![]() |
|
|||||||
![]() ![]() Partneriai: |
Segtuvas ![]() Sienų pasikeitimas – bevizis kelionių režimas ES rytų kaimynėms Per pastaruosius metus ES įgijo vertingos bevizio kelionių režimo kūrimo kaimyninių šalių piliečiams patirties. Po Vakarų Balkanų valstybių bevizio kelionių režimo su ES link yra jos rytinės partnerės, pirmiausia Rusija, Ukraina ir Moldova. DAUGIAU ŠIA TEMA Analizė:Vidurio ir Rytų Europos emigracijos iššūkis. Analizė: ES ir Ukrainos vizų režimo liberalizavimas – Ukrainos pasirengimo įvertinimas. Naujienos: ES ir Rusija juda bevizio kelionių režimo link. Naujienos: Specialus pranešimas: Ukraina derybose su ES dėl bevizio kelionių režimo kelia savo reikalavimus. Naujienos: Barozas prie susitarimo dėl dujų su Azerbaidžanu dar prideda ir vizų režimo supaprastinimą. Naujienos: Ukraina iš lėto juda vizų režimo liberalizavimo link. Naujienos: Virš vizų režimo liberalizavimo pakibo Damoklo kardas. Naujienos: Bosnija ir Albanija pakeliui į bevizį kelionių režimą rudenį. Naujienos: Balkanų ir ES susitarimas dėl vizų vadinamas „didžiuliu Makedonijos žingsniu. Naujienos: Serbija, Makedonija ir Juodkalnija pralauš vizų barjerą. Naujienos: Rumunija moldavams siūlo savo pilietybę. APŽVALGA Bevizio kelionių režimo į ES siekimas yra tikslas, Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybių darbotvarkėse užimantis svarbią vietą. Tačiau šio tikslo įgyvendinimas valstybėse skiriasi. Šį tikslą minėtose šalyse aktyviai palaiko ir visuomenė, jos nuomone, nesąžininga, kad, norint gauti vizą kelionei į Europą, reikia įveikti nemažai kliūčių. ES mano, kad šių šalių pageidavimas įvesti bevizį režimą yra pagrįstas, tačiau primygtinai reikalauja įvykdyti tam tikras sąlygas. Iš tiesų Europos Komisija pastaruoju metu sukaupė vertingos patirties, kaip padėti kitoms Europos šalims įgyvendinti bevizį kelionių režimą. 2001 m. Bulgarija ir Rumunija, tuo metu buvusios šalys kandidatės, pirmosios įveikė vizų barjerą išradingų pastangų ir intensyvaus lobizmo dėka. Vėliau, 2009 m. liepos mėn., Makedonijai, Serbijai ir Juodkalnijai buvo pritaikytas „liberalizuotas vizų režimas“, jis suteikė galimybę ne ilgiau kaip tris mėnesius keliauti po Europos Sąjungą be vizų. Po metų vizų reikalavimas buvo atšauktas Bosnijos ir Hercegovinos bei Albanijos piliečiams. Visoms aukščiau minėtoms valstybėms pradedant „vizų režimo liberalizavimo“ procesą buvo pasiūlyta ir narystė ES. Vienintelė Rusija nesiekia tokio statuso – ji kalba apie glaudžią integraciją, tačiau nemini narystės ES perspektyvos, o Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas dalyvauja ES Kaimynystės politikoje ir neseniai pradėtoje „Rytų partnerystės“ iniciatyvoje. Taigi politiniai siekiai skiriasi. Taip pat skiriasi ir ES terminai – Vakarų Balkanų valstybėms buvo nustatytos vizų režimo liberalizavimo „gairės“ (roadmaps), o rytiniams partneriams buvo sudarytas „veiksmų planas“ (action plan), tai tikriausiai rodo, jog proceso laikas yra mažiau apibrėžtas. PROBLEMOS ES vizų politika remiasi Šengeno grupės patirtimi nuo pat jos įkūrimo 1985 m. Šiandien besienė Šengeno erdvė užtikrina laisvo judėjimo teisę daugiau nei 400 mln. ES piliečių, taip pat daugeliui ne ES valstybių narių piliečių, verslininkų, turistų, kitų