DAUGIAU ŠIA TEMA

• Naujienos: Rytų Europa nepritaria ES skurdo mažinimo tikslui.
• Naujienos: Čekai rungtyniauja „Rytų Europos aukščiausioje mokslinių tyrimų ir plėtros lygoje“.

ES numatė bendrą tikslą, kad iki 2020 metų energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų iki 20 %, kiekvienai šaliai siektinas rezultatas sumažintas atsižvelgiant į 2005 metų lygį.

Bulgarijai numatyta –16 %, Čekijos Respublikai ir Vengrijai – 13 %, Slovakijai – 14 %, Lenkijai – 15 %, Rumunijai – 24 %.

Neseniai buvo nuspręsta, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas bus remiamas pagal sudėtingą mechanizmą, Rytų Europos šalims bus kompensuojama aukcionuose parduodamais taršos leidimais už jų ankstesnes pastangas siekiant sumažinti anglies dioksido emisiją (už laikotarpį, kai po socializmo griūties žlugo sunkioji pramonė).

Dauguma Rytų Europos šalių nepritaria pasiūlymui, kad toliau šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos norma būtų 20 %. Komisija išnagrinėjo šią galimybę.

Lenkija prašo daugiau laiko

Pareigūnai sako, kad Lenkijai, kuri yra didžiausia tarp ES naujokių ir yra stipriai priklausoma nuo akmens anglių, „reikia daugiau laiko nei kitoms šalims“, kad ji pasiektų anglies dioksido emisijos sumažinimo tikslus, numatytus strategijoje „Europa 2020“ (2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 20 % visos energijos ir sumažinti anglies dioksido išmetimą 20 %).

Lenkijos aplinkos ministras Andžejus Kraševskis (Andrzej Kraszewski) sakė, jog iš esmės jis pritaria plataus užmojo emisijos sumažinimo kvotoms, bet pažymėjo, kad tam įvykdyti Lenkijai „reikia daugiau laiko nei kitoms šalims“.

Ministras pasiūlė, kad kovos su klimato kaita priemonės turėtų būti priimamos „ne taip vienodai“, ir paaiškino, jog 94 % elektros energijos Lenkijoje pagaminama iš akmens anglių, todėl daugiau dėmesio turi būti skiriama švarių akmens anglių technologijoms kurti.

A. Kraševskis ypač kritikavo strategiją „Europa 2020“ už siūlymą emisiją sumažinti iki 30 %. Jis mano, kad tokią galimybę būtų galima svarstyti tik tada, jei panašius emisijos sumažinimo planus priimtų didžiausią kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančios JAV ir Kinija.

„Kitaip Europos ekonomikos konkurencingumas vis mažės ir mažės“, – perspėjo jis (daugiau apie tai žr. EurActiv 2010 06 24).

Kad pasiektų tikslus, Bulgarija pritaria branduolinei energijai

Neturtingiausioje ES šalyje Bulgarijoje, kur ekonomika ypač imli energijai, pramonės atstovai tikslus 20/20/20 pavadino „nerealiais“.

Pasak Bulgarijos vyriausybės, vis dar reikia tartis, kad priimtume prievolę dėl emisijos mažinimo tikslų, jei ES nuspręs pereiti prie 30 %. Šalys narės vis dar nėra prisiėmusios tokios prievolės, sakė Bulgarijos aplinkos ministerijos klimato kaitos politinių krypčių direktorė Milija Dimitrova (Milia Dimitrova).

Bulgarijos verslo asociacijos pirmininko pavaduotojas Dimitaras Brankovas (Dimitar Brankov) sakė, kad naujos emisijos mažinimo schemos labiausiai paveiktų energijos sektorių, o ypač termofikacines elektrines, kai kurias iš jų tektų uždaryti.

D. Brankovo teigimu, tokios alternatyvos, kaip saulės fotovoltinė energija ir vėjo jėgainės, labai brangu, todėl jis pasiūlė šaliai didinti branduolinės energijos pajėgumus ir taip pigiausiu būdu vystyti mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas. Tačiau ES branduolinės energijos nelaiko atsinaujinančios energijos ištekliu (daugiau apie tai žr. EurActiv 210 06 25ir Dnevnik 2010 06 25).

Rumunija laikosi 20 % tikslo

Neseniai Rumunijos prezidentas Trajanas Basesku (Traian Basescu) pareiškė, kad jo šalis nesutiko iki 2020 metų anglies dioksido emisiją sumažinti iki 30 % ir norėtų, jog siektinas tikslas išliktų 20 %.

„Mes pritarsime likimui prie pradinių ES tikslų. Lengva suprasti – kodėl. Mes besivystanti šalis, pasiekti tikslus 20/20/20 Rumunijai ir taip gana sunku ir brangu“, – sakė T. Basesku.

