KLAUSIMAI

Padėties apibūdinimas

Šiuo metu Europos institucijos ir nacionalinės vyriausybės derasi dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 m.; vyksta įprastiniai perskirstymo darbai.

Daugiametę finansinę struktūrą , kaip ji įvardijama ES žargonu, sudaro 1,025 trilijono eurų išlaidų ir įsipareigojimų vykdymo paketas. Jis buvo pateiktas Komisijai 2011 m. birželio mėn.

Apytiksliai skaičiuojant po 130 milijardų eurų per metus, ES biudžetas yra mažesnis nei Danijos biudžetas, o šalių lyderiams, kurie kivirčijasi, siekdami geriausio sandorio savo šaliai, derybos atima labai daug laiko. Kiekvienas siekia maksimalios naudos ir minimalių įnašų, taip pat mėgina įtikinti nacionalinę viešąją nuomonę, kad iš paskutiniųjų stengiasi apgintų visuomenės interesus.

Biudžeto reforma – rimtas išbandymas ES, nes ji siekia suderinti savo veiksmus su šių dienų aktualijomis, tarp jų – skubios priemonės, skatinančios užimtumą ir plėtrą, o atsižvelgiant į stiprėjantį Sąjungos vaidmenį tarptautinėje arenoje – išlaidų „žalinimas“, dėmesys ekologijos problemoms ir poreikis remti investicijas į tyrimus ir plėtrą.

Taigi derybose dėl 2014–2020 m. biudžeto ant kortos statomi ne vien pinigai, bet ir supratimas, ar ES gali suderinti skirtingus nacionalinius interesus žemės ūkio, regioninio finansavimo ir tyrimų klausimais.

Galiausiai derybos pareikalaus vienybės. Tikėtina, kad susitarimas bus pasiektas antroje 2012 m. pusėje, besibaigiant Kipro pirmininkavimui.

Komisijos siūlymas: didinti 4,8%

Pradinis Komisijos siūlymas MFF 2014–2020 m. – 1,025 trilijono eurų, ankstesniu laikotarpiu (2007–2013 m.) – 976 milijardai eurų.

Vadinasi, biudžeto padidinimas sudaro 4,8%, tai 2% viršytų infliacijos vidurkį, užfiksuotą per pastaruosius dešimt mėnesių. Tačiau jis taip pat prilygsta 1,05% numatomo bendro ES nacionalinio augimo (GNI), jis būtų mažesnis už dabartinį 1,12% MFF.

Komisija savo siūlymu siekia reformuoti biudžetą, kad ES būtų geriau įgyvendinama vadinamoji „Europos 2020“ „sumanios, nuoseklios ir viską apimančios plėtros strategija“ ir  įvairialypiai jos ekonominiai, socialiniai ir aplinkos tikslai.

Dėl šių tikslų Komisija pasiūlė ryžtingai atsisakyti ES tradicinių biudžeto punktų – žemės ūkio subsidijų ir regioninio perskirstymo, – kad būtų gauta daugiau informacijos naujoms tyrimų, infrastruktūros ir technologijų programoms.

Kas naujo

Siekdama patraukti į savo pusę šalis nares, besipriešinančias tolesniam ES biudžeto didinimui, Komisija pasiūlė sumažinti nacionalines įmokas proporcingai griežtos ekonomijos priemonėms, kurios buvo nustatytos Europoje finansinės ir ekonominės krizės pradžioje. Komisija pasiūlė tiesiogiai rinkti naujus mokesčius, kad taip padidėtų vadinamieji Sąjungos „savi ištekliai“, tačiau šį pasiūlymą griežtai sukritikavo Jungtinė Karalystė ir pavadino jį „nerealistišku“. Prieš jį pasisakė ir Vokietija, o štai Prancūzija ėmėsi iniciatyvos ginti Komisijos planą.

Bendra Europos infrastruktūra– tai nauja schema finansuoti visos Europos interesus atitinkančias transporto, energetikos ir ICT (informacijos ir komunikacijos technologijos) prioritetines infrastruktūras. Jai tiesiogiai vadovaus Europos Komisija ir ji bus finansuojama (40 milijardų eurų + 10 milijardų eurų iš sanglaudos politikos fondų) iš naujos biudžeto skilties. Bendrasis finansavimas iš ES biudžeto bus didesnis nei investicijos iš skurdesnių Europos regionų.

