Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris sakė: „Kai kalbama apie dujas ir elektros energiją, gyventojams ir verslui rūpi du dalykai – saugus nenutrūkstamas tiekimas ir prieinama kaina. Tai geriausiai pasieksime, kai veiks europinė energijos rinka.“

Nuveikta nemažai – suteikta didesnė pasirinkimo laisvė vartotojams, suvaldytas didmeninių energijos kainų augimas ir užtikrintas pakankamas nuolatinis energijos tiekimas, tačiau reikia labiau stengtis, kad atsiskleistų visos realiai integruotos Europos rinkos galimybės. Siekdama, kad iki 2014 m. ES energijos vidaus rinkos kūrimas būtų baigtas, Europos Komisija numato keletą veiksmų:

– įgyvendinti vidaus rinkos teisės aktus ir užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą. Praėjus net 20 mėnesių po galutinio termino (2011 m. kovo mėn.), kai kurios valstybės narės dar nėra iki galo perkėlusios Trečiojo energijos rinkos teisės aktų rinkinio nuostatų. Komisija toliau vykdys pažeidimo nagrinėjimo procedūras siekdama, kad atitinkamos europinės taisyklės būtų tinkamai įgyvendintos. Norint visiems rinkos dalyviams sudaryti vienodas sąlygas, reikia užtikrinti griežtą konkurencijos taisyklių vykdymą;

– suteikti daugiau galių vartotojams. Tyrimai rodo, kad tik vienas iš trijų vartotojų lygina siūlomas paslaugas. Apskaičiuota, kad visos ES vartotojai, pasikeitę savo elektros tarifų planą į pigiausią iš siūlomų planų, per metus galėtų sutaupyti iki 13 mlrd. EUR. Komisija užtikrins, kad ES teisės aktuose įtvirtintas vartotojų teises atspindėtų nacionalinė teisė ir kad jų tinkamai paisytų visi rinkos dalyviai. Viena iš tokių teisių – teisė per tris savaites be jokių finansinių nuostolių vieną tiekėją pakeisti kitu. Europos Komisija taip pat skatins diegti pažangiuosius skaitiklius, kurie vartotojams leistų valdyti vartojimą realiu laiku ir geriau kontroliuoti energijos sąskaitas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pažeidžiamų vartotojų apsaugai. Be to, ES mažmeninių energijos rinkų skaidrumo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos dėl aiškaus kainų, tarifų ir pasiūlymų pateikimo.

Be to, šiuo metu tik 9 valstybėse narėse (Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Švedijoje ir JK) mažmeninės energijos kainos nėra reguliuojamos. Kainos, kurios nustatomos kišantis valstybei, nesuteikia vartotojams geriausio pasirinkimo galimybės. Jos gali sudaryti klaidingą saugumo įspūdį, tačiau atima paskatas ieškoti geresnių variantų, pavyzdžiui, energijos tausojimo paslaugų. Be to, galutiniams vartotojams taikomas kainų reguliavimas trukdo investuoti. Jis taip pat atgraso įmones nuo įsitraukimo į rinką ir investavimo į naują gamybą. Reguliuojamos kainos, kurios yra mažesnės už sąnaudas, augina skolas, o šios galiausiai prislegia mokesčių mokėtojus;

– užtikrinti lanksčią rinkos struktūrą. Kai kurios valstybės narėse planuoja remti elektros energijos gamintojus už parengties režimu laikomus generavimo pajėgumus. Taip jos tikisi nepristigti energijos pajėgumo ir tada, kai nutrūksta nekaupiamųjų energijos išteklių (vėjo ir saulės) energijos tiekimas. Tai vadinama pajėgumų mechanizmu. Tačiau skubotai įvesti ir netinkamai suformuoti pajėgumų mechanizmai gali lemti vidaus rinkos suskaidymą ir stabdyti investicijas. Pirmiau nei nustatomi tokie mechanizmai, valstybės narės turėtų išanalizuoti, ar netrūksta investicijų į energijos gamybą ir kokia to priežastis. Prieš imdamosi intervencinių veiksmų nacionalinėje rinkoje valstybės narės turėtų svarstyti sprendimus, kurie apimtų ir gretimas ES valstybes. Paprastai europiniai sprendimai yra ekonomiškesni.

