Politikos krypčių santrauka

Skaitmeninės darbotvarkės tikslas – užtikrinti, kad skaitmeninė bendroji rinka, grindžiama sparčiuoju ir itin sparčiu internetu ir sąveikiomis taikomosiomis programomis, suteiktų naudos vartotojams ir verslui.

 2011 m. gegužės mėn. Europos Komisijos paskelbto projekto tikslas – iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu; taip pat juo siekiama užtikrinti, kad iki 2020 m. visi europiečiai turėtų galimybę naudotis gerokai spartesniu (didesnės kaip 30 Mbps spartos) internetu. Komisija tikisi, kad iki to laiko pusė Europos namų ūkių užsisakys spartesnio kaip 100 Mbps interneto ryšio paslaugą.

2010 m. vasario mėn. siekiant pabrėžti informacinių ir ryšių technologijų svarbą ES konkurencingumui skatinti, N.Krois buvo paskirta specialiąja „Skaitmeninės darbotvarkės“ komisare.

Svarbiausių plataus užmojo penkerių metų politikos krypčių santrauka:

• Sukurti naują bendrąją rinką, kuri pašalintų visas kliūtis tarpvalstybinei prekybai, licencijavimui, supaprastintų leidimą naudotis kūriniais, sukurtų bendrą mokėjimo eurais erdvę ir paskatintų naujas paslaugas, tokias kaip judrusis ryšys;
• Pagerinti IRT standartus ir sąveiką persvarstant „Suderinamumo Europoje pagrindus“;
• Pagerinti pasitikėjimą ir saugumą kovoje su elektroninėmis atakomis, seksualiniu išnaudojimu ir peržiūrėti duomenų apsaugos programą siekiant apsaugoti vartotojų teises;
• Padidinti prieigą prie sparčiojo interneto ir padėti vystyti fiksuotuosius ir bevielius tinklus;
• Skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą kasmet IRT mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetą padidinant 20 %;
• Kelti skaitmeninio raštingumo lygį skatinant elektroninių įgūdžių iniciatyvas;
• Investuoti į pažangią technologiją, taupančią energijos vartojimą, ir padėti senstantiems piliečiams.

PROBLEMOS

Nors internetas beribis, Europos skaitmeninė ekonomika atsilieka nuo Azijos ir Amerikos varžovų. Dėl nevienodų internetinio verslo taisyklių ES vartotojai Europoje turi mažesnę prieigą ir mažiau internetinio verslo modelių.  

ES „Skaitmeninėje darbotvarkėje“ pažymi, kad sėkmingiausi internetiniai verslai, tokie kaip „Google“, „eBay“, „Amazon“ ir „Facebook“, sukurti ne Europoje.

Tačiau taip yra ne dėl to, kad būta mažai mėginimų. Nors ES yra teisės aktų, reglamentuojančių elektroninę prekybą, įskaitant elektronines sąskaitas ir elektroninį parašą, sudaryti sandorį skaitmeninėje aplinkoje vis dar labai sudėtinga, o pažanga šioje srityje Sąjungoje labai lėta.

Be to, vartotojai vis dar neturi visos informacijos. Nors internetas egzistuoja jau 15 metų, interneto vartotojų taisyklės vis dar tiksliai neapibrėžtos, vartotojai vis dar ieško atsakymų, kaip galėtų susigrąžinti pinigus iš tinklalapių, esančių kitose šalyse, arba kaip naudojami jų duomenys.  

Neseniai ES ėmėsi iniciatyvų, kurios supaprastins verslo taisykles ir padės vartotojams, dalyvaujantiems internetiniuose aukcionuose, sutaupyti laiko ir pinigų.

Elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas

Siekiant sutaupyti Europos verslo, kovojančio su ekonomikos krize, milijardus eurų, Europos Komisija nori, kad iki 2020 m. elektroninės sąskaitos faktūros taptų norma visoje ES. Briuselis apskaičiavo, kad jei popierines sąskaitas faktūras pakeistų elektroninės, kasmet visoje Sąjungoje būtų sutaupoma 40 mlrd. eurų.

