Atsivėrusi tarptautiniam bendradarbiavimui ir gabiausiems pasaulio mokslininkams Europa paskatintų savo mokslo bazės ir novatoriškų sektorių pažangą. Todėl šiandien Europos Komisija paskelbė naują strategiją, pagal kurią bus plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Strategijoje siūloma bendradarbiavimą labiau orientuoti į ES strateginius prioritetus ir toliau tradiciškai leisti trečiosioms šalims dalyvauti ES mokslinių tyrimų veikloje. Tuo siekiama spręsti pasaulinio masto uždavinius, patraukliai pristatyti Europą kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų regioną ir didinti pramonės konkurencingumą.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Pavieniui vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas – ne išeitis. Europai būtina tartis su tarptautiniais partneriais, kad galėtų pasinaudoti naujais žinių šaltiniais ir spręsti pasaulinio masto uždavinius. Programa „Horizontas 2020“, kaip ir ankstesnės mokslinių tyrimų bendrosios programos, bus atvira dalyviams iš viso pasaulio. Vadovaujantis atvirumo politika užtikrinamas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas su pagrindiniais mūsų tarptautiniais partneriais, padedama besivystančioms šalims ir sudaromos sąlygos Europai patekti į naujas bei besiformuojančias rinkas.“

Penktadalyje ES mokslinių tyrimų projektų dalyvauja bent vienas partneris iš ES nepriklausančių valstybių. Pavyzdžiui, įgyvendinant Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje projektą (EDCTP) 14 valstybių narių, Šveicarija, Norvegija ir 47 Afrikos šalys į pietus nuo Sacharos bendradarbiauja kurdamos naujus vaistus ir skiepus nuo ŽIV/AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos.

Naujoji strategija iš esmės bus įgyvendinama taikant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“, kuri įsigalios 2014 m., ir vykdant jungtines  iniciatyvas su valstybėmis narėmis. Pagal strategiją programa „Horizontas 2020“ bus visiškai atvira dalyviams iš viso pasaulio, o su pagrindiniais partneriais ir regionais bus imamasi tikslinių veiksmų, kuriuos įgyvendinant bus sprendžiami visuomenės uždaviniai, kuriamos plėtojamosios (didelio poveikio) ir pramoninės technologijos.

Siekiant aktyvinti ir sutelkti tarptautinę bendradarbiavimo veiklą, bus parengtos daugiametės bendradarbiavimo su pagrindinėmis šalimis ir regionais partneriais programos. Strategijoje taip pat raginama gerinti politikos dialogą su mūsų partneriais ir užtikrinti, kad vykdant siūlomo Mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo centro veiklą būtų renkama kokybiškesnė informacija. Be to, Europos Sąjunga sieks padidinti savo įtaką atitinkamose tarptautinėse organizacijose.

Pagrindiniai faktai

Europos Sąjunga yra viena iš  mokslinių tyrimų ir inovacijų srities lyderių: jai tenka 24 % pasaulinio mokslinių tyrimų biudžeto, 32 % didelio poveikio publikacijų ir 32 % patento paraiškų, nors ES gyvena tik 7 % pasaulio gyventojų.

ES mokslinių tyrimų programose gali dalyvauti subjektai iš viso pasaulio. Šiuo metu 6 % Mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos (7BP) dalyvių yra iš trečiųjų šalių. Pagal mokslo darbuotojų judumui ir tobulinimuisi finansuoti skirtą „Marie Skłodowska-Curie“ programą remiami dalyviai iš 80 valstybių. Europos mokslinių tyrimų taryba, kuri finansuoja mokslininkų iš viso pasaulio Europoje vykdomus aukščiausios klasės mokslinius tyrimus, ėmė aktyviai kviesti dalyvius iš trečiųjų šalių. Komisijos mokslo padalinys Jungtinių tyrimų centras taip pat palaiko glaudžius mokslinių tyrimų veiklos ryšius su organizacijomis visame pasaulyje.

Naujojoje strategijoje numatytos dvi veiklos kryptys. Programoje „Horizontas 2020“ suteikus plačias galimybes vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą, Europos mokslininkai galės laisvai bendradarbiauti su partneriais iš trečiųjų šalių pasirinktomis temomis. Toks modelis bus papildytas tiksline veikla – bus siekiama bendradarbiauti konkrečiomis temomis su konkrečiais partneriais. Siekiant, kad pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenei būtų sudarytos vienodos tarptautinio bendradarbiavimo sąlygos, strategijoje taip pat numatyta įtvirtinti tarptautinius mokslinių tyrimų ir inovacijų principus, kaip antai mokslinių tyrimų sąžiningumo, sąmoningumo lyčių klausimais ir atviros prieigos.  Dar vienas strategijos tikslas – pasiekti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos labiau padėtų įgyvendinti Sąjungos išorės politiką. Komisija kas dvejus metus teiks ataskaitą apie strategijos įgyvendinimo pažangą.

Moksliniai tyrimai yra bendros ES ir valstybių narių kompetencijos sritis. Intensyvus tarptautinis bendradarbiavimas bus užtikrintas remiantis Tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir technologijų srityje strateginio forumo darbo rezultatais.

Daugiau informacijos

MEMO/12/672

Komunikatas – http://ec.europa.eu/research/internationalstrategy

Programa „Horizontas 2020“ – http://ec.europa.eu/research/horizon2020/index_en.cfm

ES mokslinių tyrimų septintoji bendroji programa – http://ec.europa.eu/research/fp7/index_en.cfm

Marie Skłodowska-Curie veiksmai – http://ec.europa.eu/research/mariecurieactions/

Europos mokslinių tyrimų taryba – http://erc.europa.eu/