žmonių. ES turi valstybių, kurių piliečiai privalo turėti vizą kirsdami išorinę sieną, sąrašą ir sąrašą valstybių, kurių piliečiams šis reikalavimas netaikomas. Šie sąrašai yra išdėstyti Reglamente Nr.539/2001 bei vėlesniuose jo pakeitimuose. Rusija, Ukraina, Armėnija, Gruzija, Azerbaidžanas ir Baltarusija, apie kurias kalbama šiame nuorodų dosjė, yra vadinamajame „neigiamame“ vizų sąraše. Todėl šių šalių piliečiai privalo gauti Šengeno vizą prieš keliaudami į Šengeno teritoriją. „Supaprastinimas“ prieš „liberalizavimą“ ES sudarė „supaprastinto vizų režimo“ susitarimus su Rusija, Ukraina, Moldova ir Gruzija. Pagal šiuos susitarimus, tam tikros piliečių kategorijos gali pasinaudoti supaprastinta vizų išdavimo tvarka. Supaprastinto vizų režimo susitarimai yra susiję su readmisijos susitarimais. Readmisijos susitarimai nustato asmenų (savo arba trečiųjų šalių piliečių, arba asmenų be pilietybės), esančių nelegalioje padėtyje, grąžinimą į ES arba į ne ES valstybę. ES valstybės taip pat gali atskirai derėtis dėl vietinio eismo per sienas su kaimyninėmis ne ES valstybėmis susitarimų. Šie susitarimai sudaro sąlygas aiškiai apibrėžtų sričių pasienio gyventojams tam tikromis sąlygomis kirsti ES išorines sienas be reikalavimo turėti vizą. Iki šiol geriausias to pavyzdys yra vizų reikalavimas iš Rusijos Kaliningrado srities, esančios tarp Lenkijos ir Lietuvos, piliečių, – į minėtų dviejų ES šalių teritorijas jie gali keliauti be vizų 30–50 kilometrų ribose. Tačiau supaprastinto vizų režimo ir vietinio eismo per sienas klausimas, palyginti su vizų režimo liberalizavimu, vis dar yra prioritetų pabaigoje. „Veiksmų planai“ Ukraina dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo pradėjo 2008 m. spalio 29 d. Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas (Action Plan for Visa Liberalisation) Ukrainai buvo pristatytas 2010 m. lapkričio 22 d. ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo metu. Neseniai buvo padaryta antroji vizų liberalizavimo veiksmų plano pažangos ataskaita. Pasak ekspertų, vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano priėmimas yra didelis Ukrainos pasiekimas. Marta Jaroševič (Marta Jaroszewicz), Varšuvos Rytų studijų centro Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos skyriaus vadovė, sakė, kad vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas nuo gairių, kurios buvo pristatytos Vakarų Balkanų valstybėms 2008 metais (šių valstybių piliečiai neseniai dviem etapais, 2009 m. ir 2010 m., gavo teisę į ES įvažiuoti be vizų), esminių skirtumų neturi. Taigi Ukrainai buvo pateiktas sąlyginai standartinis dokumentas, kuris nustato gana griežtus reikalavimus penkiose pagrindinėse srityse: dokumentų saugumo, įskaitant biometrinius duomenis, neteisėtos migracijos, įskaitant readmisiją, viešosios tvarkos ir saugumo, išorės santykių ir pagrindinių teisių. Moldavijai vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas buvo pristatytas 2011 m. sausio 24 d. Abiejų valstybių veiksmų planuose yra skyrius, skirtas „viešajai tvarkai ir saugumui“, –kovai su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu bei korupcija ir kelio tam užkirtimui. Pasak Komisijos ekspertų, pagrindinis skirtumas nuo Vakarų Balkanų