Skirtingos elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės valstybėse narėse, tokios kaip elektroninis parašas, sukuria teisinių kliūčių. Tai stipriai atgraso veikti užsienyje, ypač mažas kompanijas.

Paprastesni tarptautiniai mokėjimai

Tarpvalstybinė tiesioginio debeto schema – viena iš kertinių Bendrosios mokėjimo eurais erdvės (angl. SEPA) akmenų, ji leistų atlikti mokėjimus naudojant tas pačias detales visoje Europos Sąjungoje.

Naujoji sistema remiasi tarptautinio banko sąskaitos numerių (IBAN) ir banko identifikavimo kodų (BIC) naudojimu. Europos Komisija greitai paskelbs reglamentą, kuriame bus nustatytas terminas, per kurį privaloma visiškai panaikinti nacionalines sistemas, – vieni metai bus skirti priimti SEPA kreditų pervedimo schemą ir dveji – tiesioginiams debeto mokėjimams.

Šią schemą sukūrė bankų sektoriaus įkurta organizacija Europos mokėjimų tarybą (angl. EPC).

Kai kas teigia, kad SEPA pakenks verslui, nes ji silpnina mokėjimo schemų inovacijų ir konkurencingumo galimybes.   

Europos taupomųjų bankų grupė teigia, kad EPC geriau standartizuotų  mokėjimo kortelių autentifikavimą visoje Sąjungoje, leisdama atsirasti ir naujoms schemoms.

SEPA įsisavinimas vyksta lėtai, verslas vis dar laukia jų naudojamų schemų pabaigos termino, kurio Europos Komisija dar nenustatė.  

Prekyba internetu

Prekyba internetu Europos Sąjungoje nepadidėjo, nes vis dar pasitaiko atvejų, kai nepavyksta apmokėti už prekes ir trūksta vartotojų pasitikėjimo.

„Eurostat“ duomenimis, 2010 m. vidutiniškai 57 % ES piliečių užsisakinėjo prekes internetu.

Elektroninės komercijos direktyva, kuria reglamentuojama platus veiklų internete spektras Europos Sąjungoje, bus peržiūrėta, kad verslui ir vartotojams būtų suteikta daugiau teisinio aiškumo beribėje interneto rinkoje.

Naujosios taisyklės leistų kūrėjams ir menininkams, pavyzdžiui, pardavinėti savo darbus visoje Europoje gavus leidimą, „vieno langelio“ principu.

Prireiks laiko, kol bus sukurtos elektroninės komercijos taisyklės, nes institucijoms nepavyksta susitarti dėl vartotojų teisių, privatumo ir autorių teisių.

Tarptinklinio ryšio paslaugų kainos dar mažės

Ankstesnis Europos Komisijos mėginimas palengvinti bendrajai telekomunikacijų rinkai sumažinti tarptinklinių paslaugų kainas apgynė vartotojus nuo nepagrįstų mokesčių.

2007 m. birželio mėn. Europos Komisija pristatė reglamentą, kuriame nustatė tarptinklinių pokalbių viršutinę mažmeninės kainos ribą, tai sukėlė audringą mobiliojo ryšio operatorių reakciją, jie šį žingsnį pavadino „populistiniu“.   

Tačiau vartotojų reakcija buvo teigiama, naujasis reglamentasbuvo priimtas 2009 metais. Reglamente laipsniškai imtasi veiksmų mažinti tarptinklinių balso skambučių paslaugų kainą, kartu užsimota ir prieš „šokiruojančias sąskaitas“ už tarptinklines duomenų persiuntimo paslaugas.

Tačiau vartotojų organizacijos, pvz.,Briuselyje įsikūrusi BEUC, nori, jog mokesčiai už tarptinklinį ryšį išnyktų visiems laikams, nes jie mano, kad šie mokesčiai pernelyg dideli ir neskaidrūs. 

2010 metais Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kaip gerinti konkurenciją teikiant tarptinklinio ryšio paslaugas Europos Sąjungoje, tikimasi vartotojų ir verslo atstovų nuomonės, kaip iki 2015 m. beveik suvienodinti tarptinklinio ryšio ir nacionalinius tarifus.  