Siūlomos inovacinės finansavimo priemonės, kurios paspartins ir užtikrins daugiau investicijų, nei tai būtų pasiekta per viešąjį finansavimą, konkrečiai – ES projekto obligacijos.

ES 2014–2020 m. biudžete taip pat numatytos išlaidos, susijusios su Kroatijos priėmimu, tikimasi, kad įstos į Sąjungą 2013 m. liepos 1 d.

Kiti pasiūlymai yra susiję su dabartinės politikos vadyba ir administravimu.

Pats kontraversiškiausias pasiūlymas – dėl kilusios euro zonos valstybių skolų krizės susieti ES regioninių fondų išmokas su biudžeto disciplinos taisyklėmis. Praktikoje tai reikštų, kad tik tos šalys, kurių biudžeto deficitai yra mažesni nei nustatytoji 3% BVP viršutinė riba, galės gauti pinigų, skiriamų skurdesniems regionams vytis turtingesniuosius.

Sanglaudos fondas toliau koncentruosis į silpniau išvystytus regionus ir šalis nares. Tačiau, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą į regionų „laipsnišką supanašėjimą“ ir garantuoti vienodas pozicijas panašaus išsivystymo regionams, bus nustatyta nauja – pereinamojo laikotarpio regionų –  kategorija (kurioje bendrasis vidaus produktas vienam žmogui sudarys tarp 75% ir 90% ES vidurkio).

Komisija siūlo sudaryti partnerystės sutartis su kiekviena šalimi nare, kad būtų sukurtos labiau į rezultatus orientuotos programos. Šios partnerystės sutartys taip pat gali numatyti makroekonomines sąlygas, pagerinsiančias šalių  narių ekonominės politikos koordinavimą.

Administravimo klausimu Komisija siūlo sukurti Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą ir Sanglaudos fondą, turinčius bendrą strateginę struktūrą, kuri taip pat apimtų Europos žemės ūkio ir Kaimo plėtros fondą bei Europos jūrų ir žuvininkystės fondą.

Tačiau dauguma iš šių pokyčių nėra politiškai neutralūs. Už jų stovi stipriai besiskiriančios šalių  narių vizijos ir interesai,  ypač tarp griežčiau pasisakančiųjų už griežtas ekonomikos priemones šalių, mokančių įmokas į ES biudžetą, iš vienos pusės, ir lėšų galutinių gavėjų, ypač Pietų ir Rytų Europoje, iš kitos pusės.

Buvusio Komisijos pirmininko Žako Deloro (Jacques Delors) idėjų kalvės Notre Europe ataskaita pabrėžia: “Pernelyg dažnas kalbėjimas apie ES biudžeto „modernizavimą“, kad jis būtų labiau orientuotas į plėtrą, tėra eufemizmas norint stipriai apkarpyti CAP (žemės ūkio politika) ir [perskirstymo] Sanglaudos fondą“.

Biudžetas asketiškiems laikams

Griežtų ekonominių priemonių plitimas ir didėjantis skepticizmas dėl ES atsiliepė Komisijos biudžeto siūlymams.

Pateikdamas biudžeto siūlymus biudžeto komisaras Janošas Levandovskis (Janosz Lewandowski) pareiškė, kad ES pareigūnų filosofijoje glūdėjo mintis “finansuoti kuo daugiau Europos tokiu pačiu pinigų lygiu atsižvelgiant tik į infliaciją”.

Tai buvo pasakyta tuo metu, kai daugelis galingų šalių narių reikalavo mažinti biudžetą. 2012 m. gegužės mėn. Vokietija, Italija, Britanija, Nyderlandai ir dar trys šalys pasiuntė bendrą laišką Komisijai, kuriuo prieštaravo biudžeto didinimui. Tuometinio prezidento Nikolia Sarkozy (Nicolas Sarkozy) valdoma Prancūzija, kuri panašų raginimą pasirašė ankstesniais metais, negalėjo apsispręsti ir pareiškė:„Komisijos siūlymas yra pernelyg kilnus. … Naujasis MFF neturėtų sukelti nacionalinių įmokų į ES biudžetą didėjimo… Turime išmokti geriau leisti, o ne daugiau leisti.“

Užsitęsęs derybų procesas sukiršins šias daug turtingesnes šalis nares, pagrindines įmokų mokėtojas, ir didesnio biudžeto šalininkus – Parlamentą ir daugelį Vidurio ir Rytų Europos šalių. Praėjusiais metais Europos Parlamentas, kuris yra vienas iš įstatymų leidėjų šiuo klausimu, paragino mažiausiai 5% padidinti MFF ir taip paruošė dirvą konfliktui su ES šalimis narėmis.

