"Mes pritarsime, ir aš turiu įgaliojimus pritarti Bankų sąjungai ir priežiūros mechanizmams, kurie ne iki galo, be jokios abejonės, išspręsti. Kitiems metams numatoma daug žingsnių, kaip toliau didinti bankinę priežiūrą ir į tą sąjungą integruoti kartu", – Lietuvos žurnalistams prieš prasidedant EVT sakė šalies vadovė, pasiteiravus, kokios laikysis pozicijos dėl stojimo į šią sąjungą. 

Anot Prezidentės D. Grybauskaitės, 2013 m. antrąjį pusmetį Lietuvai pirmininkaujant ES teks kurti bankų priežiūros instituciją

"Lietuva per 2013 m. kartu su Vyriausybe ir naujuoju Seimu turės apsispręsti, kaip greitai pati įstos, nes ši bankų priežiūros visa grandinėlė, pirmiausia, bus taikoma euro zonos šalims, o Lietuva ir ne euro zonos šalys prisijungs truputį vėliau. Aš tikiuosi, kad tai bus daugumos sprendimas", – kalbėjo D. Grybauskaitė. 

Prezidentė teigė mananti, kad dėl didelės infliacijos Lietuva prie euro zonos galėtų prisijungti 2015-2016 m. 

ELTA jau skelbė, jog Švedijos finansų ministras Andersas Borgas (Anders Borg) perspėjo, kad Švedija gali nesijungti prie planuojamos ES bankų sąjungos ir kad tai šaliai turėtų tik ribotą finansinį poveikį.  

Dėl bendros bankų priežiūros institucijos Europos valstybių lyderiai susitarė spalio viduryje. Planuojama, kad ji savo veiklą pradės 2013 metais. Bankų priežiūros institucija turės teisę kontroliuoti bet kurio euro zonos komercinio banko veiklą.

Iš pradžių buvo planuota, kad bankus kontroliuojančiai institucijai bus suteikti įgaliojimai tik euro zonoje, bet vėliau nuspręsta išplėsti jos atsakomybės zoną už valiutos sąjungos ribų.