Komisijos narys J. Hahnas Atėnuose susitiks su 13 Graikijos regionų vadovų ir išdėstys, kokiose srityse per kitą 2014–2020 m. biudžetinį laikotarpį, Europos Komisijos nuomone, Graikijai verta dėti daugiausia pastangų ir į ką labiausiai atkreipti dėmesį, kad būtų kuo geriau pasinaudota esamomis lėšomis. Nuo to bus pradėtos diskusijos, kaip programos rengiamos ir kam galiausiai skiriama daugiausia investicijų.

Komisijos narys J. Hahnas taip pat apsilankys Salonikuose ir susitiks su Šiaurės Graikijos verslo bendruomenės nariais, kad įvertintų praktinį regioninių fondų poveikį ir aptartų palankesnės verslui aplinkos kūrimo priemones.

Salonikuose kartu su meru Yanniu Boutariu jis susipažins su ES bendrai finansuojamais projektais.

Prieš susitikimą su regionų vadovais Atėnuose Komisijos narys J. Hahnas sakė: „Į Graikiją vykstame norėdami suteikti vilties. Šiuo metu ES fondai – pagrindinė Graikijos valstybės investicijų priemonė. Matėme, kokios didžiulės pastangos įdėtos sprendžiant sudėtingų ir perkrautų ES fondų administravimo sistemų problemą. Dabar turime dar labiau pasistengti ir daugiausia dėmesio skirti investicijoms, kurios neabejotinai atneš rezultatų šiuo absoliučiai lemiamu metu.“

Jis pridūrė: „Pastaruoju metu ėmusis regioninės ir administracinės reformos Kallicrates, kuria daugiau įgaliojimų ir atsakomybės suteikiama regionams, Graikija turi galimybę savo regionus paversti ekonomikos atsigavimo ir būsimo augimo varikliais.“

Pagrindiniai regioninės politikos prioritetai per kitą biudžetinį laikotarpį tikriausiai bus orientuoti į investavimą tose srityse, kuriose investicijos turėtų didžiausią poveikį, verslo aplinkos gerinimą ir tolesnes reformas, kuriomis paprastinama ir racionalizuojama regioninių fondų valdymo sistema.

Komisijos narys J. Hahnas ragins regionus nustatyti ir plėtoti investavimo galimybes tose srityse, kur Graikijos regionai jau turi palyginti konkurencingų pranašumų, pvz., atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, turizmo ir kultūros, žemės ūkio produktų perdirbimo ir akvakultūros. Šios priemonės atitinka Komisijos pasiūlymus dėl būsimos regioninės politikos, t. y. daugiau dėmesio skirti mažesniam skaičiui prioritetų, susietų su aiškesniais tikslais ir sąlygomis.

Artimiausiu metu daugiausia bus diskutuojama apie verslui palankios aplinkos, kurioje skatinamos investicijos, kūrimą, paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms gerinimą sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą, inovacijų skatinimą pateikiant rinkai naujus produktus bei procesus ir pagrindinių infrastruktūros tinklų užbaigimą (plačiajuosčio ryšio įdiegimą kaimo ir miesto vietovėse, investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, greitkelius, vandens ir atliekų tvarkymą). Be to, Komisija nori užtikrinti, kad naujam šiuolaikiškam ūkiui remti būtų modernizuotas viešasis administravimas. Bendrai patvirtinus 181 prioritetinį šalies projektą, Komisijos narys J. Hahnas ragins Graikijos valdžios institucijas sparčiau įsisavinti pinigus, skirtus žūtbūtinai reikalingoms darbo vietoms kurti ir augimui skatinti.

Pagrindiniai faktai

2007–2013 m. Graikijai skirtų ES sanglaudos lėšų suma – 20 mlrd. EUR. Nurašytos privačiojo sektoriaus skolos sudaro 100 mlrd. EUR, o ES ir tarptautinių partnerių teikiama finansinė parama – 240 mlrd. EUR.

2011 m. viduryje įsteigta Graikijos reikalų darbo grupė padeda stiprinti Graikijos valdžios institucijų gebėjimus sparčiau įgyvendinti struktūrinių fondų investicijas vietoje.

Komisija kartu su Graikijos valdžios institucijomis sudarė 181 strateginio prioritetinio projekto sąrašą. Šių projektų bendra vertė – 11,5 mlrd. EUR (bendro ES ir nacionalinio finansavimo). Jie įgyvendinami šiose pagrindinėse srityse: transporto, aplinkos, energetikos, skaitmeninės konvergencijos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, inovacijų, administracinės reformos, turizmo ir kultūros. Pastaruoju metu Graikijos regioninės plėtros ministras paskyrė koordinatorių, kad paspartintų programų, kurias numatyta užbaigti 2015 m., įgyvendinimą.

Bendro finansavimo procentinių dydžių padidinimas

2011 m. gruodžio mėn. ES vyriausybės ir Europos Parlamentas susitarė dėl laikinos priemonės, kuria leidžiama, nedidinant bendro ES lėšų dydžio, Graikijai skirto ES bendro finansavimo dalį laikinai padidinti iki 10 procentinių punktų. Nuo to laiko Graikijos projektų bendro finansavimo dalis galėjo siekti 95 proc.

Be to, Komisija pasiūlė sudaryti sąlygas nepanaudotus regioninės politikos asignavimus naudoti tokių finansų institucijų, kaip Europos investicijų banko, garantijoms ir paskoloms garantuoti, tai yra vadinamoji rizikos pasidalijimo priemonė. Šia priemone šalinamos didelės kliūtys, kurių patiria Graikija ir kitos valstybės narės, pritraukdamos privatų finansavimą, reikalingą pagrindiniams projektams, kuriuos galima tik iš dalies finansuoti valstybės lėšomis, įgyvendinti.

Pripažindama, kad kuriant darbo vietas esminį vaidmenį atlieka mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), Komisija nustatė 500 mln. EUR vertės sistemą, pagal kurią ES fondai naudojami kaip garantija padedant įmonėms gauti kreditavimą. Fondai taip pat gali būti naudojami didesniems projektams Graikijoje garantuoti.

Daugiau informacijos:

Graikijos nacionalinis strateginių krypčių planas

Europos Komisijos atstovybė Graikijoje