"Laisva ir demokratiška Ukraina padarys stipresnę visą Europą, – kalbėjo prezidentas. – Mes esame pasirengę visais įmanomais būdais palaikyti tiek Ukrainą, tiek ir Gruziją bei Moldovą jų Europos kelyje, – bet, žinoma, su sąlyga, kad pačios šios šalys sieks demokratijos ir tikės Europos vertybėmis".

Estijos valstybės vadovas ir Vokietijos parlamento Užsienio politikos komiteto pirmininkas pastebėjo, kad jeigu bus įvykdyti būtini kriterijai, rytinės partnerystės kaimynėms kelias į ES atviras.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos ateitį, T. H. Ilvesas pareiškė: "stipri euro zona, kuria pasitikima, padarys visą Europos Sąjungą sėkmingesnę ir konkurencingesnę".

T. H. Ilvesas nurodė, kad Europos ateities svarstymuose turi dalyvauti visos 27 šalys. "Niekas neturi likti nuošalyje, jeigu pats to nenori – o tai turėtų reikšti pasitraukimą".

Pasak prezidento, euro zonos krizė suartino finansiniu ir ekonominiu požiūriu atsakingas ES šalis, kurias jungia ne euras, o pareigos jausmas prieš savo valstybes ir Europą. Šiuo aspektu Estija ir Vokietija atsidūrė vienoje pusėje, pabrėžė T. H. Ilvesas. "Mums nereikalingi teoriniai ginčai dėl to, kas yra geriau – taupymas ar augimas. Mums svarbu stiprinti vidaus rinką, kad sustiprintumėme taip visiems mums svarbius prekių mainus".