"Ar pajėgsime iki 2030 m. visiškai atsisakyti atominės energetikos, priklauso ne tik nuo politikų sprendimų. Tam svarbi elektros energijos vartotojų valia ir technologinės inovacijos", – pareiškė ekonomikos, prekybos ir pramonės ministras Jukijas Edanas (Yukio Edano), atsakingas vyriausybėje už energetikos programos parengimą.

Po to, kai penktadienį buvo paskelbtas planas dėl visiško atominės energetikos atsisakymo iki 2030 metų, vyriausybė sulaukė raginimų susimąstyti apie nelengvus ekonominius padarinius. Verslo atstovai įsitikinę, kad toks sprendimas sukels neįtikėtinai didelių išlaidų energijos ištekliams, tokiems kaip dujos, nafta ir anglis.

Pagal planą, iki 2030 m. Japonija turi patrigubinti elektros energijos, pagaminamos panaudojant atnaujinamus šaltinius, apimtis.

Šiuo metu šalyje veikia tik du branduoliniai reaktoriai "Oi" Fukujo prefektūroje. Šakos patirti nuostoliai siekia 46 milijardus dolerių.

Pastaruoju metu šalyje jaučiasi vis stipresnis visuomenės spaudimas – po Fukušimos AE avarijos 2011 m. kovo 11 d. japonai reikalauja uždaryti atomines jėgaines šalyje, rengia demonstracijas ir mitingus.        

Anksčiau Vokietija pareiškė, kad iki 2022 metų sustabdys 17 savo reaktorių. Šveicarija nutrauks AE eksploatavimą iki 2034 metų. Tuo tarpu Azijos šalys, pirmiausia Indija ir Kinija, plečia atominės energetikos programas.