"Karas toks pat senas kaip ir pati Europa. Mūsų žemyną raižo kalavijų ir iečių, tranšėjų ir tankų palikti randai, – pažymėjo ET pirmininkas. – Aš pats gimiau Belgijoje po Antrojo pasaulinio karo ir augau klausydamasis senelės pasakojimų apie Didįjį karą. 1940 metais mano tėvui, kuriam buvo tik 17 metų, buvo liepta išsikasti sau kapą. Jis per stebuklą išvėngė mirties, todėl aš dabar stoviu priešais jus. Žinoma, taika galėjo ateiti į Europą ir be ES, bet ji niekada nebūtų buvusi tvirta ir ilga. Tai
būtų buvusios tik trapios paliaubos prieš naują audrą”.    

Buvęs Norvegijos premjeras ir dabartinis ET generalinis sekretorius T. Jaglandas ceremonijos svečiams priminė, kad Europos Sąjungai ši didelė garbė suteikta už "karo žemyno” pavertimą "taikos žemynu”, Europos tautų sutelkimą ir demokratinių procesų suaktyvinimą daugelyje šalių.

Šiomis dienomis į Oslą atvykusią ES delegaciją sudaro 51 žmogus. Daugiau kaip 20 iš jų – ES šalių lyderiai, valstybių ir vyriausybių vadovai. Monumentalioje miesto rotušėje Nobelio taikos premija buvo įteikta H. van Rompėjui, Europos Komisijos pirmininkui Žozė Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso) ir Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schulz).

Šiais metais premijos piniginė išraiška – 8 milijonai Švedijos kronų (930 tūkstančių eurų). ES vadovybė nusprendė pridėti prie šios sumos dar 1 milijoną 70 tūkstančių eurų ir skirtis šias lėšas vaikams, tapusiems karinių konfliktų aukomis.