Šiuo metu mobiliojo ryšio operatoriai per GSM asociaciją sukūrė Tarptinklinių ryšių tarifų sistemą, kuri taikoma operatoriams susitarus derybu būdu.

Sąveika ir standartai

Europos Komisija ketina perrašyti IRT sektoriaus taisykles, kad būtų užtikrinta, jog dominuojančios technologijos, pvz., prietaisai su nuolatiniu junglumu, neverstų vartotojų remti monopolijas ir trukdytų inovacijoms.    

Sąveika apibūdina kompiuterių ar skaitmeninių sistemų gebėjimą keistis ir naudotis vieniems kitų informacija. Pavyzdžiui, dėl nepakankamos „Microsoft“ programinės įrangos ir serverių sąveikos buvęs komisaras Mario Montis (Mario Monti), 2004 m. vadovavęs Komisijos konkurencijos departamentui, iškėlė antimonopolinę bylą.

Neseniai ES vykdomoji valdžia paskelbė priėmusi Europos sąveikos sistemą, kurią atidžiai stebi stambios IRT firmos, jos nori žinoti, kokią licenciją gaus jų programinė įranga – sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis (ang. FRAND) ar be autorinio atlyginimo. Europos investicijų banko pasiūlyme ir FRAND, ir licencijavimas be autorinio atlyginimo pripažįstami kaip priimtini atviriems standartams.

Duodama interviu „EurActiv‘ui“, N. Krois sakė, kad sąveika bus labai svarbi Komisijos „Skaitmeninės darbotvarkės“ dalis, kasmet bus įvertinama sektoriaus pažanga. Ji sakė, jog vienas iš jos prioritetų bus užtikrinti, kad naujos skaitmeninės vartojamųjų prekių rinkos kryptys nevers pirkėjų remti monopolijas.

Komisijos iniciatyvos šioje srityje kilo iš 2009 m. „Baltosios knygos – Informacinių ir komunikacinių technologijų standartizacijos modernizavimas Europos Sąjungoje: tolesni veiksmai“. Europos Parlamentas taip pat išleido ataskaitą dėl standartizacijos ateities Europoje.

Pasitikėjimas ir apsauga

Vartotojų pasitikėjimas itin svarbus didinant IRT įsisavinimą Europoje. Kova prieš kibernetines atakas ir duomenų saugojimas taip pat labai svarbūs veiksniai ES ir nacionalinių strategijų kūrėjams.

Europos Komisija planuoja peržiūrėti Duomenų saugojimo direktyvą, į ją galėtų būti įtrauktas teisės aktų vienodinimas ir sutrumpintas saugojimo terminas, per kurį valstybės institucijos gali prieiti prie piliečių privačių elektroninių duomenų saugumo sumetimais. 

2011 metų pradžioje ES vykdomoji valdžią žada paskelbti direktyvos įvertinimo ataskaitą, labai tikėtina, jog po to bus padaryta pakeitimų, leisiančių šalinti trūkumus. Pavyzdžiui, šiuo metu saugojimo terminai nurodyti neapibrėžtai.

Direktyvoje rašoma, kad asmeniniai duomenys privalo „būti saugomi ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir ne ilgiau kaip dvejus metus nuo ryšio datos“.

Kita vertus, teisėsaugos institucijos nori, kad asmeniniai duomenys būtų saugomi ilgesnį laiką, nes tai padeda jų tyrimams ir gali būti panaudojami kaip įrodymai teisme. Interneto verslo atstovai, pvz.,„Google“, taip pat teigia, kad ilgesnis duomenų saugojimas padeda jiems tobulinti paieškos algoritmus.

Dėl direktyvos neapibrėžtos formuluotės valstybės narės nacionaliniu lygiu pasirinko skirtingus saugojimo terminus. Bet daugumoje valstybių narių nustatyti saugojimo terminai nuo 12 iki 24 mėnesių. Tačiau Lenkijoje kai kurie operatoriai saugo duomenis iki 10 metų.  

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (angl. EDPS) Piteris Hastinksas (Peter Hustinx) spaudžia ES institucijas peržiūrėti visą direktyvą. „EDPS mano, kad ši direktyva savo mastu ir žmonių skaičiumi, kurį ji apima, labiausiai privatumą pažeidžianti priemonė, kada nors priimta ES“, – sakė P. Hastinksas ir reikalavo akivaizdžių įrodymų, kad „tai būtina ir proporcinga priemonė“.