Valdžios pareigūnai teigia, kad 20 % tikslas yra pasiekiamas. Tai patvirtindamas Ūkio ministerijos departamento direktorius Aleksandras Sandulesku (Alexandru Sandulescu) sakė: „Šiuo metu turime energijos iš atsinaujinančių išteklių panaudojimo nacionalinių veiksmų planą, jis turėtų būti paskelbtas iki liepos pabaigos“.

Slovakija veiksmų įgyvendinant ES klimato ir energijos teisės aktų paketą

Slovakijoje buvusi vyriausybė, vadovaujama Roberto Fiko (Robert Fico), pareiškė, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai – „iliuziniai“. Nors Slovakija iš esmės pritaria bendroms klimato ir energijos politikos kryptims per ES susitikimus ir atlieka konstruktyvų vaidmenį, šalis nepakankamai imasi veiksmų, kad įgyvendintų ES klimato ir energijos teisės aktų paketą nacionaliniu lygiu, pranešėEurActiv Slovakija.

Šalies „Nacionaliniame energijos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo veiksmų plane“, kuris buvo pateiktas Europos Komisijai, Slovakija patvirtina, kad sieks suvartoti 14 % energijos iš atsinaujinančių išteklių, daugiausia iš biomasės ir biodujų. Tai apibūdinama kaip pats rentabiliausias būdas iki 2020 metų pasiekti anglies dioksido emisijos sumažinimo tikslus.

Ekspertai teigia, kad, atėjus naujajai vyriausybei, vadovaujamai Ivetos Radičovos (Iveta Radičová), politinių krypčių formavimo kultūra Slovakijoje gali pasikeiti. Prieštaringas sprendimas dėl lėšų taupymo panaikinti Aplinkos ministeriją R. Fiko kadencijos pabaigoje pasiuntė signalą, kad aplinkosauga nėra vienas iš Slovakijos prioritetų.

Tačiau naujoji I. Radičovos vyriausybė nusprendė nenaikinti Aplinkos ministerijos. Vis dar neaišku, kuri ministerija koordinuos ES klimato ir energijos teisės aktų paketo įgyvendinimą ir kitus ES teisės aktus, reglamentuojančius klimato kaitos poveikį, emisijas ir su energija susijusias problemas ( daugiau apie tai žr. EurActiv 2010 07 01).

Čekijos Respublika siekia viršyti numatytą tikslą

Čekijos Respublikos vyriausybė teigė, kad šalis iki 2020 metų pasieks numatytus nacionalinius energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo rezultatus ir net juos viršys.

Vyriausybės Spaudos departamento atstovė Jana Chloubova (Jana Chloubová ) teigia, kad Čekijos vyriausybė gali viršyti iki 2020 metų nustatytą nacionalinį 13 % energijos iš atsinaujinančių išteklių tikslą ir nusistati 13,5 % tikslą. „Remsime energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimą, kol įvykdysime savo įsipareigojimus. Negalima kalbėti tik apie minimalią paramą“, – sakė J. Chloubova. „Visos energijos iš atsinaujinančių išteklių verslo asociacijos pritarė 13 % kvotos skirstymui visiems energijos iš atsinaujinančių išteklių sektoriams (biomasė, vėjas, saulė ir t.t.)“, – pridūrė ji.

Kadangi Čekijos Respublika ketina sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos dujų importo ir akmens anglių gavybos, efetyviai vartoti energiją yra labai svarbu.

Vadovaudamasi „Ekologiško taupymo“ programos gairėmis, Čekijos aplinkos ministerija ypač propaguoja nedaug energijos naudojančių namų statybą. Šiam projektui finansuoti Čekijos Respublika renka lėšas parduodama emisijos kreditus, vadovaudamasi Kioto protokolu dėl šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos. Šiai programai įgyvendinti tikimasi skirti daugiau nei 970 mln. eurų (daugiau apie tai žr. EurActiv 2010 06 03).

Vengrija siekia efektyviai vartoti energiją

Vengrijoje manoma, kad tikslai 20/20/20 yra pasiekiami ne mažinant gamybą, kaip anksčiau, o skatinant energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimą ir efektyvinant energijos vartojimą. Pasak ekspertų, šaliai labai svarbu efektyvinti energijos vartojimą ir sumažinti jos poreikį, ypač didžiulę šalies priklausomybę nuo importuojamos energijos (apie 70 % ).

Vengrijos energijos vartojimo tendencijos rodo joje esant prastesnę padėtį nei ES vidurkis. Tačiau nuo 1990 iki 2004 metų bendras energijos vartojimas sumažėjo 10 %, dujų vartojimas išaugo 30 % , daugiausia dėl pastatų šildymo.

Ekspertai sako, kad Vengrijoje, kaip ir Čekijos Respublikoje, energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimas modernizuojant pastatus padėtų sumažinti priklausomybę nuo energijos importo. Ekspertai taip pat perspėjo, kad energetikos struktūra turi būti pasirenkama vadovaujantis specialistų kriterijais, o ne lobistų siūlymais (daugiau apie tai žr. EurActiv 2010 07 12).

