Vis dėlto iš ataskaitos „Europos mokytojų ir mokyklų vadovų algos ir priedai 2011–2012 m.“ taip pat matyti, kad keturiose šalyse – Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Islandijoje – mokytojų darbo užmokestis nuo 2010 m. vidurio išaugo, o Rumunijoje – beveik pasiekė ikikrizinį lygį.

„Mokytojai atlieka svarbų vaidmenį mūsų vaikų gyvenime ir, kaip žinia, didele dalimi nulemia jų ateitį, – sakė už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou. – Mums turėtų rūpėti mokytojų darbo užmokestis ir darbo sąlygos, kad pasirinkti šią profesiją būtų paskatinti tinkamiausi žmonės. Tačiau vien žadėdami gerą atlyginimą geriausių kandidatų nepritrauksime. Būtina tinkamai įrengti klases ir suteikti mokytojams galimybę išsakyti savo nuomonę apie mokymo planų modernizavimą ir švietimo reformas.“

Iš ataskaitos matyti, kad nuo 2010 m. vidurio ekonomikos krizė daro didelį poveikį mokytojų darbo užmokesčiui, – vis daugiau šalių mažina tiek algą, tiek jos priedus, pavyzdžiui, atostogpinigius ar premijas. Graikija bazinį mokytojų darbo užmokestį sumažino 30 proc. ir nustojo mokėti Kalėdų ir Velykų premijas. Airijoje nustojus taikyti kvalifikacijos koeficientą 2011 m. naujų mokytojų darbo užmokestis sumažėjo 13 proc., o pradėjusių dirbti vėliau nei šių metų sausio 31 d. – dar 20 proc. Ispanijos mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis 2010 m. buvo sumažintas maždaug 5 proc. ir nuo tol neindeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją; panašių priemonių imtasi Portugalijoje.

Europoje maksimalus patyrusių mokytojų darbo užmokestis paprastai yra du kartus didesnis nei minimali pradedančiojo mokytojo alga. Tačiau mokymo įstaigos baiminasi, kad jaunimas nebenorės rinktis šios profesijos, nes mokytojai maksimalų darbo užmokestį gauna po 15–25 metų darbo.

Nors pradedančiojo mokytojo alga nėra patraukli, atsižvelgiant į priedus, mokamus už papildomus darbus ir viršvalandžius, dauguma atveju darbo užmokestis nėra daug mažesnis nei įstatymais nustatytas maksimalus mokytojų atlyginimas daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, Latvijoje faktinis atlyginimas atskaičius mokesčius yra dvigubai didesnis nei maksimali bazinė alga. Danijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Suomijoje, Anglijoje ir Velse į rankas gaunamas darbo užmokestis, įskaitant priedus, taip pat yra didesnis nei maksimali bazinė alga. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad gana didelę mokytojų dalį sudaro vyresnio amžiaus mokytojai. Keliose šalyse jau trūksta mokytojų ir kyla problemų dėl senėjančių darbuotojų („Pagrindiniai duomenys apie švietimą Europoje“, IP/12/121).

Ataskaitos „Europos mokytojų ir mokyklų vadovų algos ir priedai 2011–2012 m.“ duomenimis, mokinių pažangumo didinimas yra visų šalių prioritetas, tačiau tik pusėje šalių (Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje) ir Turkijoje) priedai prie algos mokytojams mokami priklausomai nuo mokymo pasiekimų ar mokinių rezultatų.

Pagrindiniai faktai

Europos mokytojų ir mokyklų vadovų algos ir priedai 2011–2012 m.

Šioje kasmetinėje ataskaitoje pateikiama palyginamoji 32 Europos šalių (ES valstybių narių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Kroatijos ir Turkijos) mokytojų darbo užmokesčio apžvalga. Į ataskaitą įtraukti ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokymo pakopų visą darbo dieną dirbančių kvalifikuotų mokytojų ir mokyklų vadovų duomenys.

Ataskaitoje taip pat pateikiama informacijos apie:

• sprendimus priimančias institucijas, kurios atsako už mokytojų darbo užmokesčio nustatymą;
• atlyginimą privačiajame sektoriuje;
• minimalų ir maksimalų įstatymais nustatytą darbo užmokestį, palyginti su BVP vienam gyventojui ir su faktiniu darbo užmokesčiu (alga ir priedais);
• darbo užmokesčio didėjimą priklausomai nuo patirties;
• mokytojų perkamosios galios didėjimą ar mažėjimą ir ekonomikos krizės poveikį;
• įvairius priedus prie algos ir už jų skyrimą atsakingas sprendimus priimančias institucijas.

„Eurydice“

Ataskaitą Europos Komisijos užsakymu parengė tinklas „Eurydice“, kuris teikia informaciją apie Europos švietimo sistemas ir politiką bei ją analizuoja. Tinklui priklauso 38 nacionaliniai skyriai, veikiantys ES Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančiose 34 šalyse (ES valstybės narės, Kroatija, Serbija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Turkija). Serbijos ir Šveicarijos duomenys į ataskaitą „Europos mokytojų ir mokyklų vadovų algos ir priedai 2011–2012 m.“ neįtraukti.„Eurydice“ veiklą koordinuoja ir valdo ES Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga.

Daugiau informacijos

Visa ataskaita „Europos mokytojų ir mokyklų vadovų algos ir jos priedai 2011–2012 m.“ pateikiama adresu  http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/facts_and_figures/salaries.pdf

Europos Komisija: Švietimas ir mokymas