Pagal neseniai pasirodžiusį dokumentą, Komisija žada imtis griežtų priemoniųir patikrinti, kaip interneto kompanijos, ypač socialiniai tinklalapiai, tokie kaip „Facebook“, taip pat internetinės reklamos firmos naudoja asmeninius piliečių duomenis.

Dokumente, pavadintame „Nuosekli duomenų apsaugos Europos Sąjungoje strategija“, teigiama, kad „piliečiai turi būti informuoti, kokias jie turi teises prieiti, ištaisyti ar ištrinti savo duomenis“.  

Vartotojų elgesiu grindžiama reklama, kai asmens naršymo istorija panaudojama tam, kad reklaminė medžiaga geriau atitiktų vartotojus, taip pat nurodomas kaip metodas, kuriam reikia griežtesnių taisyklių. 

Labai spartus internetas

Pastaruoju metu Europos Sąjungoje internetinio ryšio greitis padvigubėjo, tačiau vis dar laukia sunkus darbas, norint įgyvendinti „Skaitmeninės darbotvarkės“ tikslus.

Naujas Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad 29 % piliečių naudojasi 10 Mbps spartos internetu, 2009 m. liepos mėn. tokių buvo 15 %, bet kai kuriems regionams tenka nueiti „ilgą kelią, kad iki 2013 m. pasiektų bent 5 Mbps spartą ir iki 2020 m. naudotųsi sparčiuoju internetu.  

Komisija rengia keletą iniciatyvų, skirtų siekti šių tikslų (dauguma jų pateiktos „Plačiajuosčio ryšio dokumentų rinkinyje“, išleistame 2010 m. rugsėjo mėn.). Į dokumentą įtraukta ilgai laukta rekomendacija dėl prieigos prie kitos kartos prieigos tinklų, joje išdėstytos nebūtinai reguliuojamos prieigos prie dabartinių ir atities tinklų gairės.

Dokumentų rinkinyje taip pat yra ir penkerių metų programa, kaip veiksmingai naudoti radijo spektrą viešam ir privačiam investavimui į ryšių tinklus skatinti, be to, joje siūloma įtraukti plačiajuostį ryšį į Europos Sąjungos bendrųjų taisyklių reikalavimus, kad padidėtų jo įsisavinimas.

Rugsėjo mėn. komisarė N. Krois pateikė radijo spektro pasiūlymą, kad būtų pagreitintas judriojo plačiajuosčio ryšio diegimas, ypač ten, kur kabelių infrastruktūra mažai išvystyta.

„Spartus plačiajuostis ryšys – tai tarsi skaitmeninis deguonis, būtinas Europos gerovei, – sakė N. Krois. – Naudojimasis sparčiuoju internetu ir jo įsisavinimas gerėja, bet turime  nuveikti daugiau.“ Šiuo metu Komisijos Radijo spektro politikos programa(angl. RSPP)  nagrinėjama Europos Parlamente ir valstybėse narėse.

Mokslo tyrimai ir inovacijos

Priėjimas prie duomenų ir kasdien naudojamų duomenų kiekis keičiasi kiekvieną dieną. Prietaisai pasikeitė neatpažįstamai, dabar galime judinti paveikslėlius pirštais.

Komisija ketina skatinti investuoti į šias naujoves. Padidinti investavimą į mokslo tyrimus ir plėtrą iki 3 % Europos Sąjungos BVP – vienas iš penkių Europos Komisijos kovo mėnesį paskelbtos dešimties metų ekonomikos programos „Europa 2020“ prioritetų.

„Skaitmeninėje darbotvarkėje“ taip pat numatyta nemažai pagrindinių mokslo tyrimų ir plėtros prioritetų, tokių kaip privačų investicijų skatinimas naudojantis Europos regioniniu finansavimu, siekis, kad kasmet IRT mokslo tyrimams ir plėtrai skirtas biudžetas padidėtų 20 %, bent Europos bendrijos mokslo tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) laikotarpiu.  

