POLITIKOS APŽVALGA

ES pramonės šakos, ypač telekomunikacijų, aerokosmoso ir kitų aukštųjų technologijų sektoriuose, susiduria su nuožmia prieigos prie gamtos išteklių konkurencija dėl naujai besiformuojančių ekonomikų. 

Pavyzdžiui, Kinija ir Indija vis dažniau naudoja žaliavas iš Afrikos ir Lotynų Amerikos, kur yra vieni iš didžiausių mineralų ir metalų rezervai pasaulyje.

Pasak Europos Parlamento, nuo 2002 m. iki 2008 m. ne kuro prekių kainos išaugo 159 proc., metalų ir mineralų kainos – 285 proc., žemės ūkio žaliavų – 133 proc.

2008 m. lapkričio mėn. Europos Komisija kaip atsaką į tai, pristatė naują „integruotą žaliavų strategiją“ (EurActiv 05/11/08). 

Strategijoje buvo pasiūlytas trijų ramsčių politikos atsakas į minėtus iššūkius, galinčius kelti grėsmę Europos pramonės konkurencingumui:

• Geresnė ir neiškreipta prieiga prie žaliavų pasaulinėje rinkoje; 
• Pagerintos žaliavų gavybos Europoje sąlygos; 
• ES sunaudojamo žaliavų kieko mažinimas didinat išteklių naudojimo bei perdirbimo  efektyvumą (Žr. EurActiv nuorodų dosjė).

Kita ES atsako į minėtus iššūkius dalis yra 2008 m. pradėtas Tausaus vartojimo ir gamybos veiksmų planas (Žr. EurActiv nuorodų dosjė).

PROBLEMOS

Išteklių trūkumas

Sparčiai augant pasaulio populiacijai ir plečiantis pramonei konkurencija dėl žaliavų stiprėja ir kelia susirūpinimą dėl išteklių stygiaus ir žemės populiacijos„ekologinio pėdsako“ (EurActiv 29/10/08).

2008 m. Gyvosios planetos ataskaitoje, parengtoje Pasaulinio ekologinio pėdsako tinko, Pasaulio vandens forumo ir Londono zoologijos draugijos, teigiama, jog gyventojų gausėjimas labai didina žemės gamtinių išteklių poreikį, o 2030 m. prireiks dviejų tokių planetų šiems poreikiams tenkinti, jei nepasikeis dabartinis gyvenimo būdas (EurActiv 25/09/09).

Atsižvelgiant į netolygų gamtos išteklių pasiskirstymą, ataskaitoje teigiama, kad dauguma valstybių tapo ekologiniais skolininkais – savo perteklinę paklausą jos tenkina importu iš kitų šalių.

Europos Sąjungoje bendras ekologinis pėdsakas yra du kartus didesnis, negu regiono biologinis gebėjimas atsinaujinti, o, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje ekologinis deficitas yra didesnis negu 150 proc.  

Kritinių žaliavų sąrašas

Ši auganti žaliavų paklausa daro beprecedentę įtaką prekių kainoms, o kai kuriais atvejais net sukėlė susirūpinimą dėl jų prieinamumo.

„Netikėtas ir didelis paklausos išaugimas, iš esmės sukeltas besivystančių ekonomikų augimo, lėmė tai, kad nuo 2002 m. iki 2008 m. metalo kainos patrigubėjo“, pabrėžė Komisija savo 2008 m. Žaliavų iniciatyvoje.

„Nuo 2002 iki 2005 m. dėl Kinijos pasaulinis pramoninių metalų naudojimas išaugo daugiau negu 50 proc.“.

Be to, Komisija teigia, jog geografinis gamtos išteklių pasiskirstymas yra netolygus visame pasaulyje, o jų gavybos vietos dažnai yra tose šalyse, kuriose kartais trūksta politinio ir ekonominio stabilumo.

Komisija pažymėjo, jog žaliavos, reikalingos aukštosioms technologijoms, kelia ypač didelį  rūpestį, kadangi jos vis dažniau tampa inovatyvių „žaliųjų technologijų“, siejamų su atsinaujinančiais energijos šaltiniais bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu, pagrindu.  