valstybių atvejo yra tas, kad veiksmų planai buvo tiesiog pristatyti Ukrainai ir Moldovai, o dėl vizų režimo liberalizavimo gairių Vakarų Balkanų šalims buvo deramasi. Bet dar svarbiau tai, kad vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose nėra apibrėžtas laikas, regis, šie planai bus įgyvendinti dar negreitai. Nors ES pareigūnai viešai nepripažįsta, tačiau bevizio režimo su didelėmis valstybėmis, tokiomis kaip Ukraina ar Rusija, įvedimas yra susijęs su Sąjungos pajėgumais priimti darbo jėgos migracijos iš Europos Rytų bangą. Teoriškai būsimųjų bevizio režimo partnerių piliečiai galėtų likti Europos Sąjungoje iki trijų mėnesių, jei tuo metu galėtų patys save išlaikyti. Tačiau praktika rodo, kad daugelis keliautojų iš skurdesnių Rytų siekia įsikurti ilgesniam laikui ir pasipelyti iš sąlyginai geriau apmokamo darbo Vakaruose. Kas pirmauja? Pasak Rafalo Sadovskio (Rafał Sadowski) iš Lenkijos Rytų studijų centro, šiuo metu nei Moldovai, nei Ukrainai nepavyko gauti Komisijos pritarimo pradėti įgyvendinti antrą veiksmų plano etapą, nors abiejų šalių vyriausybės buvo pareiškusios, kad tai įvyks iki 2011 m. pabaigos. R. Sadovskis rašo, kad nors Moldova procesą pradėjo vėliau, įgyvendindama savo veiksmų planą „ji yra kur kas labiau pažengusi už Ukrainą“. Moldova beveik visiškai įvykdė užduotį dėl duomenų saugumo, o ir kitų klausimų sprendimas yra ganėtinai pažengęs. Pasak jo, Ukrainos pažanga daugelyje sričių vertinama kaip „ribota“ (išskyrus nelegalios migracijos sritį, kur šalis priėmė reikiamus ir tinkamus teisės aktus) [skaityti daugiau]. ES vykdomoji institucija tikisi, kad Gruzijos, tarp Rytų partnerystės šalių užimančios trečią vietą pagal pasirengimą beviziam režimui, atveju dialogas dėl vizų režimo supaprastinimo galėtų prasidėti iki vasaros pradžios. Armėnijos ir Azerbaidžano šis procesas šiek tiek vėluoja ir yra „derybų, vedančių prie atviro dialogo“ stadijoje, sakė ekspertai EurActiv‘ui. Baltarusijos atvejis yra išskirtinis. Nors šalis ir dalyvauja Rytų partnerystėje, jos santykiai su ES yra labai šalti. Taip yra dėl šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos, vadinamo paskutiniu Europos diktatoriumi“, autoritarinio režimo. Rusijos atvejis Rusija bevizio kelionių režimo savo piliečiams siekia savarankiškai, kadangi jos ir ES santykiai nepagrįsti nei ES kaimynystės politika, neiRytųpartneryste. Teoriškai Rusija nekonkuruoja nei su Ukraina, nei su bet kuria kita valstybe, siekdama savo tikslo. Tačiau praktikoje politinės pasekmės to, kuri šalis pirma pasieks savo tikslų šioje srityje, yra svarbios. Buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje vienos sovietinės respublikos piliečiai sąlyginai lengvai galėjo gauti kitos buvusios respublikos, dabar suverenios šalies, pasą. Jei Rusija pirmoji susitartų dėl bevizio kelionių režimo su ES, kai kurie piliečiai iš valstybių, siekiančių glaudesnių santykių su Briuseliu, pavyzdžiui, Ukrainos ar Moldovos, galėtų susigundyti Rusijos pilietybe. 2011 m. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Briuselis ir Maskva susitarė dėl pagrindinių vizų režimo liberalizavimo sąlygų. Akivaizdu, jog Rusijayra suinteresuotasiekti, kad būtųįgyvendinti tarpiniai tikslai, vedantys prie visaverčiobevizio režimo. Jau dabar, remiantis abipusiškumo principu, vizų reikalavimas yra panaikintas diplomatinių pasų turėtojams. Be to, Rusija prašo, kad Briuselis visiškai panaikintų vizų reikalavimą tarnybinių pasų turėtojams– įvairių ministerijų ir institucijų, dalyvaujančių derybose su ES, darbuotojams. Pasak „RIA Novosti“, šiuo metu tokius pasus turi maždaug 15 tūkst. žmonių Rusijoje ir apie 20 tūks. – Europos Sąjungoje. Rusija taip pat prašo ES išduoti penkerių metų daugkartinio įvažiavimo viza soficialių delegacijų nariams, verslininkams, mokslo, kultūros ir sporto renginių dalyviams, studentams, dalyvaujantiems mainų programose, žurnalistams ir ilgųjų reisų vairuotojams. Skirtumas tarp Rusijos ir Rytų partnerystės šalių, turint galvoje požiūrį į ES, yra tas, jog, pavyzdžiui, Moldova ir Ukraina nereikalauja vizų iš ES piliečių, įvažiuojančių į jų teritoriją trumpesniam nei 90 dienų laikui, o Rusija reikalauja. Pramonės atstovų interesai Keleto ES šalių turizmo verslo atstovai užsiima lobistine veikla, kad rusams būtų panaikinti vizų reikalavimai. Be to, Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani), atsakingas už įmonių ir pramonės sektorius, įskaitant ir turizmą, pasisakė už vizų reikalavimų sumažinimą užsienio turistams, tarp jų Rusijos, Kinijos ir Brazilijos piliečiams. Tačiau toks jo raginimas sulaukė prikaištų iš vidaus reikalų komisarės Cecilijos Malmstriom (Cecilia Malmström), savo laiške komisarų kolegijai ji teigė, kad ES vizų politikai neturėtų pakenkti ekonominiai interesai. A.Tajanis pacitavo Slovakijos turizmo ministrą, neseniai sakiusį, kad Slovakijai yra labai svarbu sulaukti daugiau turistų iš Rusijos ir Ukrainos. Pranešama, kad daug Rusijos turistų vietoje ES renkasi Turkiją, nes ji iš Rusijos piliečių vizų nereikalauja. Paaiškėjo, kad pramonės komisaras taip pat palankiai vertina idėją supaprastini vizų išdavimo sąlygas vykstant į sporto renginius. Ukrainoje ir Lenkijoje birželio mėn. vyks Europos 2012 m. futbolo čempionatas, o Rusijoje, Sočyje, – 2014 m. žiemos olimpinės žaidynės. Rusija išsikėlė tikslą iki 2014 m. pasiekti, kad jos piliečiai į ES galėtų keliauti be vizų. Tačiau Komisija teigia, kad Rusija jau galėjo pasinaudoti supaprastinta vizų išdavimo tvarka nuo 2004 m. vasaros olimpinių žaidynių, vykusių Graikijoje. Tokia pati praktika buvo taikoma ir 2006 m. Turino žiemos olimpinių žaidynių proga. EurActiviš Komisijosšaltiniųsužinojo, kadES vykdomoji valdžianepasirengusi nusistatyti kokį nors didelį sporto renginį kaip datą beviziam režimui įvesti, nesvarbu, ar jis vytų Rusijoje, ar Ukrainoje. NUOMONĖS Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius dialogą dėl vizų pavadino „vienu iš testų, rodančių ES norą kurti atvirus ir pasitikėjimu pagrįstus santykius“ su jo šalimi. „Esu įsitikinęs, kad Ukrainos sėkmė įgyvendinant ES reikalavimus turėtų būti apvainikuota greitu vizų režimo liberalizavimu Ukrainos piliečiams“, sakė prezidentas, kaip balandžio 3 d. pranešė Ukrainos radijas. Pasak balandžio 6 d. „Kyiv Post“ pranešimo, Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Rusija ir Europa vizų režimo turėtų atsisakyti 2014 m. „Mes sunkiai dirbsime, kad užbaigtume daugelį jungtinių veiksmų [iki ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo, vyksiančio 2012 m. pabaigoje], o tai mums leis priimti sprendimą pradėti derybas dėl ES ir Rusijos susitarimo projekto panaikinti vizų režimą ir galbūt jau 2014 m. įgyvendinti bevizį režimą“, reporteriams sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktoriaus pavaduotoja Marija Zacharova. Neseniai savo analizėje Marta Jaroševič iš Lenkijos Rytų studijų centro rašė, kad sunkiausia užduotis Ukrainai, siekiant bevizio kelionių režimo su ES, bus atsakyti į Sąjungos lūkesčius dėl demokratijos, kovos su korupcija ir įstatymo viršenybės. „Korupcija vis dar išlieka pagrindinė Ukrainos vystymosi ir modernėjimo kliūtis, teismai yra silpni, o teisinė sistema neefektyvi […]. Dėl šių priežasčių visiškas vizų panaikinimas atrodo ilgalaikė perspektyva, ypač turint galvoje, kad daugelis ES valstybių, kurios pačios susiduria su migrantų integracijos problema, gana skeptiškai vertina tolesnio rytinių kaimynų kelionių liberalizavimo perspektyvą“, teigia ji. EP narys iš Lenkijos Pavelas Kovalas (Paweł Kowal) (Europos konservatoriai ir reformistai), kuris taip pat yra ir Europos Parlamento ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininkas, sakė nematantis jokių priežasčių, kodėl turėtų būti išlaikytas vizų tarp ES ir Ukrainos režimas, jis pridūrė, kad „pirmasis prioritetas“ santykiuose tarp Kijevo ir Europos Sąjungos turėtų būti vizų panaikinimas. Pagal „Ukrinform“ atliktą apklausaą, 68,7 proc. ukrainiečių neplanuoja keliauti į ES, net jei ir nereikėtų vizų. Tik 5,4 proc. šios valstybės piliečių pareiškė stiprų norą aplankyti Šengeno erdvės valstybes. Dar 11,6 proc. svarsto galimybę pasinaudoti proga keliauti, tačiau dar nėra apsisprendę. Nevyriausybinės organizacijos „Europa be sienų“ atstovas teigė, kad bevizis režimas su Ukraina nėra grėsmė Europos Sąjungai. ĮVYKIŲ EIGA
Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/europes-east/visa-free-travel-eus-east-frontier-linksdossier-512534 NUORODOS Oficialūs ES dokumentai Europos Komisija: Europos Bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo Europos Komisija: Europos Bendrijos ir Moldovos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. Europos Komisija: Europos Bendrijos ir Gruzijos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. Europos Sąjunga Europos Komisija: Šengenas: Europa be vidinių sienų. Europos Komisija: Komisarė Malmstriom pristato vizų režimo su Moldovos Respublika liberalizavimo veiksmų planą. Europos Komisija: Europos Bendrijos ir Rusijos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. EurActiv dokumentas: Malmstriom dėl vizų pasikliauja Tajanu. Vyriausybės Ukrainos užsienio reikalų ministerija: Vizų reikalavimai užsieniečiams, atvykstantiems į Ukrainą. Moldovos vyriausybė : Vizų režimo su Moldovos Respublika liberalizavimo veiksmų planas . Nevyriausybinės organizacijos ir moksliniai institutai Bevizė Europa (Visa Free Europe): Vizų režimo su Ukraina liberalizavimo veiksmų planas. Straipsniai spaudoje Kyiv Post: ES ir Rusija 2014 m. gali įvesti bevizį kelionių režimą. Ukrinform: Более 68% украинцев не намерены ехать в ЕС даже после отмены виз – опрос. EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina. |