Įgūdžių dirbti elektroninėmis priemonėmis stiprinimas

Nors Europoje labai domimasi inovacinėmis technologijomis, tokiomis kaip tikralaikis nuotolinių išteklių valdymas, beveik 40 % europiečių neturi pagrindinių naudojimosi kompiuteriu įgūdžių.

Jei Europos piliečiai norės padidinti savo užimtumo perspektyvas ir neatsilikti nuo technologinių naujovių, turėti šiuos įgūdžius bus itin svarbu. 

2009 m. rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ 14 Europos šalių apklausė stambių kompanijų bei smulkiojo ir vidutinio verslo firmų vadovus. Jų nuomone, per penkerius metus  90 % darbo vietų bus reikalaujama bent pagrindinių naudojimosi kompiuteriu įgūdžių.  

2008 m. gruodžio mėn. buvo pradėtaES iniciatyva „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“. Kad būtų visiems sukurtos darbo galimybės ir konkurencingesnė bei tvaresnė ekonomika, Europai reikės aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, gebančios įveikti dabartinius ir būsimus iššūkius.

Pasak ES darbo komisaro Laslo Andoro (László Andor), mokymai kompanijose bus pagrindinis dalykas plano įvykdymo link. 2010 m. lapkričio mėn. komisaras paskelbė pasiūlymų rinkinį, žinomą kaip „Naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms darbotvarkė“.

Tolesni planai buvo pateikti kaip strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva siekiant sukurti „Inovacijų sąjungą“'.

NUOMONĖS

Duodama intervu „EurActiv‘ui“ už „Skaitmeninę darbotvarkę“ atsakinga ES komisarė N. Krois sakė, kad Komisija sąveikai skirs daugiausia pastangų. Ji paaiškino, kad ji savo planaiws siekia, jog dominuojantys rinkos dalyviai negalėtų susieti vartotojų su savo technologijomis.

„Pagrindinis iššūkis yra tai, kad vartotojams reikia turėti pasirinkimo galimybę įsigyjant programinę ir kompiuterinę įrangą. Bet koks informacinių technologijų prietaisas privalo turėti ryšį su bet kokio tipo paslaugomis ateityje“, – sakė ji.   

„Tai pasakytina ne tik apie „Microsoft“ ar kitas dideles kompanijas, tokias kaip „Apple“, „IBM“ ar „Intel“, – pridūrė komisarė.

Pabrėždama technologijų sąveikos naudą piliečiams, N. Krois kalbėjo apie būtinybę investuoti į IRT visos visuomenės labui ir teigė, kad ketina stebėti „Skaitmeninės darbotvarkės“ pažangą ir pateikti kasmetinę ataskaitą. 

Visuomeninė organizacija „La Quadrature du Net“ perspėjo Komisiją dėl pagundos priimti priemonių, ribojančių prieigą prie interneto turinio. Savo dokumente visuomeninė organizacija teigė, kad „sklinda gandai, jog Vidaus reikalų komisarė Sesilija Malmstrom (Cecilia Malmström) darė spaudimą N. Krois, kad į „Skaitmeninę darbotvarkę“ būtų įtraukta formuluotė, remianti interneto blokavimą ir filtravimą“.   

„Ne vienas ekspertas pažymėjo, kad internetinių tinklalapių blokavimas kelia rimtą susirūpinimą dėl pagrindinių teisių ir laisvių, todėl ES teisės aktų kūrėjai turėtų tai ignoruoti“, pataria visuomeninė organizacija. 

Organizacijos atstovas spaudai Džeremis Cimermanas (Jérémie Zimmermann) komentavo: „Skaitmeninė darbotvarkė“ iš dalies yra neaiškus pačioje Komisijoje tvyrančios įtampos rezultatas, bet kartu ji atskleidžia ir didžiulį įmonių lobistų spaudimą. Nors kai kurios „Darbotvarkės“ dalys nepalankios atviriems standartams ir nemokamos programinės įrangos vartotojams, dauguma pasiūlymų teikia nemažai vilčių.“

Pritardama „Skaitmeninei darbotvarkei“ Vokietijos europarlamentarė ir Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Silvana Koch-Mėrin  (Koch-Mehrin) iš Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, labai besidominti skaitmenine ekonomika, sakė: „Turime intensyviai ieškoti naujų ekonomikos skatinimo šaltinių, todėl Europos Sąjunga privalo imtis nuoseklių veiksmų, pavyzdžiui, sukurti skaitmeninę vidaus rinką“.  

