Europe_Direct_Logo
      youtube | |   svetaines_medis

Partneriai:


Titulinis > Naujienos > INSTITUCIJOS_ES_SUTARTIS > Europos Komisijos Pirmininko J. M. Barroso laiškas Europos Parlamento Pirmininkui Martinui Schulzui
Institucijos ES sutartis
2012-09-12
Europos Komisijos Pirmininko J. M. Barroso laiškas Europos Parlamento Pirmininkui Martinui Schulzui

Gerb. Pirmininke M. Schulzai,

Šiandien kalboje apie Sąjungos padėtį pateikiu aiškią mūsų Sąjungos ateities politinę viziją. Mano išvardijamiems uždaviniams išspręsti reikia, kad ES institucijos turėtų viziją, dirbtų darniai ir veiksmingai. Naudodamasi iniciatyvos teise Komisija per ateinančius mėnesius pateiks pasiūlymų, kuriais ketinama spręsti mano kalboje nurodytus uždavinius. Atsižvelgdamas į Pamatinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių, taip pat remdamasis Komisijos narių ir įvairių Parlamento komitetų struktūriniu dialogu, šiame laiške išdėstau pagrindinius elementus, kuriais remiantis bus rengiama 2013-ųjų ir vėlesnių metų Komisijos darbo programa.

Didžiausia politinė būtinybė – reformuoti Europos ekonomiką, kad augimas būtų tvarus ir skatintų kurti darbo vietas. Tai didžiulis uždavinys visiems visuomenės sektoriams. Todėl savo naujoje darbo programoje Komisija iškels kelis svarbiausius tikslus, kurių bus siekiama keliomis konkrečiomis iniciatyvomis. Šie tikslai pagrįsti Parlamento pamąstymais apie būsimus pagrindinius veiksmus. Rengiantis kitą mėnesį priimti kitų metų Komisijos darbo programą šiuo laišku norėtųsi papildyti mūsų nuolatinį politinį dialogą. Į darbo programą bus įtrauktos pagrindinės iniciatyvos, kurias pasiūlysime 2013-aisiais – Europos piliečių metais – bei 2014 m. ir kurias toliau įgyvendinsime iki naujojo Europos Parlamento rinkimų 2014 m. viduryje. Programa bus parengta taip, kad būtų užtikrinamas didesnis tvarumas ir būtų daroma viskas, kas būtina strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti.

Prioritetinės sritys

Toliau apžvelgsiu dabartinius Komisijos darbus. Ar jie bus tęsiami, taip pat priklausys nuo tolesnio institucijų tarpusavio dialogo. Galutinę darbo programą parengsime tik po Komitetų pirmininkų sueigos posėdžio su Komisijos atstovais spalio 2 d.

Stipri ir reali ekonominė ir pinigų sąjunga

Kalboje apie Sąjungos padėtį šiandien paskelbiau Komisijos ketinimą pateikti išsamų stiprios ir realios ekonominės ir pinigų sąjungos planą. Tvirtai sutariama, kad tai būtina Europos ekonomikos ateičiai. Derindami bankų sąjungą, fiskalinę sąjungą ir svarbius politinės sąjungos elementus sukurtume saugų pagrindą, reikalingą tvariam augimui, užimtumui ir konkurencingumui didinti.

Jau padarėme pažangą įgyvendindami šią darbotvarkę: pateikėme konkrečių pasiūlymų dėl bendro bankų priežiūros mechanizmo, kuriuos Komisija jau priėmė ir kuriems Europos Parlamentas ir Taryba per ateinančius mėnesius turės skirti ypatingą dėmesį, kaip ir esamiems bankų kapitalo poreikio, indėlių draudimo ir bankų bei investicinių įmonių pertvarkymo pasiūlymams. Taip pat tikiuosi, kad jau greitai galėsime galutinai patvirtinti dviejų Komisijos pernai pateiktų dokumentų pasiūlymus.

Be to, ekonomika sėkmingai atsinaujins tik tuo atveju, jeigu bus pagrįsta sąžiningumu ir nešališkumu. Todėl Komisija dės daugiau pastangų, kad išspręstų mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo problemas ir užtikrintų teisingą visų sektorių įnašą į viešąjį biudžetą. Būtina, kad Taryba nedelsdama pritartų persvarstytai Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvai ir suteiktų įgaliojimus, leisiančius Komisijai derėtis dėl tvirtesnių taupymo pajamų apmokestinimo susitarimų su kaimyninėmis šalimis. Dabar jau aišku, kad finansinių sandorių mokesčio pasiūlymas, kurį išdėsčiau savo kalboje apie Sąjungos padėtį pernai, turi būti svarstomas pagal tvirtesnio bendradarbiavimo tvarką. Komisija konstruktyviai ir greitai atsakys į bet kokį prašymą.