Be to, Europos Komisija pasiūlys atsinaujinančių išteklių rėmimo schemų gaires, kurios padidintų vidaus rinkos efektyvumą.

Informacija apie Lietuvą

Kaip Taryba rekomendavo Lietuvos 2012 m. nacionalinėje reformų programoje, Lietuva turėtų skatinti konkurenciją ir gerinti jungčių su ES energetikos tinklais galimybes.

Elektros energijos srityje Lietuvoje konkurencija ribota, o rinka koncentruota. Lietuva prisijungė prie elektros energijos biržos Nord Pool Spot, ir tai turėtų padidinti konkurenciją didmeninės prekybos srityje, tačiau šalis turėtų ir toliau tęsti darbą pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą, kad būtų sukurta Baltijos regiono elektros energijos rinka. Lietuva, kaip planuota, turėtų palaipsniui panaikinti kainų reguliavimą, tuo pačiu atsižvelgdama į universaliųjų paslaugų įsipareigojimą ir veiksmingą pažeidžiamų vartotojų apsaugą. Būtina tęsti bendradarbiavimą su Europos Komisija vykdant derybas su Rusija ir Baltarusija dėl elektros energijos tinklo veikimo Baltijos šalyse. Lietuva turėtų užbaigti elektros energijos jungtį su Švedija ir nutiesti tarpvalstybinę jungtį su Lenkija – tai galėtų padėti sumažinti rinkos koncentraciją didmeninės ir mažmeninės prekybos lygmenimis.

Lietuva remiasi tik vienu dujų tiekimo šaltiniu. Todėl Lietuva turėtų imtis reikiamų priemonių, kad panaikintų savo dujų tinklo izoliaciją nuo ES; pirmiausia Lietuva turėtų veikti pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą ir įvairinti tiekimo šaltinius pastačius regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą Baltijos šalyse (planuojama tai padaryti 2014 m.) ir nutiesus jungtis į Lenkiją.

2012 m. pradžioje priėmusi nacionalinius teisės aktus, Lietuva dėjo tam tikras pastangas, kad sustiprintų reguliavimo instituciją. Nepriklausomam ir ekonominiais veiksniais grindžiamam reguliavimui užtikrinti reikalingos tolesnės pastangos.

Visą Lietuvos energetikos analizę galima rasti interneto puslapyje http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/doc/20121115_iem_swd_0368_part2_en.pdf  

Bendra informacija

2011 m. vasario mėn. ES valstybių vadovai paskelbė, kad energijos vidaus rinka turi būti sukurta iki 2014 m.

Trečiuoju energijos rinkos teisės aktų rinkiniu (direktyvomis 2009/72/EB ir 2009/73/EB) padėtas dujų ir elektros energijos rinkų integravimo pamatas. Jame numatytos tokios priemonės: i) tinklų nuosavybės atskyrimas (elektros energijos tinklų ir dujotakių eksploatavimo veiklos atskyrimas nuo generavimo, gamybos ir tiekimo); ii) vartotojų apsaugos klausimai (valstybių narių prievolė apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, užtikrinti skaidrią informaciją vartotojams apie sąskaitas ir sutartinius įsipareigojimus, vieno langelio įstaiga ir alternatyvus ginčų sprendimo mechanizmas (t. y. ne bylinėjantis); iii) nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumas ir įgaliojimai.

Daugiau informacijos

Komunikatas Postūmis energijos vidaus rinkai

Tarnybų darbinis dokumentas Energijos rinkos Europos Sąjungoje 2011 m.

Tarnybų darbinis dokumentas Investicijų į energetikos infrastruktūrą projektai

Energijos vidaus rinkai skirta Komisijos svetainė http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/internal_market_en.htm

ES mažmeninių energijos rinkų skaidrumo ataskaita: http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/forum_citizen_energy_en.htm,http://ec.europa.eu/consumers/citizen/my_rights/energy_en.htm