Šį požiūrį pakartojo Europos konkurencingų telekomunikacijų asociacija (angl. ECTA). „Visiškai funkcionuojanti bendroji rinka duotų naudos vartotojams ir verslui, nes suteiktų platesnį pasirinkimą, mažesnes kainas ir spartesnį plačiajuostį ryšį“, – sakė ECTA pirmininkas Hubertas fon Roenas (Hubertus Von Roenne).

Komentuodamas Europos Komisijos „Skaitmeninę darbotvarkę“ Europos interneto bendruomenės biuro (angl. ISOC) direktorius Frederikas Donkas (Frédéric Donck) sakė: „Šioje nekantriai lauktoje pirmojoje Komisijos strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje iniciatyvoje numatyti palankūs sąveikai ir pasitikėjimui tinklais žingsniai“.   

„Dėl elektroninio saugumo problemos sprendimo norėtume paraginti Europos Komisiją ir Europos valstybes nares pirmiausia stiprinti įstatymus, kurie veikia neskaitmeniniame pasaulyje, o ne kurti naują teisinę sistemą, kuri būtų nukreipta tik prieš nusikalstamumą elektroninėje erdvėje. Europos strategijų kūrėjai ir vyriausybės taip pat turėtų bendradarbiauti su interneto bendruomene norint užtikrinti, kad vartotojai gautų informaciją ir išsiugdytų įgūdžius, kurių reikia saugiai ir nepažeidžiant įstatymų naudotis internetu“, teigė F. Donkas pareiškime.

Prekybos asociacijos „Cable Europe“, jungiančios visus pirmaujančius plačiajuosčio ryšio TV operatorius, prezidentas Manuelis Konstamas (Manuel Kohnstamm) su džiaugsmu sutiko „Skaitmeninėje darbotvarkėje“ atkreiptą dėmesį į plačiajuosčio ryšio prieinamumą visiems.

„Šiandien teikiame itin spartų plačiajuostį ryšį ir matome, kaip greitai plečiasi jo prieinamumas, jau turime 72 mln. mūsų klientų Europoje. Norime pasiekti daugiau vartotojų, ES irgi to nori“, – sakė M. Konstamas.  

„Mūsų strateginiai tikslai sutampa su Komisijos tikslais, mes ir toliau neatsiliksime nuo Europos skaitmeninimo. Mūsų besitęsiančios investicijos į tinklus skatina konkurenciją“,-  pridūrė jis.

Europos sąveikaujančių sistemų komitetas (angl. ECIS) taip pat pritarė griežtai Komisijos pozicijai dėl tarpusavio sąveiką užtikrinančių normų IRT kūrimo. „Jau iš mūsų komiteto pavadinimo galima spręsti, kad sąveika – pagrindinis mūsų grupės principas“, – sakė ECIS patarėjas ir atstovas spaudai Tomas Vinje (Thomas Vinje).

„Džiaugiamės, kad Europos Komisija plačiai remia tarpusavio sąveiką, esame patenkinti, kad ji mano, jog vyriausybės programinės įrangos įsisavinimas prisidės prie atvirų standartų“, – pridūrė T. Vinje. 

„DigitalEurope“ generalinė direktorė Bridžet Kosgreiv (Bridget Cosgrave) sveikino Komisijos siekius.

„Europos „Skaitmeninę darbotvarkę“ ir „Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaitą“ turi perskaityti visų valstybių narių ministrai“, – sakė B. Kosgreiv. – Kartu su biudžeto mažinimo programomis turėtume sulaukti skaitmeninės darbotvarkės iš visų ES šalių vadovų.“ 

Nors pozicija dėl bendrų politikos krypčių tikslų vieninga, „DigitalEurope“ nariai rinkoje išlieka nuožmūs savo konkurentų – „Apple“, „Microsoft“, „Adobe“, „Nokia“ ir „Samsung“ – varžovai.

