas būtų prisimenamas palankiai. Jie yra nepalenkiami ir siekia spręsti dvišales problemas su Turkija išbraukdami „Kipro problemą“ iš darbotvarkės. Tačiau praktikoje tai gali būti daug sudėtingiau.“

„Kai Turkija paskelbė, kad ji neturės reikalų su pirmininkaujančiu Kipru, o ES kritikuoja Turkiją dėl to, Kipro turkai jaučiasi nusivylę. Kai Kipro graikai džiaugiasi savo sėkme po saule, turkai palikti nuošalėje ir izoliuoti. Tai apsunkina faktas, kad paskutinis derybų dėl salos suvienijimo ratas bus visiškai užšaldytas pirmininkavimo laikotarpiu, tai labai nuvylė Kipro turkus.“

„Iš tiesų Kipro turkai planuoja surengti protesto akciją Briuselyje ateinančią savaitę. Vis dėlto aš linkiu Kipro pirmininkavimui geriausios kloties ir tikiuosi, kad jiems pavyks spendžiant kai kuriuos prioritetinius klausimus, tarp jų – kaip pagerinti užimtumą ir įgyvendinti „geresnės Europos“ darbotvarkę, kuriant ją tinkamesnę ir patrauklesnę piliečiams, mažinant prieš Europos Sąjungą nukreiptus jausmus, kurie sustiprėjo dėl euro zonos krizės. Per ES istoriją ne sykį pasitaikė, kad mažosios šalys pasiekė stebinančių teigiamų rezultatų“, baigė Amanda Paul (Amanda Paul).

Tvarkaraštis

Bus atnaujintas, kai pradės veikti programa

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/future-eu/cyprus-eu-presidency-breaking-tr-linksdossier-513499