Jo nuomone, Latvijai metas pakovoti už savo interesus, "nes euras bet kokia kaina mums nereikalingas".

"Latvija negali atsisakyti prisijungti prie euro zonos, nes tokia yra numatyta įstojimo į Europos Sąjungą sąlyga. Tačiau žinant situaciją Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje, reiktų pareikšti, kad Latvija prisijungs prie bendrosios Europos valiutos tik tuo atveju, jeigu Europa bus pasirengus įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus Latvijai", – teigia politikas. 

"Jeigu jau egzistuoja Mastrichto kriterijai, galima jiems kaip atsvarą iškelti Rygos kriterijus", – sakė jis.

Tokių sąlygų, pasak J. Urbanovičiaus, keletas. Vienos iš jų – tai tiesioginių dotacijų padidinimas mažiausiai iki 90 proc. vidutinio ES lygio, išimtinio statuso dėl žvejybos laimikio kvotų ir cukraus pramonėje įvedimas. Be to, išmokos iš Europos socialinio fondo ir kitų ES fondų negali būti mažesnės už 2007-2012 m. lygį tol, kol Latvija pasieks 80 proc. BVP vienam gyventojui lygį.

Taip pat nurodoma, kad ES turėtų garantuoti mažiausiai 60 proc. finansavimo, skirto elektros tinklų tarp Baltijos ir Skandinavijos projektams, ir 60 proc. finansavimo, skirto tranzito projektams, tarp jų – automobilių magistralei "Lenkija-Latvija-Rusija", ir geležinkelio linijų modernizavimui.

Ir galiausiai, J. Urbanovičiaus nuomone, ES turi kompensuoti Latvijai nuostolius, patirtus dėl darbo jėgos eksporto, ir numatyti paramą tokioms sritims kaip kultūra, švietimas, medicina, nustatant konkrečias išmokas už kiekvieną žmogų, išvykstantį dirbti į užsienį.