NUOMONĖS

Prancūzijoje prieš paskelbiant strategijos „Europa 2020“ klimato tikslus vyko plačios viešos konsultacijos, pavadintos Grenelle de l’Environnement, po jų 2009 metais buvo priimtas teisės aktas, reglamentuojantis Prancūzijos principus ir tikslus.

Prancūzijos parlamentas šį įstatymą priėmė beveik vienbalsiai. Antrasis teisės aktas – Grenelle 2, kuriame bus nustatytos konkrečios priemonės pradiniams tikslams pasiekti, turėtų būti priimtas labai greitai (EurActiv 2010 06 23).

Svarstant Grenelle 1, buvo pasiektas politinis konsensusas, tačiau Grenelle 2 sukėlė aršius debatus. Socialistų ir Žaliųjų opozicija apkaltino centro dešiniųjų vyriausybę dėl lobistų, norinčių laisvesnio reguliavimo, spaudimo stabdant plataus užmojo priemones. Jie teigė, kad šios kliūtys neleis Prancūzijai įvykdyti ES tikslų.

Šalies nacionalinis tikslas – pasiekti, kad energija iš atsinaujinančių išteklių sudarytų 23 % visos energijos. Vyriausybė kaltinama administracinių procesų ilginimu dėl to, kad reikalauja vis daugiau leidimų vėjo malūnams statyti, esą taip trukdoma vystyti vėjo jėgainių sektorių.

Galutinio tikslo – sumažinti, palyginti su 1990 m. rodikliais, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 20 % bus siekiama įvairiomis priemonėmis. Dėl transporto Grenelle 2 į nacionalinį įstatymą perkelta Eurovinjetės direktyva, kurioje nustatytos rinkliavos už sunkųjį krovininį transportą.

Visuomeninė organizacija „Prancūzijos gamtos apsauga“(angl. FNE)griežtai kritikavo kilometrų mokesčio sunkiųjų krovinių transportui įgyvendinimą, jis buvo atidėtas iki 2012 metų. „Tai keliantis nerimą signalas, FNE tai ir toliau labai atidžiai stebės.“

Vokietija iki 2020 metų anglies dioksido emisiją nori sumažinti iki 40 %. Tačiau Vokietijos vyriausybės mažosios koalicijos partnerės Laisvųjų demokratų partijos (vok. FDP) narys Raineris Briuderlė (Rainer Brüderle )ir didžiausios prekybos asociacijos pasisako prieš ES 30 % tikslą, praneša EurActiv Vokietija.

R. Briuderlė perspėja nesiimti vienpusiškai didinti anglies dioksido emisijos mažinimo rodiklius. Dėl griežtesnių Europos klimato apsaugos reikalavimų pramonė patirs papildomų išlaidų, todėl ji bus keliama į šalis, kuriose reikalavimai nėra tokie griežti, teigia jis.

Prieštarauja ne tik vyriausybė, bet ir ekonomikos atstovai. Vokietijos pramonininkų federacija (vok. BDI) baiminasi, kad „kiekvienas papildomas įsipareigojimas kelia grėsmę atsigavimui“. BDI vadovaujamasis direktorius Verneris Šnapaufas (Werner Schnappauf)mano, kad Vokietijos pramonė kaip niekas kitas prisideda prie klimato apsaugos problemų sprendimo.

Prieštarauja ir Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai (vok. DIHK). Briuselis turi nukreipti klimato politikos kryptis į investavimą, o ne į išlaidų didinimą, sako DIHK vadovaujamasis direktorius Martinas Vanslėbenas (Martin Wansleben).

O Vokietijos mašinų ir įrengimų gamintojų susivienijimas (vok. VDMA) įsipareigojo pasiekti 30 % tikslą. Vokietijos mechanikos inžinieriai yra pasaulinės energijos taupymo technologijų rinkos lyderiai ir tikisi sulaukti gerų užsakymų Europoje.

Vokietijos aplinkos ministras Norbertas Riotgenas (Norbert Röttgen)numato paramą investicijoms, iš kurių Vokietijos ekonomika turėtų naudos. „XXI a. klimato apsaugos technologijos bus pirmaujanti rinka“, – pareiškė jis.

Jo vadovaujama ministerija baiminasi, kad Federalinė ūkio ir technologijų ministerija ir prekybos asociacijos nuo pat pradžių mėgins priešintis europiniam 30 % tikslui, o vėliau ir 40 % Vokietijos tikslui.

NUORODOS

Straipsniai

• Dnevnik, EurActiv partneris Bulgarijoje: Трудности очакват бизнеса при въвеждане на климатичните цели от "Европа 2020"

Straipsnis publikuotas EurActiv.com š.m. liepos 16 d., pilnas tekstas anglų kalba: http://www.euractiv.com/en/priorities/eastern-europe-struggling-meet-eu-climate-targets-news-496400