Pavyzdžiui, Kinijoje pagaminama 95 proc. visų retųjų žemių koncentratų (reikalingų vartotojiškos elektronikos, LCD monitorių ir didelio našumo magnetų gamybai), Brazilijoje pagaminama 90 proc. viso niobio (reikalingo plieno lydinių, dujotiekių ir superlydinių galingiems reaktyviniams lėktuvams gamybai), o Pietų Afrika pagamina 79 proc. viso rodžio(reikalingo automobilių katalizatorių gamybai).

Į ES vykdomųjų institucijų 2008 m. vertinimą įtrauktas preliminarus dvidešimties žaliavų, laikomų galimai svarbiomis ES ekonomikai, sąrašas. Sąraše minimas niobis, platina ir titanas (Žr. Komisijos žaliavų iniciatyvos priedą).

Pavyzdžiui, platina ir paladis yra naudojami kuro elementams, reikalingiems vandeniliu varomiems automobiliams, o silicis, galis ir sidabras naudojami saulės elementams. Vario, indžio, galio ir seleno lydiniai naudojami plonasluoksnių fotoelektros saulės elementų technologijoje. Indis taip pat naudojamas gaminant mikroprocesorius ir naujos kartos labai mažus RFID lustus, kurie gali būti montuojami įvairiausiuose vartojamuosiuose gaminiuose.

• JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos ataskaitoje išvardintos penkios ne- energetinės žaliavos, kurios laikomos „ypač kritiškomis“: indžio, mangano, niobio, retųjų žemės elementų ir platinos grupės metalai.
• Prancūzijoje atlikto tyrimo metu nustatyta trumpalaikė ir vidutinio laikotarpio rizika dėl tokių elementų kaip stibis, chromitas, kobaltas, germanis, galis,indis, litis, magnis, molibdenas, platina, paladis, rodis,retieji žemės elementai, renis, titanas ir volframas tiekimo.
•  Komisijos teigimu, sąrašas galėtų būti išplėstas dar penkiomis žaliavomis (chromitu, manganu, niobiu, tantalu ir vanadžiu), jei būtų atsižvelgta į JAV ataskaitą ir Japonijos kaupimo politiką. 

ES išbandys žaliavų „kritiškumą“

ES pramonės ministrams paraginus, Europos Komisija sudarė ekspertų grupę sąrašo projektui parengti. 2009 m. gruodžio mėn. grupė išplėtė sąrašą – įtraukė devyniolika naujų medžiagų. Dabar sąraše yra trisdešimt devynios žaliavos (EurActiv 01/12/09).

Pirmoji žaliavų grupė – kobaltas, litis ir retieji žemės elementai – buvo ištirta per pirmąjį grupės susitikimą 2009 m. lapkričio mėn. To tikslas buvo išbandyti Komisijos pasiūlytą žaliavų „kritiškumo lygio nustatymo“ metodologiją. Ekspertų grupė jau nustatė tris galimas rizikos rūšis:

• Importo rizika, kai žaliavos importuojamos iš politiškai nestabilių regionų ar valstybių, kur neveikia rinkos ekonomika. „Tai sąlyginai lengva padaryti, kadangi Pasaulio bankas nustatė valdymo indeksus, matuojančius šalių politinį ir ekonominį stabilumą“, sakė ES pareigūnas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, nes metodiką vis dar reikia koreguoti. 
• Gamybos rizika ES ribose su tokiomis potencialiomis problemomis, kaip prieiga prie žemės. „Jei kalbame apie valstybę, kur didelis gyventojų tankis ir aukštas urbanizacijos lygmuo, žinoma, kad prieiga prie žemės bus ribota“, sakė ES pareigūnas.
• Aplinkosaugos rizika, čia remiamasi oro ir dirvožemio taršos rodikliais, kai žaliavų naudojimo poveikis matuojamas iš aplinkosaugos perspektyvos.  „Tai yra novatoriška, palyginti su kitais tyrimais“, sakė ES pareigūnas. „Mes ką tik pradėjome gyvavimo ciklo analizę, kad nustatytume, kokį poveikį aplinkai ,  taip pat oro bei dirvožemio taršai ir šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms daro kiekvienos žaliavos pritaikymas, naudojimas, apdorojimas, perdirbimas ir t.t.“

„Ekonominė svarba bus nustatoma arba pagal naudojimą, arba pagal pridėtinę vertę sektoriui“, sakė pareigūnas.