Mažėja žemės ūkio biudžetas

Turbūt išskirtiniausias naujosios finansinės struktūros bruožas yra smarkus žemės ūkio politikos susilpnėjimas. Ilgą laiką tai buvo didžiausia skiltis ES biudžete – Prancūzijos įtakos pirmaisiais Europos Bendrijos metais palikimas. Aštuntą dešimtmetį Bendrajai žemės ūkio politikai (CAP) buvo skiriama 80–90% biudžeto.

Savo kalboje Parlamente sausio mėn. J. Levandovskis sakė, kad išmokos žemės ūkiui bus „nominaliai pastovios“, t.y. nepriklausomos nuo infliacijos. Realia išraiška tai reikštų didelį lėšų sumažėjimą. Pagal Komisijos siūlymą, CAP dalis ES biudžete sumažėtų maždaug nuo 40% iki 33% 2020 m., beveik tiek pat, kiek skiriama regioninei politikai.

ES taip pat įsipareigoja stiprinti dėmesį ekologijai žemės ūkio politikoje, pvz., iki 30% savo fondų skirstyti pagal tokius aplinkos kriterijus kaip gaminių įvairovė, sėjomaina ar nuolatinės ganyklos.

Kad reforma sudėtinga, aiškiai matoma nustatant biudžeto dydį. Parlamento Žemės ūkio komiteto parengta ataskaita rodo, kad žemės ūkio finansavimo mažėjimą žymia dalimi nulėmė „tradicinės“ žemės ūkio politikos išmokų poslinkis pagal naujas skiltis ar išmokų nenumatymas einamajame biudžete.

Tradicinės CAP išmokos turi būti sumažintos iki 10,9% 2014–2020 m., palyginti su ankstesniu daugiamečiu biudžetu. Tačiau jeigu į biudžetą bus įtraukta kitokia žemės ūkio politika, sumažėjimas sieks tik 7,2%. Ataskaitoje sakoma, kad tokios biudžetinės atrakcijos „Komisijai leidžia arba nepakankamai įvertinti, arba pernelyg išpūsti realų biudžeto karpymo dydį – priklausomai nuo klausančiosios auditorijos“.

Komisijai  prisitaikyti prie auditorijos gali būti būtina, nes daug šalių narių pasiūlymuose atkreipia dėmesį į  nepanaudotus fondus, nes žemės ūkio politikos biudžetas ne tik mažėja, bet taip pat slenka Vidurio ir Rytų Europos link.

Vakarų šalims tai galėtų reikšti mažėjimą iki 7%. Stambieji žemės ūkio politikos įnašų mokėtojai, be abejonės, tam įnirtingai priešinsis. Prancūzija ir Ispanija jau parodė savo nepasitenkinimą.

Regioninė politika: turtingi, skurdūs ir „pereinamojo laikotarpio“ regionai

ES biudžete antroji tvirtinama programa yra regioninė politika, dar vadinama sanglaudos politika, ji perskirsto fondus iš turtingesnių į skurdesnius regionus, kad būtų finansuojami infrastruktūros, plėtros ir kiti projektai. Šis biudžetas skirstomas į keletą fondų, tarp jų Regioninės plėtros fondą (ERDF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą.

Pagal Komisijos siūlymus, 2014–2020 m. laikotarpiu regioninei politikai tektų 336 milijardai eurų, arba 33% viso ES biudžeto.

Kadangi daugelis regionų dėl gauto iš ES finansavimo dabar neatitinka konvergencijos kriterijų, taikomų skurdžiausiems Europos regionams, kurių BVP yra mažesnis nei 75% ES vidurkio, teks nustatyti naują „pereinamojo laikotarpio“ kategoriją, apimsiančią regionus, kurių BVP siekia 75-90% ES vidurkio ir kuriems gali būti skiriamas finansavimas. Iš esmės tai leis turtingesniųjų šalių  narių regionams gauti finansavimą iš šių fondų ir neleis, kad jie atitektų tik naujoms šalims  narėms.

