ES valstybės patiria nuosmukį arba yra ties jo riba nuo 2011 m. pabaigos, o bendra nuomonė apie ekonominę padėtį yra blogiausia per trejus metus. Todėl perspektyvos rasti darbą, palyginti su laikotarpiu iki krizės, išlieka prastos. 2012 m. pirmą ketvirtį Graikijoje ir Austrijoje užregistruotas didžiausias visu etatu dirbančių asmenų darbo valandų skaičius, o Suomijoje, Italijoje ir Airijoje – mažiausias. Tai vienos iš pagrindinių ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgos išvadų.

„Valstybių narių užimtumo ir socialinė situacijos skirtumai dar nėra buvę tokie dideli. Todėl valstybės narės turėtų skubiai įgyvendinti liepos mėn. priimtas 2012 m. kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas ir pradėti taikyti Komisijos užimtumo srities dokumentų rinkinyje nurodytas priemones, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras. – Nuolatinis namų ūkių pajamų mažėjimas ir didėjantis vaikų skurdas rodo prasidėjus „tikrą socialinę krizę“, apie kurią konferencijoje „Jobs for Europe“ („Užimtumas Europoje“) kalbėjo Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso, ir tai, kad visoje Europoje reikia didinti socialines investicijas. Šiuos klausimus Komisija nagrinės būsimame socialinių investicijų teisės aktų rinkinyje.“

Itin didelį susirūpinimą kelia vis dar didėjantis nedarbas – bedarbių skaičius pasiekė istoriškai aukštą lygį (25,3 mln.), t. y. 2,6 mln. (arba 11,6 proc.) daugiau nei 2011 m. kovo mėn. Bendras 10,4 proc. ES nedarbas labiausiai išaugo 17 valstybių narių, tad pažangesnių ir „periferinių“ ES šalių skirtumai dar labiau padidėjo. Šiuo metu užregistruotas visų laikų didžiausias ES šalių nedarbo lygio skirtumas, t. y. 20,6 procentinio punkto, lyginant šalis, kuriose nedarbo lygis yra mažiausias (Austrija – 4,5 proc.) ir didžiausias (Ispanija – 25,1 proc.). Penkiolikoje valstybių narių ilgalaikių bedarbių skaičius nuo praeitų metų padidėjo iki 10,7 mln. Šiuo metu ilgai nedirbantys asmenys sudaro 4,5 proc. darbingo amžiaus žmonių (šis rodiklis per metus išaugo 0,4 procentiniais punktais).

Niūrios jaunimo perspektyvos

Jaunimo nedarbas ES labai didelis (22,5 proc. liepos mėn.), tačiau antrą ketvirtį jis nedidėjo. Dvylikoje valstybių narių šis rodiklis viršija 25 proc. ir tik trijose valstybėse narėse (Austrijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose) nesiekia 10 proc.

Niūri jaunuolių situacija susijusi su didėjančia ilgalaikio nedarbo ir neveiklumo rizika, ir tai matyti iš augančio nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičiaus. Komisija aktyviai sprendžia jaunimo nedarbo klausimą ir šiemet ketina pasiūlyti dvi iniciatyvas: „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą, pagal kurią mokyklą baigę jaunuoliai per keturis mėnesius pradėtų dirbti, tęstų mokslus arba lankytų kursus, ir stažuočių kokybės sistemos iniciatyvą.

Nauji išsamūs 2011 m. duomenys padėjo geriau suprasti darbo rinkos padėtį. Be bedarbių, dar yra 8,6 mln. asmenų (daugiausia moterų), kurie turi mažai darbo, t. y. dirba tik puse etato, dar 10,9 mln. (pavyzdžiui, tie, kurie nustojo ieškoję darbo) yra patekę į pilkąją zoną tarp neveiklumo ir nedarbo.

Sumažėjo namų ūkio pajamos

2009–2011 m. bendros namų ūkio pajamos sumažėjo dvejuose trečdaliuose ES šalių, o didžiausias sumažėjimas užregistruotas Graikijoje (15,7 proc.) ir Airijoje (9 proc.), o Lietuvoje, Ispanijoje, Kipre ir Vengrijoje jos sumažėjo daugiau kaip 4 proc. Visiškai priešinga tendencija užfiksuota šiaurės šalyse, Vokietijoje, Belgijoje, Slovėnijoje ir Prancūzijoje, kuriose dėl gerovės sistemų ir atsparesnių darbo rinkų bendros pajamos krizės sąlygomis ir toliau didėjo. Vis dėlto ir šiose šalyse krizė paveikė ir nuskurdino nemažą dalį gyventojų. Tad nenuostabu, kad finansinių sunkumų patiria istoriškai didelė ES gyventojų dalis. 2012 m. „Eurobarometro“ socialinio klimato tyrimas rodo, kad didžiausią pajamų nuosmukį patiriančių ES šalių gyventojai savo socialinę padėtį paprastai taip pat yra linkę vertinti neigiamai.

Vaikų skurdas

Dėl nepakankamų tėvų pajamų ir netinkamos paramos namų ūkiams, kuriuose auga vaikai, vis daugiau namų ūkių susiduria su vaikų skurdo problema. Vaikų, kuriems gresia skurdas (gaunant socialines išmokas), dalis svyruoja nuo maždaug 10 proc. Danijoje ir Suomijoje iki daugiau kaip 20 proc. Ispanijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje, Italijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Liuksemburge. Išmokų už vaiką dydis ir veiksmingumas visoje ES labai skiriasi. Įperkamos vaiko priežiūros paslaugos – labai svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso tėvų, ypač motinų, galimybės dirbti.

Augimo skirtumai

Iš didžiausių valstybių narių ekonomika toliau augo Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje, o Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje toliau buvo jaučiamas nuosmukis. 2012 m. antrą ketvirtį didelis ekonominės veiklos ir užimtumo sumažėjimas užregistruotas Ispanijoje ir Portugalijoje.

Daugiau informacijos

MEMO/12/720

Užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga

http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=8885&langId=en

Užimtumo ir socialinės analizės tinklalapis

László Andoro svetainė http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/andor/

László Andoro paskyra tinkle „Twitter“ http://twitter.com/#!/LaszloAndorEU

El. paštu siunčiamas nemokamas informacinis biuletenis

http://ec.europa.eu/social/e-newsletter