|
||||||||
Partneriai: |
Titulinis > Naujienos > INFORMACINE_VISUOMENE > Nanomedžiagos pažangiosiose technologijose: konkrečių atvejų saugos vertinimas
Informacinė visuomenė 2012-10-03 Nanomedžiagos pažangiosiose technologijose: konkrečių atvejų saugos vertinimas Nanotechnologijos jau šiandien leido pasiekti didelės pažangos, jos pajėgios sukelti technologinį perversmą ir suteikti naują postūmį ekonomikos augimui. Tai pripažįstama Europos Komisijos šiandien priimtame komunikate „Antroji nanomedžiagų reglamentavimo peržiūra“. Jame išdėstyti ir Komisijos planai tobulinti ES teisę, kad nanomedžiagas būtų galima saugiai naudoti. Komunikate pabrėžiama, kad nanomedžiagų pobūdis ir rūšys labai skiriasi – nuo jau ne vieną dešimtmetį kasdien saugiai naudojamų medžiagų (pvz. padangose ar kaip antikoaguliantai maisto produktuose) iki labai sudėtingų pramoninių ir navikų terapijai naudojamų medžiagų. Daugėja informacijos apie kenksmingas nanomedžiagų savybes, tačiau jas apibendrinti ir pagrįsti konkrečiu rizikos vertinimu sudėtinga. Todėl, užuot visas nanomedžiagas priskyrus vienai grupei, rizikos vertinimą reikėtų atlikti kiekvienu konkrečiu atveju, ir reikėtų laikytis strategijos, grindžiamos potencialios rizikos rodikliais (poveikio arba kenksmingumo). Šį komunikatą kartu pristatė Europos Komisijos nariai Antonio Tajani, Janez Potočnik, John Dalli ir Máire Geoghegan-Quinn. Nanomedžiagas reikia vertinti Atsižvelgiant į turimas žinias ir ES mokslinių ir patariamųjų komitetų, taip pat nepriklausomų rizikos vertintojų nuomonę, nanomedžiagos į įprastas chemines ar paprastas medžiagas panašios tuo, kad kai kurios iš jų gali būti toksiškos, o kitos – ne. Galima rizika yra susijusi su konkrečiomis nanomedžiagomis ir jų konkrečia paskirtimi. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti atliekamas nanomedžiagų rizikos vertinimas, grindžiamas su tomis medžiagomis susijusia informacija. Gali būti taikomi šiuo metu patvirtinti rizikos vertinimo metodai, nors kai kuriuos rizikos vertinimo aspektus dar reikia tobulinti. Dabar svarbu pirmiausia įteisinti nanomedžiagų keliamo pavojaus aptikimo, apibūdinimo ir analizės metodus bei priemones, surinkti trūkstamą informaciją apie nanomedžiagų keliamą riziką ir parengti šių medžiagų poveikio vertinimo metodus. Prireikus į ES teisės aktus bus įtraukta naujausia nanomedžiagų apibrėžtis. Komisija dabar rengia nanomedžiagų aptikimo, vertinimo ir stebėsenos metodus siekdama juos įteisinti, kad būtų galima tinkamai vartoti nanomedžiagų apibrėžtį. REACH – geriausia nanomedžiagų valdymo sistema Apskritai Komisija yra tikra, kad pagal REACH nustatyta geriausia galima atskirų nanomedžiagų ir jų mišinių rizikos valdymo sistema, tačiau paaiškėjo, kad į tą sistemą reikia įtraukti konkretesnius nanomedžiagų reikalavimus. Komisija numato keisti tam tikrus REACH priedus ir ragina ECHA toliau tobulinti registracijos po 2013 m. gaires. Tolesni veiksmai Kad būtų galima lengviau gauti informacijos apie nanomedžiagas, Komisija sukurs interneto svetainę ir joje pateiks nuorodas į visus aktualius informacijos šaltinius, įskaitant esamus nacionalinio ar sektorių lygmens registrus. Kartu Komisija pradės poveikio vertinimą siekdama išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis tinkamiausia padidinti skaidrumą ir užtikrinti reguliavimo priežiūrą, ir parengs šias priemones. Be to, bus išsamiai išanalizuota, kokius duomenis šiuo tikslu reikia surinkti. Bus analizuojamos tos nanomedžiagos, kurioms dabar netaikomos galiojančios pranešimo, registracijos ar autorizacijos sistemos. Pagrindiniai faktai Nanomedžiagos – tai medžiagos, dažnai dėl mažų dalelių turinčios specifinių savybių. Apskaičiuota, kad viso pasaulio rinkoje iš viso yra 11 mln. tonų nanomedžiagų, kurių rinkos vertė yra 20 mlrd. EUR. Šiuo metu nanomedžiagų sektoriuje Europoje tiesiogiai dirba 300 000–400 000 žmonių. Rinkoje tebevyrauja dešimtmečius naudojamos medžiagos, pavyzdžiui, dujų suodžiai (daugiausia naudojami padangose) ar sintetinis amorfinis silicis (jo naudojimo paskirtis labai įvairi, gali būti naudojamas padangose, kaip polimerinis užpildas, taip pat dantų pastoje ar kaip antikoaguliantas maistiniuose milteliuose). Pastaraisiais metais atsirado daug naujų sričių, kuriose naudojamos nanomedžiagos, pavyzdžiui, nemažai vartojimo prekių, kaip antai UV filtrai apsauginiuose kremuose nuo saulės ir kvapui atspari tekstilė. Tačiau nanomedžiagos taip pat naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius, ar saulės baterijų plokštėms. Šiose srityse nanomedžiagos gali suteikti postūmį ieškant pažangių technologinių sprendimų, taigi jos laikomos didelio poveikio technologijomis. Prognozuojama, kad nanotechnologijomis paremtų produktų vertė visame pasaulyje išaugs nuo 200 mlrd. EUR 2009 m. iki 2 trln. EUR 2015 m. Nanomedžiagos naudingos daugelyje sričių: jos padeda gelbėti gyvybes, skatina kurti naujoves, leidžia lengvai patobulinti vartojimo produktus ir pan. Tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jų kenksmingos savybės ir poveikis darbuotojams, vartotojams ir aplinkai gali būti įvairus – nuo iš esmės nekeliančio jokio susirūpinimo iki potencialios rizikos. Europos Sąjunga turi priemonių šioms problemoms tikslingai spręsti. Daugiau informacijos Komunikatas „Antroji nanomedžiagų reglamentavimo peržiūra“ ir tarnybų darbinis dokumentas: http://ec.europa.eu/nanotechnology/index_en.html. Daugiau informacijos apie nanomedžiagų peržiūrą. MEMO/12/732 Europos Komisijos inf. |