Paslaugų direktyva kaip tik ir siekiama pašalinti prekybą paslaugomis bendrojoje rinkoje apsunkinančias kliūtis. Praėjus metams po nustatyto įgyvendinimo termino, Komisija ir valstybės narės įvertino, kaip direktyva įgyvendinta vietoje. Remiantis vadinamojo abipusio vertinimo rezultatais prieita prie išvados, kad iki šiol pasiekta daug, tačiau dar neišnaudojamos visos bendrosios paslaugų rinkos galimybės.

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier sakė: „Krizės sąlygomis būtina plačiau išnaudoti augimo galimybes, kurių gali suteikti integruota bendroji paslaugų rinka. Tai įmonėms padės augti, diegti naujoves ir kurti daugiau darbo vietų. Be to, tai padės užtikrinti, kad ES vartotojams ir įmonėms teikiamos paslaugos būtų geresnės ir konkurencingesnės.“

Tikslinės priemonės ES paslaugų rinkoms stiprinti

Paslaugų direktyva buvo svarbus žingsnis į priekį, tačiau siekiant gerinti ES paslaugų rinkų veikimą reikia dar daug nuveikti. 2010 m. spalio 27 d. priimtame komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas" (IP/10/1390). Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ teigiama, kad galima papildoma nauda užtikrinus geresnį bendrosios paslaugų rinkos veikimą – apie 60–140 mlrd. EUR metinio pelno ir 0,6–1,5 % BVP augimas. Nors šiuo metu paslaugų sektoriuje sukuriama du trečdaliai ES BVP ir darbo vietų, jam tenka tik apie penktadalį visos ES vidaus prekybos. Šiandien tik maždaug 8 % Europos mažųjų ir vidutinių įmonių veikia ir kitose valstybėse narėse. Dėl nepakankamo aktyvumo ne tik vartotojai turi mažiau galimybių rinktis, bet ir mažoms pažangioms įmonėms užkertamas kelias plėtoti veiklą ir augti.

Reaguodama į tai Komisija teikia tokias priemones:

–       Užtikrinti, kad bendroji rinka veiktų vietoje. 2011 ir 2012 m. Komisija patikrins, kaip bendroji paslaugų rinka veikia, padėtį vertinant iš vartotojo perspektyvos, pvz., jei švedų architektas nori projektuoti namą Italijoje arba Suomijos gyventojas nori naudotis čekų buhalterio paslaugomis. Atliekant tokį patikrinimą bus įvertinta ne tik Paslaugų direktyva, bet ir visos kitos paslaugoms taikomos ES taisyklės; taip pat bus įvertinta skirtingų ES taisyklių sąveika. Tikslas – nustatyti konkrečias praktines problemas, kurios varžo paslaugų vidaus rinką, ir kaip skirtingų taisyklių sąveika gali turėti nenumatytų padarinių. Komisija jau nurodė, kad būtina apsvarstyti galimybę imtis tolesnių veiksmų, siekiant spręsti klausimus, susijusius su tuo, kad tam tikriems paslaugų tiekėjams kai kuriose šalyse ribojamos galimybės rinktis teisinę formą (pvz., amatininkų paslaugų teikėjams, tokiems kaip dailidės, draudžiama kurti ribotos atsakomybės bendroves), o tam tikriems asmenims – dalyvauti jų bendrovių kapitale (pvz., reikalavimas būti kvalifikuotu mokesčių konsultantu, kad būtų galima turėti bendrovės, teikiančios konsultacijas mokesčių klausimais, kapitalo).

–       Šalinti tarpvalstybinių paslaugų teikimui kylančias kliūtis. Abipusis vertinimas suteikė konkrečių duomenų apie sunkumus, kurių kyla, kai norima kitose šalyse teikti paslaugas jose nesteigiant nuolatinės būstinės (kai paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs šalyje, kurioje jis teikia paslaugas). Dabar Komisija atidžiai stebės su tuo susijusį Paslaugų direktyvos poveikį. Pirma pažangos ataskaita bus paskelbta iki 2011 m. pabaigos, o po to bus skelbiama kasmet. Taip pat būtina užtikrinti, kad valstybių narių teisės aktuose neatsirastų naujų reguliavimo kliūčių teikti paslaugas. Tokių kliūčių gali rastis valstybėms narėms peržiūrint įsisteigimo reikalavimus, todėl Komisija atidžiai stebės įvykių raidą šioje srityje.

–       Užtikrinti Paslaugų direktyvos plataus masto įgyvendinimą ir išsamų taikymą. Komisija pradės dvišalį dialogą su keletu valstybių narių, kuriose kyla tam tikrų direktyvos įgyvendinimo problemų. Be to, 2011 m. Komisija surengs pirmą direktyvos įgyvendinimo poveikio ir jos įtakos paslaugų rinkų veikimui ekonominį vertinimą.

Pagrindiniai faktai

Paslaugų direktyva – tai ES teisės aktas, priimtas siekiant pašalinti ES paslaugų teikimą apsunkinančias kliūtis. Paslaugų sektoriuje sukuriama apie 66 % ES BVP. Paslaugų direktyva – tai horizontalusis teisės aktas, taikomas labai įvairių paslaugų sektoriams, kuriuose sukuriama apie 40 % ES BVP ir darbo vietų. Direktyva reikalauta, kad iki 2009 m. pabaigos valstybės narės supaprastintų savo administracines procedūras ir sukurtų kontaktinius centrus, kad įmonėms būtų lengviau elektroniškai tvarkyti dokumentus. Siekiant įvertinti pažangą ir nustatyti likusius trūkumus, direktyva numatytas abipusio vertinimo procesas (užbaigtas 2010 m.). Tai naujoviška patirtimi grindžiama tarpusavio peržiūra, kurią vykdydamos valstybės narės ir Komisija drauge nagrinėja pagrindinius Paslaugų direktyvos įgyvendinimo rezultatus.

Dinamiškas ES paslaugų sektorius – vienas iš svarbiausių Komisijos prioritetų. Paslaugų sektorius yra ES ekonomikos varomoji jėga; jame sukuriama maždaug devynios iš dešimties darbo vietų. Kaip nurodyta Komisijos metinėje augimo apžvalgoje (žr. IP/11/22), strategijos „Europa 2020“ tvaraus ir integracinio augimo plataus užmojo tikslus ES gali pasiekti tik jei pirmenybė bus teikiama skubioms struktūrinėms reformoms paslaugų ir prekių rinkose siekiant gerinti verslo aplinką.

Taip pat žr. MEMO/11/49.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/internal_market/services/services-dir/implementation_en.htm