Todėl Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė siekia, kad normos būtų nustatytos programoje. Vis tiek vadinamieji „silpniau išsivystę regionai“ – visų pirma Vidurio ir Rytų Europoje, taip pat prie Viduržemio jūros, kuriuose gyvena mažiau nei ketvirtadalis ES gyventojų, – turėtų gauti beveik 70% fondo lėšų.

Kitas naujas esminis bruožas bus atsižvelgimas į „makroekonomikos sąlygiškumą“ regioniniuose fonduose, siekiant užtikrinti biudžeto discipliną tarp nacionalinių vyriausybių. Tai iš dalies jau įgyvendinta 2011 m. gruodžio mėn. įsigaliojus vadinamiesiems “Šešiems Stabilumo ir plėtros pakto įgyvendinimo punktams”.

Jie numato, kad šalys narės sumažintų skolas iki mažiau nei 60% BVP, o biudžeto deficitas būtų mažesnis nei 3% BVP. Anksčiau šiais metais ES pareigūnai pirmą kartą patikrino, kaip veikia šios taisyklės, ir pagrasino Vengrijai, kad sustabdys 495 milijonų eurų paramą – kaip sankciją dėl milžiniško šalies biudžeto deficito.

Komisija pareiškė, kad jos pasiūlymas reiškia, jog „finansavimo sustabdymo procesas nuo šiol bus automatinis ir taikomas visiems fondams.“ Jis yra smulkiai išnagrinėtas Komisijos Bendrojo siūlymo dėl įvairių fondų 21 straipsnyje.

Sąlygiškumas nuolat kritikuojamas Europos vietos ir regionų renkamų atstovų dėl to, kad finansavimą gaunančios valdžios institucijos už biudžeto sprendimus atsiskaito nacionalinėms vyriausybėms.

Taip pat pirmą kartą ES bus nustatyti privalomi tvarios plėtros, jeigu naudojamasi regioniniais fondais, tikslai. Jie turėtų būti numatyti tokiose srityse, kaip išteklių konservavimas ir perėjimas prie mažai akmens anglių naudojančios ekonomikos, iniciatyva skatinti energijos efektyvumą ir energetikos infrastruktūrą.

Aplinkosaugos grupė „Žemės draugai“ gyrė įstatymo projektą kaip „aiškesnį ir juridiškai stipresnį nei dabartiniai reglamentai“.

Nauji biudžeto straipsniai: tyrimai ir infrastruktūra

Išlaidų mažinimas tradicinėse ES srityse – žemės ūkio ir regioninėje politikoje – išlaisvins daug lėšų, jas bus galima investuoti į naujas programas. Vietoje išskirtinio dėmesio žemės ūkiui ar perskirstymui pastarosios padės siekti „Europa 2020“ tikslų, ES žargonu, siekti „sumanios, nuoseklios ir viską apimančios plėtros“ investuojant į tyrimus, aukštąsias technologijas ir infrastruktūrą.

„Horizon  2020“ – tai Komisijos siūloma ES 2014–2020 m. tyrimų programa su šiam laikotarpiui numatytu 85 milijardų eurų biudžetu. Ja siekiama užtikrinti ES pramonės pirmavimą informacijos ir komunikacijos technologijų, nanotechnologijų, biotechnologijų ir kosmoso srityse. Šie projektai turėtų padėti atremti tokius „socialinius iššūkius“, kaip sveikata ir gera savijauta visą gyvenimą, ekologinę pusiausvyrą išlaikanti energetika, išteklių efektyvumas ir klimato pokyčiai.

Europos tyrimų tarybos (ERC) – organizacijos, mokančios stipendijas mokslininkams ir universitetams, fondai per šį laikotarpį turėtų padidėti 77%, iki 13,2 milijardo eurų.

Tačiau išlieka nerimo, kad šie nauji inovacijų ir tyrimų fondai, kurie nėra perskirstomi, steigiami darant žalą senosioms šalims narėms.

ERC atveju fondai suteikiami konkrečiam projektui pagal „pranašumo“ kriterijų. Praktikoje tai reiškia, kad projektus monopolizavo turtingesnės šalys narės. Pagal ERC’s 2011 ataskaitą, organizacija faktiškai suteikė daugiau tyrimo stipendijų ne ES šalims Izrealiui (34) ir Šveicarijai (44), negu visoms 12 naujų šalių narių nuo 2004 m. (13).

