Kai kuriais atvejais mokytis pradedama dar vaikų darželyje. Pavyzdžiui, vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje užsienio kalbos gali mokytis trimečiai. 2012 m. ataskaitoje „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ teigiama, kad beveik visose Europos šalyse kaip užsienio kalbos dažniausiai mokomasi anglų, nuo kurios gerokai atsilieka prancūzų, ispanų, vokiečių ir rusų kalbos.

„Kalbų ir kultūrų įvairovė – vienas didžiausių Europos Sąjungos turtų, – sakė už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou. – Kalbų mokymasis skatina tautų ir šalių bendravimą, tarpvalstybinį judumą ir migrantų integraciją. Džiaugiuosi matydama, kad patiems jauniausiems mūsų piliečiams suteikiama galimybė patirti užsienio kalbų teikiamų malonumų. Drauge raginu visus mokytis ir mažiau populiarių kalbų – tik taip bus galima išnaudoti didžiulės Europos kalbų įvairovės privalumus.“

Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuo metu vis daugiau mokinių privalomojo švietimo sistemoje bent vienerius metus mokosi dviejų užsienio kalbų. 2009–2010 mokslo metais (m. m.) vidutiniškai 60,8 proc. pagrindinių mokyklų moksleivių mokėsi dviejų ar daugiau užsienio kalbų. Tai 14,1 proc. daugiau, palyginti su 2004–2005 m. Tuo pačiu laikotarpiu užsienio kalbos nesimokančių pradinukų sumažėjo nuo 32,5 proc. iki 21,8 proc.

Beveik visose iš 32 tirtų šalių (27 valstybės narės, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Turkija) populiariausia užsienio kalba – anglų. Tokia tendencija nuo 2004–2005 m. gerokai sustiprėjo. Pagrindinėse ir bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose anglų kalbos mokosi daugiau kaip 90 proc. mokinių. Tik labai menka dalis moksleivių (0–5 proc. skirtingose šalyse) mokosi ne anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių arba rusų kalbų.

Ataskaitoje taip pat pateikiama stebinanti išvada – vos kelios šalys reikalauja, kad būsimi kalbų mokytojai praleistų tam tikrą laiką užsienyje. Iš tiesų vos 53,8 proc. užsienio kalbų mokytojų, dalyvavusių neseniai paskelbtame Kalbų mokėjimo Europos tyrime (IP/12/679), sakėsi šalyje, kurioje kalbama jų mokoma kalba, praleidę daugiau kaip mėnesį. Tačiau už šio vidurkio slypi didžiuliai nacionaliniai skirtumai: daugiau kaip mėnesį užsienio šalyje, kurioje kalbama jų mokoma kalba, praleido 79,7 proc. Ispanijos mokytojų ir tik 11 proc. Estijos mokytojų. Tokios išvados verčia susimąstyti, ar reikalavimo, kad būsimi mokytojai įgytų praktinio kalbos vartojimo patirties, nereikėtų laikyti mokytojų rengimo kokybės kriterijumi.

Kalbų mokymosi svarba bus viena iš svarbiausių Limasolyje (Kipras) rugsėjo 26–28 d. Komisijos rengiamos konferencijos „Daugiakalbystė Europoje“ temų. Komisijos narė A. Vassiliou bus viena pagrindinių pranešėjų.

Pagrindiniai faktai

Daugiakalbystė ES

Europos Komisija remia daugiakalbystę ir kalbų mokymąsi, siekdama 1) skatinti kultūrų dialogą ir įtraukesnę visuomenę, 2) padėti visuomenės nariams pasijusti tikrais ES piliečiais, 3) suteikti daugiau galimybių jaunimui studijuoti ir dirbti užsienyje ir 4) atverti naujas rinkas pasaulio lygmeniu konkuruojančioms ES įmonėms.

Mūsų siekis – Europa, kurioje kiekvienas žmogus, be gimtosios, galėtų nuo ankstyvo amžiaus mokytis bent dviejų užsienio kalbų. Tikslą, kad kiekvienas pilietis mokėtų bent dvi užsienio kalbas, nustatė ES valstybių ir vyriausybių vadovai 2002 m. kovo mėn. Barselonoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Kad siekiant šio tikslo būtų daroma pažanga, Komisijos naujojoje strategijoje „Rethinking skills“ („Gebėjimų peržiūra“), kurią planuojama priimti lapkričio mėn., bus pasiūlytas kalbų mokymosi lyginamasis standartas.

2012 m. pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose

Iš ataskaitos matyti, kad per pastaruosius 15 metų amžius, nuo kurio privaloma mokytis užsienio kalbos, sumažintas visose šalyse, išskyrus Belgiją (prancūzakalbę bendruomenę), Latviją, Liuksemburgą, Vengriją, Maltą, Nyderlandus, Suomiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę.

Užsienio kalbos pradeda mokytis vis jaunesni mokiniai, tačiau mokymosi valandų skaičius beveik nepadidėjo. Bendra užsienio kalbos pamokų trukmė, palyginti su kitomis pamokomis, yra gana nedidelė.

2012 m. ataskaitoje „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ pateikiama išsamių duomenų, kurie galėtų padėti formuoti politiką ir pagerinti kalbų mokymosi kokybę ir veiksmingumą. Skatinimas mokytis kalbų yra vienas iš svarbiausių Komisijos švietimo ir mokymo srities strateginės programos „ET 2020“ tikslų ir lemiamas ES piliečių tarpvalstybinio judumo – vieno iš darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų – skatinimo veiksnys.

Šioje kas trejus ketverius metus rengiamoje ataskaitoje, grindžiamoje iš įvairių šaltinių gaunamais duomenimis, išsamiai aptariama kalbų mokymosi padėtis 32 dalyvaujančiose šalyse. Duomenys vertinami pagal 61 rodiklį ir penkias kategorijas: turinio, organizavimo, dalyvavimo, mokytojų ir mokymo proceso. Daugiausiai duomenų gaunama iš keturių šaltinių: švietimo informacijos tinklo „Eurydice“, „Eurostato“, Kalbų mokėjimo Europos tyrimo ir EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos PISA.

Be statistinių duomenų, aptariamas turinys ir užsienio kalbų mokymo organizavimas, mokinių dalyvavimo lygis, pirminio ir tęstinio užsienio kalbų mokytojų mokymo procesas. Ataskaitoje taip pat aptariamos ilgametės kalbų mokymo tendencijos ir analizuojama dabartinė padėtis, palyginti su buvusia padėtimi. 

2012 m. ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ yra bendras „Eurydice“ ir „Eurostato“ leidinys, parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisija.

„Eurydice“

Tinklas „Eurydice“ teikia informaciją apie Europos švietimo sistemas bei politiką ir ją analizuoja. Jį sudaro 38 nacionaliniai skyriai, veikiantys 34 šalyse, dalyvaujančiose ES mokymosi visą gyvenimą programoje (ES valstybės narės, Kroatija, Serbija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Turkija). Į 2012 m. ataskaitą „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ neįtraukti Serbijos ir Šveicarijos duomenys. „Eurydice“ veiklą koordinuoja ir valdo ESŠvietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga.

Daugiau informacijos

Visa ataskaita anglų kalba pateikiama čia: „Key Data on Teaching Languages at School in Europe 2012“

Pagrindiniai ataskaitos aspektai

Europos Komisija: Švietimas ir mokymas

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou Twitter @VassiliouEU