Pagrindinis veiksnys bus tai, ar žaliavą galima lengvai pakeisti, ar ne. „Jei ją visiškai galima pakeisti kita žaliava, tokiu atveju rizikos nesudėtinga išvengti“, aiškino pareigūnas.

Susirūpinimas dėl Kinijos retųjų žemės elementų

Europiečiai ypač nerimauja dėl retųjų žemės elementų, metalų ir elementų rinkinių, naudojamų plačiai paplitusių prietaisų ir vartojamųjų prekių, įskaitant baterijas bei elektra varomus automobilius, gamyboje.

Reuters pranešė, jog labiausiai tikėtina, kad iš retųjų žemės elementų pritrūks neodimio. Neodimis yra pagrindinis elementas lydinio, reikalingo gaminant didelės galios magnetus, lengvus magnetus hibridinių automobilių, tokių kaip „Prius“, „Honda Insight“ ir „Ford Focus“, elektriniams varikliams, vėjo turbinų generatoriams.

Problema ta, kad, pasak JAV geologinės apžvalgos, 95 proc. pasaulinės gamybos ir apie 60 proc. naudojimo kyla iš Kinijos. „Mes jau identifikavome prieigos sunkumus, o Kinija akivaizdžiai yra viena iš valstybių, kurioje nustatėme prieigos sunkumų“, kalbėjo ES pareigūnas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.

Pareigūnas pridūrė, kad kai kurių retųjų žemės elementų galima aptikti  Europoje, šios srities geologinė informacija yra „gana tiksli“. „Yra labai svarbu šitai žinoti, kadangi nustačius, kad retieji žemės elementai yra kritiniai ir kad kyla rimta grėsmė iš Kinijos, pirmoji akivaizdi rekomendacija yra leisti naudoti Europos žemes, jei tai įmanoma.“

Tačiau retieji žemės elementai gali būti aptinkami netoli mietų vietovių, o tai apsunkintų jų naudojimą kalnakasybos pramonėje. Be to, nėra išsamaus Europos geologinio žemėlapio, todėl prognozuoti dar sunkiau.

Žaliavų „diplomatija“: ES ir Kinijos prekybiniai ginčai

Aptariant Komisijos 2009 m. gegužės mėn. pasiūlymą, Europos ministrai, atsakingi už pramonę, paragino vykdyti ES „žaliavų diplomatiją“ ir paskatino ES vykdomąsias institucijas „stiprinti dialogą su visomis susijusiomis trečiosiomis šalimis bei kelti šį klausimą visuose prekybos ir kitokiuose forumuose“.

Netrukus po to, birželio mėn. 23 d., Jungtinės Valstijos ir ES pateikė skundą Pasaulio Prekybos Organizacijai (PPO), kuriame kaltino Pekiną nesąžiningai vystant savo plieno, chemijos ir kitas pramonės šakas, dėl priėjimo prie devynių pagrindinių žaliavų ribojimo, taip pat dėl pasižadėjimo panaikinti eksporto mokesčius, kai 2001 m.  Kinija įstojo į PPO, nesilaikymo  (EurActiv 24/06/09) .

Pasak Europos Komisijos, Kinija taiko „kiekybinius apribojimus boksitui, koksui, fluoridui, silicio karbidui ir cinkui“, tuo komplikuodama tiekimo klausimą Europos pramonei. Komisija teigia, kad šie elementai susiję su plieno, aliuminio ir chemijos pramone, taip pat yra naudojami daugelyje sričių, tokių kaip automobilių sektorius, patyręs skaudų ekonominės recesijos smūgį.

Jungtinių Valstijų pareigūnai teigė, jog tai kenkia užsienio „tolesnės gamybos grandies įmonėms“, tokioms kaip aliuminio ir plieno gamintojai, kadangi eksporto apribojimai riboja jų prieigą prie žaliavų ir kelia jų kainą pasaulinėje rinkoje, o Kinijos gamintojai turi mokėti gerokai mažiau.

2009 m. rugsėjo mėn. Kinijos žiniasklaida pranešė, kad Pekinas pradės taikyti kvotas retųjų žemės elementų ir kitų egzotinių metalų, kurių pagrindinė tiekėja būtent ir yra Kinija, eksportui. Šis sprendimas buvo grindžiamas aplinkosaugos priežastimis.