Kita stambi iniciatyva yra Bendra Europos infrastruktūra, kuriai turėtų būti skirta 50 milijardų eurų ES transporto, energetikos ir skaitmeniniams tinklams (iš jų 10 milijardų eurų būtų gauta iš Sanglaudos fondo). 2012 m. kovo mėn. iš principo ES transporto ministrai pritarė planui, nors liko daug neatsakytų klausimų dėl konkrečių projektų finansavimo.

POZICIJOS

Pirmininkaujantis Kipras parengė dokumentą, kuriame apibendrinta padėtis. Viena iš svarbiausių išvadų Kipro pirmininkavimo metu, atrodo, turėtų būti tai, kad biudžetas bus mažesnis, nežiūrint į Komisijos siūlymus (žr. prielaidas).

„Dvišaliai susitikimai patvirtino, kad susitarimo nepavyks pasiekti bendru lygiu, kaip siūlo Komisija savo pataisytuose siūlymuose 2012 m. liepos 6 d. Todėl pirmininkaujanti šalis pripažįsta, jog yra neišvengiama, kad Komisijos siūlomas bendras išlaidų lygis drauge su elementais MFF ir už jos ribų būtų peržiūrėtas ir sumažintas“, rašoma pirmininkaujančios šalies dokumente.

Dokumentas pripažįsta, kad „prieštaraujantys požiūriai“ buvo pareikšti daugeliu principinių klausimų. „Ypač tai pasakytina apie bendrąjį MFF lygį 2014–2020 m.“, rašoma dokumente. „Daugelis delegacijų išsakė požiūrį, kad ES biudžetas turėtų geriau atspindėti šalių narių nacionaliniu lygiu dedamas fiskalinės konsolidacijos pastangas ir todėl reikėtų sumažinti bendrąjį MFF, palyginti su Komisijos siūloma suma.“

„Kita vertus, grupė delegacijų pabrėžė reikalingumą tinkamai finansuoti Sąjungos politiką ir parėmė Komisijos siūlomą bendrą sumą, o kai kurios net pasisakė už jos padidinimą. Be to, tarp šalių buvo skirtingų požiūrių dėl MFF struktūros ir, jeigu sumą reikėtų mažinti, delegacijų nuomonės išsiskyrė dėl to, kiek tai galėtų liesti kiekvieną straipsnį/politikos sritį“, sakoma dokumente.

Taip pat buvo skirtingų nuomonių dėl biudžeto įplaukų dalies, nes Prancūzija ėmėsi iniciatyvos paremti Komisijos siūlymą dėl tokių naujų „savo išteklių“, kaip mokesčiai už finansinius sandorius. Vokietija savo ruožtu reikalavo, kad dabartinė „savo išteklių“ sistema būtų išsaugota ir netgi apkarpyta, o didžiausią ES biudžeto dalį sudarytų nacionalinės įmokos. Kai dėl įvairių ES biudžeto kategorijų, tai pirmininkaujantis Kipras mano, jog būtinos korekcijos ir lėšų mažinimai, tarp jų programoms, prisidedančioms prie „Europa 2020“ strategijos įgyvendinimo. Dėl sanglaudos politikos buvo pastebėtas „stiprėjantis nuosaikumas“ „peržiūrėti ir sumažinti“, o dėl žemės ūkio politikos pabrėžiamos šalių narių „griežtai priešingos prerogatyvos“.

EurActiv‘ui pavyko išsiaiškinti, kad Vokietija pateikė dokumentą, raginantį „geriau naudoti“ ES fondus ir pasisakantį už griežtą discipliną ir atskaitomybę,  taip pat už ES paramą gaunančių šalių narių geroką „savo lėšų“ padidinimą projektuose. Vokietija taip pat numato griežtas sąlygas skiriant ES fondus – įvertinti, kaip šalis laikosi ekonominio valdymo reikalavimų, atsižvelgti į tai, kiek veiksmingai kovoja su korupcija, vengimu mokėti mokesčius ir pinigų plovimu.

„Egzistuoja bendras susitarimas, kad būsima MFF turi prisidėti prie plėtros, investicijų ir darbo vietų augimo. Požiūriai taip pat stipriai sutampa dėl reikalingumo užtikrinti išlaidų kokybę, priemonių supaprastinimą ir pakankamą lankstumo laipsnį daugelyje sričių“, rašoma dokumente apie derybas dėl naujo ES biudžeto, kurį paskelbė Kipro pirmininkavimo ES tinklalapyje.

