57 proc. Europos įmonių, t. y. 10 proc. daugiau nei pernai1, teigia dėl pavėluotų mokėjimų turinčios likvidumo problemų. Kasdien visoje Europoje bankrutuoja keliasdešimt mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), nes neapmokamos jų pateiktos sąskaitos faktūros. Kad būtų užkirstas kelias pavėluotiems mokėjimams, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani šiandien Romoje paskelbė informavimo kampaniją, kuri bus vykdoma 27 ES valstybėse narėse bei Kroatijoje ir kuria bus skatinama kuo greičiau, nelaukiant galutinio termino (2013 m. kovo 16 d.) į nacionalinius teisės aktus perkelti Pavėluotų mokėjimų direktyvą. Direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu – ES priemonė, kuria kovojama su pavėluotais mokėjimais prekybos sandoriuose. Itin daug dėmesio kampanijoje bus skiriama siekiui užtikrinti, kad MVĮ sužinotų apie joms šia direktyva suteikiamas teises ir mokėtų jomis naudotis.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Laukdamos, kol bus apmokėtos jų sąskaitos, kasmet bankrutuoja tūkstančiai MVĮ. Mūsų tikslas – užkirsti kelią šiai žalingai praktikai. Pavėluoti mokėjimai Europos verslui problemų kelia jau seniai. Todėl akivaizdu, kad valstybės narės turi skubėti perkelti Pavėluotų mokėjimų direktyvą į nacionalinę teisę. Siaučiant ekonomikos krizei ir sumažėjus galimybių gauti paskolą, taip būtų paremtos mūsų MVĮ. Be to, Europos įmonėms, visų pirma MVĮ, yra gyvybiškai svarbu žinoti savo teises šioje srityje ir jomis naudotis.“

Daugiau informacijos apie Pavėluotų mokėjimų direktyvą ir informacinius seminarus valstybėse narėse

Informavimo kampanija pavėluotų mokėjimų problemai spręsti

Įmonėms, ypač MVĮ, sunku naudotis savo teise į sąskaitų apmokėjimą laiku. Pavėluotų mokėjimų pasekmė – ne tik prarastas laikas ir pinigai, bet ir sugadinti santykiai su klientais. Direktyva nustatoma darbo su skolininkais teisės sistema.

Informavimo kampanijos tikslas – didinti svarbiausių Europos suinteresuotųjų šalių, visų pirma MVĮ ir valdžios institucijų, žinias apie naujas Direktyva suteikiamas teises bei skatinti kuo greičiau ją įgyvendinti. Viena iš kampanijos dalių – dalijimosi gerąja šios srities patirtimi forumas.

Naujosios taisyklės nėra sudėtingos:

• Valdžios institucijos už įsigytas prekes ir paslaugas privalo sumokėti per 30 dienų arba, jei susiklosto išskirtinės aplinkybės, – per 60 dienų.

• Įmonių prekybos sandorių atveju sąskaitos faktūros apmokamos per 60 dienų, jei nesusitariama kitaip ir jei tai nėra itin nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.

• Įmonėms suteikiama teisė reikalauti delspinigių už pavėluotus mokėjimus ir gauti ne mažesnę kaip 40 EUR sumą skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Be to, įmonės gali prašyti kompensuoti likusias pagrįstas išieškojimo išlaidas.

• Teisės aktais nustatyti delspinigiai už pavėluotą mokėjimą padidinami bent 8 procentiniais punktais, palyginti su Europos Centrinio Banko nustatyta norma. Mažesnių delspinigių valdžios institucijoms nustatyti neleidžiama.

• Įmonėms bus lengviau nacionaliniuose teismuose užginčyti labai nesąžiningas sąlygas ir praktiką.

• Bus užtikrinamas didesnis skaidrumas ir informuotumas. Valstybės narės privalo paviešinti už pavėluotus mokėjimus mokamų delspinigių normas, kad visos suinteresuotosios šalys būtų apie jas informuotos.

• Valstybės narės raginamos parengti Mokėjimo laiku gerosios praktikos kodeksus.

• Valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių nuostatos kreditoriui būtų palankesnės negu naujosios direktyvos nuostatos.

Naujosios priemonės įmonėms nėra privalomos – joms suteikiama teisė, o ne prievolė jų imtis. Tam tikromis aplinkybėmis įmonė, norinti palaikyti gerus santykius su konkrečiu klientu, gali nuspręsti pratęsti mokėjimo laikotarpį keliomis dienomis ar savaitėmis. Tačiau valdžios institucijoms šios priemonės yra privalomos. Jos turėtų rodyti pavyzdį ir patikimai ir veiksmingai laikytis sutarčių sąlygų.

Pagrindiniai faktai

Europos pavėluotų mokėjimų direktyva buvo parengta siekiant užkirsti kelią pavėluotam prekybos sandorių apmokėjimui. Jos ištakos – Smulkiojo verslo aktas, kuriame Komisija pripažįsta, kad MVĮ ES ekonomikoje atlieka itin svarbų vaidmenį, ir pabrėžia, kad nepakankamos finansavimo galimybės yra viena didžiausių MVĮ problemų.

MEMO/12/742