Pasak JAV geologinės apžvalgos, kitas pagrindinis retųjų žemės elementų tiekėjas yra Jungtinės Valstijos, tačiau jos tapo priklausomos nuo Kinijos importo, kadangi ten produkcijos kainos yra žemesnės.

Metalo laužas: atliekos ar naudojamas produktas?

Vokietijoje, didžiausioje ES pagamintų prekių eksportuotojoje, įmonės jau kalba apie galimą žaliavų trūkumą ir metalo laužą nurodo kaip atskirą problemą.

Vokietijos verslo lobistų pirmininkas Ulrichas Grilo (Ulrich Grillo) sako, jog vien tik Kinija žaliavų bei pusgaminių prekybą apribojo pritaikiusi 373 eksporto muitus (EurActiv 26/08/09).

U. Grilo, kuris taip pat yra Vokietijos cinko gamintojos „Grillo-Werke“ vadovas, sakė, jog Kinija nuo 2010 m. planuoja grąžinti pridėtinės vertės mokestį importuojamam metalo laužui. Kai tokie grąžinimai buvo vykdomi praeityje, jie turėjo „dulkių siurblio poveikį metalo laužo rinkoje ir visiškai iščiulpė pasaulio metalo laužo rinką“, pasak Reuters, kalbėjo jis.

U. Grilo sakė, kad Vokietijai reikia metalo laužo, kadangi 50 proc. jos metalo gamybos naudoja metalo laužą. „Toks eksportas dažnai būna neteisėtas“, sakė jis. „Atliekos dažnai eksportuojamos kaip panaudotos prekės arba klaidingai nurodoma medžiagos rūšis.“.

„Esminė problema yra riba tarp atliekų ir naudojamų produktų.“

Jis sakė, jog beveik pusė automobilių, atiduotų į metalo laužą, buvo perdirbti į metalą. Jo vertinimais, apie 40 proc. vokiškų automobilių, atiduotų į metalo laužą, buvo išsiųsti į užsienį nepranešus apie jų eksportą.

Pasak Pasaulio stebėjimo instituto (WorldWatch Institute ), beveik trečdalis pasaulio plieno gamybos yra iš perdirbto metalo laužo, tačiau perdirbimo rodikliai labai skiriasi visame pasaulyje (EurActiv 7/09/09).

Vyresnysis instituto mokslininkas Maiklas Reneris (Michael Renner), aiškina, kad spartus Kinijos ekonomikos augimas nuo devintojo dešimtmečio pabaigos kilstelėjo ir gamybą, Kinijos plieno gamyba „šoktelėjo į viršų nuo 66 mln. tonų 1990 m. iki 500 mln. tonų 2008 m., tai yra 38 proc. visos pasaulio gamybos“.

Perdirbtas plienas šiuo metu sudaro apie 35 proc. visų plieno gamybos apimčių, manoma, jog tai padeda sutaupyti iki 75 proc. energijos, reikalingos pagaminti grynajam plienui.

Dėmesys kasybos pramonei

Vokietijos pramonės atstovai taip pat nerimauja dėl didėjančios pasaulio prekių tiekimo koncentracijos nedidelio kiekio galingų kompanijų rankose, kaip, pavyzdžiui, geležies rūdos jungtinė įmonė, įkurta kasybos gigantų „Rio Tinto“ ir „BHP Billiton“. 

Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl Kinijos perkamų vis didėjančių nikelio kasyklų Kanadoje ir Pietų Amerijoje akcijų apimčių.

Pasak Reuters, U.Grilo iš BDI paragino daugiau politinio dėmesio skirti Europos prekių tiekimui. Vokietija ir Europos Sąjunga turėtų sukurti bendrą prekių strategiją, apimančią daugiau veiksmų, skirtų tarptautinės prekybos iškraipymo, trikdančioproduktų prekybą, problemai spręsti.

NUOMONĖS

Europos Komisijos pasiūlytą strategiją 2009 m. gegužės mėn. parėmė ES pramonės ministrai, tačiau pažymėjo, kad reikia imtis ir tolesnių veiksmų (EurActiv 04/06/09).

