ES pirmadienį ketina priimti galutinį sprendimą dėl vizų neišdavimo aukštiems Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už žiaurų protestų malšinimą po Prezidento rinkimų, vykusių gruodžio 19 dieną.

Nepaisant žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, trys Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – tikisi ateityje išlaikyti stabilius ekonominius santykius su Minsku.

Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys tvirtino, kad Vilnius remia vizų apribojimą baltarusių pareigūnams. Jis pridūrė, kad Lietuvos vadovė mano, jog ekonominių sankcijų negalima skirti visai Baltarusijos tautai.

"Mes remiame vizų draudimus už demokratinių procesų pažeidimus atsakingiems žmonėms, – teigė Latvijos užsienio reikalų ministras Girtis Valdis Kristovskis. – Tačiau mums taip pat reikia pagalvoti apie tai, kaip skatinti demokratinius procesus Baltarusijoje. Mes neremiame ekonominių sankcijų, kadangi tai paveiks paprastus šalies žmones, be to, jos nebuvo veiksmingos anksčiau".

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Paet) žurnalistams teigė, kad labai svarbu neskriausti paprastų Baltarusijos piliečių. "Mes kaip tik turime kur kas aktyviau remti Baltarusijos piliečių visuomenę ir demokratines jėgas", – pridūrė jis.

AFP korespondentams Briuselyje ES diplomatai teigė, kad draudimas atvykti į ES gresia 160 Baltarusijos pareigūnų. Jie taip pat pridūrė, kad Baltarusijai ekonominės sankcijos greičiausiai nebus taikomos.

Švedija ir Baltarusijos kaimynė Lenkija, kurios abi tradiciškai griežtai pasisako prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, ragina skirti šiai šaliai ekonomines sankcijas.