Atsakingo už finansų programas ir biudžetą komisaro Janušo Levandovskio atstovas spaudai Particio Fiorili (Partizio Fiorilli) praėjus dienai po ministrų susitikimo Nikozijoje rugpjūčio 30 d. sakė:

„Apie 20 šalių narių mano, kad Komisijos siūlymas yra logiškas. Kai kurių nuomone, jis nėra geras, nes, jų požiūriu, suma turėtų būti didesnė. Dar turime 6–7 šalis nares, kurios laikosi nuomonės, jog ją reikėtų mažinti. Tokios yra svarbiausios išvados, ku rias padarėme Nikozijoje vakar.”

P.Fiorili tęsė: „Biudžeto didinimas neatitinka, bent jau mano požiūriu, ES plėtros. Jei pažvelgtumėte į kitus laikotarpius, pvz., 2010 m., visų šalių narių nacionaliniai biudžetai išaugo apie  62%. Per tą patį laikotarpį ES biudžetas padidėjo maždaug 38%. Taigi jei palygintume tai ir faktą, kad ES biudžeto procentas, palyginti su šalių narių bendruoju nacionaliniu produktu, kasmet mažėjo, reikštų, jog Europoje galime nuveikti daugiau su mažesne suma”.

„Tačiau viskam yra ribos. Jei šalys narės toliau mūsų prašys nuveikti daugiau ir įsteigti tris naujas agentūras, prižiūrinčias finansinę veiklą, mums reikės papildomai žmonių, kad visa tai galėtume atlikti. O jums reikia minimalių išteklių“, pridūrė jis.

Komisaras Janušas Levandovskis išskirtiniame interviu EurActiv‘ui pareiškė: „Derybos dėl MFF vyksta sudėtingomis aplinkybėmis. Tiesą sakant, tebesitęsianti krizė verčia, jog MFF būtų patvirtinta laiku, kad būtų išlaisvintas ES biudžeto potencialas skatinti investicijas, plėtrą ir darbo vietų kūrimą“.

Netrukus po to, kai buvo paskelbtas naujojo ES biudžeto projektas, Britanija, Danija ir Švedija sukritikavo jame numatytus planus ir pavadino juos „nerealistiškais“ turint galvoje  dabartinę Sąjungos ekonominę padėtį.

Europos Komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas (Jose ManuelBarroso) iškart reagavo į kritiką.

„Tai – labai rimtas, įtikinamas pasiūlymas , sakyti „ne“ kam nors, kas buvo patvirtinta tik prieš dvi ar tris valandas, yra nerimta ir neįtikina“, pareiškė jis žurnalistams.

M. Barozas taip pat pabrėžė ES biudžeto svarbą visiems sektoriams, palygino jį su nacionalinėmis politikomis ir pareiškė: „ES finansavimas yra pigesnis nei 27 nacionalinės žemės ūkio politikos“.

Euroskeptiškosios idėjų kalvės Open Europe analizė rodo, kad jei kas nors įtraukia išlaidas, kurių nėra nuolatinėje ES biudžeto struktūroje, jos išauga 7%. Tai būtų maždaug tiek pat, kaip numatomas bendrojo vidaus produkto augimas per tą patį laikotarpį ir reikštų, jog ES biudžetas neaugtų greičiau nei bendra ekonomika.

Europarlamentaras iš Bulgarijos ir Biudžeto komiteto vicepirmininkas Ivailas Kalfinas (IvailoKalfin) (S&D) EurActiv‘ui pareiškė, kad nors Parlamentas laikėsi vieningos pozicijos dėl MFF, pačių šalių narių nuomonės išsiskyrė. Jis taip pat perspėjo, jog ES teisėkūra neleis, kad nacionaliniai lyderiai, pasitarę tarpusavyje, pastatytų prieš „įvykusį faktą”, kaip tai nutiko prieš patvirtinant Lisabonos sutartį, kai Parlamentui buvo suteikta papildomų galių biudžeto klausimu.

TVARKARAŠTIS

• spalio 18–19 d.: Europos viršūnių susitikime bus aptartas ekonomikos valdymas;
• lapkričio22–23 d.: Europos viršūnių susitikime bus aptartas ES biudžetas 2014–2020 m.;
• gruodžio 13 d.:numatoma, kad Europos viršūnių susitikimas pritars ES 2014–2020 m. biudžetui.