„Energijos ir žaliavų poreikio mažinimas, prekybos kliūčių šalinimas siekiant pagerinti žaliavų tiekimą, energijos ir išteklių vartojimo efektyvumo didinimas bei platesnis atsinaujinančių energijos šaltinių ir antrinių žaliavų naudojimas – tai turėtų būti esminiai Europos pramonės principai“, pažymėjo ministrai savo išvadoje dėl siūlomos strategijos.

„Europos ekonomika yra priklausoma nuo energetinių ir neenergetinių žaliavų“, sakė ministrai ir pridūrė, kad noras sukurti „išteklius tausojančią ekonomiką turėtų būti esminis Europos pramonės politikos tikslas.“

2008 m. gegužės mėn. rezoliucijoje Europos Parlamentas pareiškė, kad jis yra „susirūpinęs dėl tendencijos riboti laisvą prieigą prie žaliavų trečiosiose šalyse“, tačiau taip pat pripažino, jog „šalys turi teisę apriboti prieigą prie savo išteklių aplinkosaugos tikslais, taip pat jei būtina, siekiant išspręsti tiekimo trūkumo problemas“.  

Pažymėdamas, kad 95 iš 141 besivystančios šalies gauna ne mažiau kaip 50 proc. savo eksporto pajamų iš prekių eksporto, Parlamentas teigia apgailestaujantis, jog daugelyje besivystančių šalių buvo „užstrigusi žaliavų ir prekių gamyba bei eksportas“. Tačiau taip pat pabrėžė „galimybes“ gaminančioms šalims naudotis savo pačių žaliavomis, kai „yra laikomasi pagrindinių skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos taisyklių“.

EP nariai pažymėjo, jog Kinijos žaliavų politika Afrikoje „daro didelį ir neigiamą poveikį saugiai visuotinei prieigai prie prekių“ ir pabrėžė „būtinybę įveikti dabartinę padėtį, grindžiamą dvišaliais santykiais tarp valstybių ir nepaisančią žmogaus teisių, bendros socialinės atsakomybės, aplinkos ir socialinių standartų.  O juk turi būti vieningas požiūris, paremtas efektyviu ir tvariu išteklių naudojimu.

Savo rezoliucijoje Europos Parlamentas pareiškė, kad žaliavos ir prekės turi būti suprantamos plačiąja prasme, apimančia ir „žemės ūkio maisto produktus, pirminius žemės ūkio produktus, metalus, mineralus ir energijos produktus, kurie naudojami kaip perdirbta (pvz., metalo laužas), apdorota  arba neapdorota žaliava pramonės procese.

„BusinessEurope“, ES darbdavių lobistinė organizacija, pabrėžia, kad žaliavos įgauna „vis daugiau reikšmės prekybos politikoje“. Savo laiške ES prekybos komisarui Karelui de Guchtui (Karel De Gucht) organizacija įspėjo, kad Europos konkurentai „vykdo strateginę politiką, siekdami užsitikrinti galimybę gauti žaliavų mūsų sąskaita“, taip pat pridūrė, jog taip yra „iš esmės todėl, kad žaliosioms technologijoms reikalingos specifinės žaliavos, tokios kaip litis ar retieji žemės elementai“.

Cituodama Kinijos „veržimąsi Afrikos žaliavų link“, kur, pasak organizacijos, kompanijos veikia „be finansinių apribojimų“ ir „yra remiamos valstybės subsidijų“, „BusinessEurope“  sako, jog pagrindinis Europos prekybos politikos uždavinys yra „aktyviai siekti žaliavų diplomatijos santykiuose su Afrikos šalimis, disponuojančiomis ištekliais“.

Eurometaux, prekybos asociacija, atstovaujanti spalvotųjų metalų pramonei, sako, jog prieiga prie žaliavų yra „gyvybiškai svarbi“ sektoriaus išlikimui. Jos teigimu, Europos pramonė, rinka, kuri 2008 m. siekė daugiau negu 20 mlrd. eurų, šiuo metu visiškai priklauso nuo žaliavų importo.  Dėl šios priežasties Eurometaux ragina sukurti „integruotą strategiją, skirtą spręsti prieigos prie žaliavų problemai bei rinkos liberalizavimo klausimams ir komercinių barjerų naikinimui“.

Siekdamas mažinti išteklių naudojimą Pasaulio išteklių forumas (World Resources Forum) ragina, kad strategija apibrėžtų ir naują ekonominį modelį, kuris apmokestintų žaliavas tiesiogiai, o ne tik produktus ir darbą.  