Europos komercinių televizijų asociacijos generalinis direktorius Rosas Bigemas (Ross Biggam) sakė: „Dokumente išdėstytos labai svarbios politinių krypčių iniciatyvos, pagal kurias dirbsime su ES institucijomis. Ypač laukiame galimybės paaiškinti Komisijai, kaip, remiantis „Žaliąja knyga dėl garso ir vaizdo turinio“, vystosi autorių teisės, kad būtų tinkamai sprendžiami naujų technologijų uždaviniai.“ 

Kaip atsaką į antimonopolinius veiksmus prieš „Microsoft“,1998 m. įkurtos Konkurencingų technologijų asociacijos prezidentas Džonatanas Zakas (Jonathan Zuck) pareiškė: „Vystyti skaitmenines paslaugas ir produktus Europoje itin svarbu. Europos smulkusis ir vidutinis verslas ne tik vartotojai, bet dažnai jie ir naujų, originalių paslaugų, svarbių ES darbo vietų kūrimui, konkurencingumui ir augimui, pionieriai. Jei kalbame apie skaitmeninę ateitį, tai inovacinis smulkusis ir vidutinis verslas yra koordinavimo centras. Politinės kryptys turi apsaugoti vartotojus ir pirkėjus, bet taip pat skatinti novatoriškų, sėkmingų technologijų kūrėjus.“

Europos telekomunikacijų ir tinklo operatorių asociacijos (angl. ETNO)direktorius Mikaelis Bartolomėjus (Michael Bartholomew) sveikino Komisijos planus: „ETNO sveikina dėmesį į spartaus ir itin spartaus fiksuotojo ir belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklų plėtros greitinimą ir paskatų privačioms investicijoms stiprinimą“, – sakė M. Bartolomėjus.

Asociacija, atstovaujanti didelėms dabar veikiančioms firmoms, tokioms kaip „France Telecom“, „Belgacom“ ir „Telefonica“, perspėjo Komisiją dėl reglamentų priėmimo, jei jie sustabdytų investicijas į itin sparčius kitos kartos tinklus.

„Būsimoje Naujos kartos prieigos rekomendacijoje turi atsispindėti „Skaitmeninės darbotvarkės“ prioritetai, leidžiantys taikyti kryptingesnius reguliavimo metodus naujos kartos prieigos tinklams, – sakė M. Bartolomėjus. – Naujos kartos prieigos reguliavimo metodas turi atsižvelgti į didelę riziką investuotojams, nevienodą konkurenciją skirtingose geografinėse vietovėse ir vienodą riziką tiek investuotojams, tiek siekiantiems prieigos“, – pridūrė jis.  

Europos transliuotojų sąjunga, atstovaujanti visuomeninėms Europos televizijoms, pritarė Komisijos planui supaprastinti leidimų naudotis kūriniais, kurių autorių teisės saugomos, suteikimą, valdymą ir tarpvalstybinį licencijavimą. 

„Dabartinės leidimų naudotis kūriniais, kurių autorių teisės saugomos, sistemos modernizavimas paskatintų inovacijas ir užtikrintų legalią prieigą prie žiniasklaidos turinio daugelyje naujų skaitmeninių platformų ir taip palengvintų sėkmingą „Skaitmeninės darbotvarkės“ vyksmą“, teigė Europos transliuotojų sąjunga.

 Europos transliuotojų sąjunga paragino Komisiją atnaujinant dabartinę programąpriimti požiūrį, gerbiantį visus teisių turėtojus.

„GSMA Europe“, grupės, atstovaujančios mobiliųjų telefonų operatoriams, direktorius Martinas Vaithedas (Martin Whitehead) pritarė Komisijos planams atverti naujus dažnius mobiliojo interneto paslaugoms. 

„Tai gerai parengtas planas, kuriame pripažįstamas suinteresuotų šalių vaidmuo vykdant „Skaitmeninę darbotvarkę“, – sakė M. Vaithedas.   

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2010 m. gruodžio 24 d., atnaujintas 2011 m. sausio 10 d., tekstas originalo kalba http://www.euractiv.com/en/innovation/digital-agenda-connecting-eu-linksdossier-500766.