Fiskalinės sistemos koregavimas yra „svarbiausia ir neatidėliotina sąlyga einant tvarios ateities link“, teigia Pasaulio išteklių forumas ir tikina, jog tai turėtų dar ir „šalutinį poveikį, tokį, kaip darbo vietų kūrimas, pajamų perskirstymas į besivystančias šalis, nes iš ten atkeliauja didelė dalis išteklių“.

Be to, deklaracijoje siūloma, kad, užuot taikius PVM galutiniams produktams, „būtų efektyviau apmokestinti gamtinius išteklius ten, kur jie yra išgaunami arba patenka į pramonę“.

Visuomeninė Europos organizacija „Žemės draugai“ (Friends of the Earth Europe) išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Europos Komisijos žaliavų iniciatyvos sakydama, jog „tai turės žalingą poveikį aplinkai besivystančiose šalyse“. 

Organizacija atkreipė dėmesį į „pagrindinius prieštaravimus“ ES siūlomoje strategijoje: viena – pažymimas poreikis efektyvinti išteklių naudojimą ir perdirbimą, o kita  – numatyti „agresyvūs planai pasisavinti kitų šalių išteklius“.

Aplinkosaugininkai teigia, jog jie „ypač  susirūpinę, kad tokie pasiūlymai riboja kitų šalių teises apriboti prekybą aplinkosaugos sumetimais, taip pat jų galimybes pačioms apdirbti savo žaliavas“. Pasak Europos organizacijos „Žemės draugai“, „pasiūlymai, kuriais siekiama užtikrinti Europai saugų žaliavų tiekimą, atspindi savanaudiškus Europos pramonės interesus ir yra nesuderinami su ilgalaikiu gamtos išteklių sektoriaus tvarumu“.

Maiklas Varhurstas (Michael Warhurst) iš minėtos organizacijos apgailestavo, kad Europa „neturi tikslų“ sumažinti išteklių naudojimą, o „naujosios politikos nėra nukreiptos į efektyvesnį išteklių naudojimą“.  

Bendroje ataskaitoje su Tvarios Europos tyrimų institutu Europos organizacija „Žemės draugai“ ragina ES matuoti išteklių naudojimą ir priimti naujas politikas, pavyzdžiui, išsikeliant aukštesnius perdirbimo ar efektyvesnio išteklių naudojimo tikslus. 

Siūloma, kad Europa pirmiausia turėtų matuoti išteklių naudojimą, taip pat žemės bei vandens naudojimą, šiltnamio dujų emisiją, atsižvelgdama į importuotų išteklių naudojimo poveikį globaliame kontekste. 

Ne metalo pramonė aktyviai reklamuojasi Europos lygiu. Mineralų pramonės grupė „IMA Europe“ teigia, jog mineraliniai akmenys, tokie kaip kalcio karbonatas, dolomitas, boratas, diatomitas, kaolinas, plastinis molis, bentonitas, lauko špatas, kvarcas ir talkas turi „strateginės svarbos“ ES pramonei.

„IMA Europe“  teigia, jog pavyzdžiui, automobilių, erdvėlaivių, telekomunikacijų ir statybų sektoriai yra priklausomi nuo pramoninių mineralų, kurių pritaikymo spektras yra labai platus ir apima, bet neapsiriboja, dažus, elektroniką, metalo liejybą. Pramoniniai mineralai paprastai transformuojami į kasdienes prekes, nuo stiklo ir keramikos (iki 99 proc. pramoninių mineralų) iki popieriaus (iki 30 proc. talko, bentonito, kaolino ir kalcio karbonato).

Tačiau, skirtingai nei kiti kasybos sektoriai, ne metalo gavybos pramonės šakos ir jų rinkos yra didžiąja dalimi savarankiškos, teigia „IMA Europe“, taip pat perspėja, kad gamtinių išteklių naudojimo reguliavimas gali sukelti rimtą nepageidaujamą šalutinį efektą, kaip kad, pavyzdžiui, laisvosios rinkos sutrikdymas.

Straipsnis pulikuotas portale EurActiv.com 2011 sausio 18 d., atnaujintas sausio 20 d., straipsnis originalo kalba http://www.euractiv.com/en/sustainability/raw-materials-heading-global-resource-crunch-linksdossier-188526