Galimi būsimų priemonių pavyzdžiai:

  • papildomais pasiūlymais užbaigti kurti finansinių paslaugų ir bankų sąjungos reguliavimo sistemą, pvz., teisės aktais, kuriais sprendžiama sisteminės rizikos, susijusios su ne bankais ir šešėline bankininkyste, klausimai, taip pat imtis tolesnių tapatybės nustatymo ir bankų veiklos rizikos prevencijos stiprinimo priemonių;

  • nuolatos stiprinant ekonomikos valdymą ES, toliau ex ante derinti valstybių narių ekonominės politikos reformų planus ir juos remti Europos semestro kontekste;

  • imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas ilgalaikis realiosios ekonomikos finansavimas;

  • parengti kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu veiksmų planą;

  • pateikti pasiūlymų dėl mokesčių rojų ir įmonių vykdomo agresyvaus mokesčių planavimo;

  • pateikti pasiūlymų dėl mažmeninės bankininkystės, įskaitant pasiūlymus dėl mokesčių skaidrumo ir didesnių vartotojų galimybių keisti bankus.

Darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimas bendrojoje rinkoje ir naujoji pramonės politika

Technologinė plėtra ir pasauliniai pokyčiai iškelia du pagrindinius šiandieninės Europos uždavinius. Kad jie taptų augimo galimybėmis, reikia didinti investicijų į ES patrauklumą ir skatinti verslumo dvasią ES ir taip sudaryti sąlygas steigtis ir suklestėti naujoms įmonėms. Komisija ir toliau skatins reformas, kad atsivertų visos bendrosios rinkos galimybės, visų pirma pagal atnaujintą Bendrosios rinkos aktą, kurio pasiūlymas bus pateiktas spalio mėnesį. 2012 m. spalį Komisija taip pat pateiks pasiūlymų dėl šiuolaikinės pramonės politikos. Vėliau rudenį bus pateiktas veiksmų planas, paskatinsiantis verslumą Europoje, o iki metų pabaigos – iniciatyva dėl automobilių pramonės sektoriaus. Reikia išnaudoti visas Europos dimensijos teikiamas inovacijų galimybes, spręsti verslo žlugimo stigmatizavimo problemą ir užtikrinti, kad jau dabar būtų investuojama į tas pramonės šakas, kurios ateityje taps Europos ekonomikos pagrindu.

Remiantis šiais pagrindiniais pasiūlymais, į darbo programą taip pat galėtų būti įtrauktos šios iniciatyvos:

  • sukurti naujas valstybės pagalbos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sritims taisykles;

  • suaktyvinti standartizavimo, sertifikavimo ir ženklinimo veiklą;

  • modernizuoti mūsų požiūrį į intelektinės nuosavybės teises;

  • skatinti ir paveikti privačiąsias investicijas, taip pat galimybes (ypač MVĮ) gauti kapitalo;

  • kurti naują europinį požiūrį į verslo žlugimą ir nemokumą.

Socialinės sanglaudos užtikrinimas investuojant į žmones

ES turi toliau imtis priemonių Europos mastu, kurios padėtų spręsti šiandien milijonams rūpimą nedarbo problemą. Ypatingą dėmesį reikia ir toliau skirti jaunimui, nes jiems labiausiai gresia nedarbas. Be to, formuodami savo požiūrį privalome atsižvelgti į ilgalaikę problemą – senėjančią visuomenę – ir būtinybę europiečiams suteikti bendrų gebėjimų, kurie labai svarbūs verslui plėtoti, taigi ir darbo vietoms kurti bei mūsų ateities gerovei užtikrinti. Kad galėtume vėl paspartinti augimą, labai svarbu sukurti tokią Europos darbo rinką, kurioje būtų daugiau galimybių įsidarbinti. Tam turime parengti įvairioms grupėms, kaip antai pažeidžiamiems asmenims arba aukštos kvalifikacijos darbuotojams, skirtų priemonių, o švietimo ir mokymo sistemose bei užimtumo tarnybose įdiegti daugiau naujovių.

Būsimų priemonių, kurios galėtų būti įtrauktos į darbo programą, pavyzdžiai:

  • parengti socialinių investicijų teisės aktų rinkinį;

  • palengvinti laisvą darbuotojų judėjimą;

  • padidinti galimybes pažeidžiamų grupių asmenims patekti į darbo rinką;

  • išplėsti jaunimo užimtumo ir judumo iniciatyvą.

Europos tinklų kūrimas

Veiksmingi tinklai bus ypač svarbūs Europos perspektyvoms ateityje. Būtent šioje srityje Europos dimensija labai svarbi siekiant sėkmės. Investicijos į šiuolaikinę infrastruktūrą ir skaitmeninė ekonomika atveria duris ekonomikos augimui visoje bendrojoje rinkoje. Europos tinklų pramonės šakos turi būti lanksčios, saugios, konkurencingos ir gebančios visapusiškai panaudoti inovacijas. Komisija stengiasi užtikrinti, kad dar iki 2015 m. europiečiai galėtų bet kur ir bet kada, naudodamiesi bet kokiu įrenginiu, prisijungti prie interneto ir kad iki 2020 m. ES valstybės narės ir jų tinklai būtų visiškai susieti tarpusavyje. Kad būtume konkurencingi, turime susijungti, taip pat turime dėti daugiau pastangų, kad sukurtume tikrą Europos transporto erdvę, kurioje galiotų europietiškos taisyklės. Komisija toliau kurs konkurencingą, veiksmingai išteklius naudojančią ir pažangią transporto sistemą, visų pirma įgyvendindama naujojo geležinkelių dokumentų rinkinio nuostatas ir netaršaus transporto iniciatyvą, kurią numatoma priimti iki šių metų pabaigos. Taip pat toliau plėtosime integruotą jūrų politiką. Į darbo programą galėtų būti įtrauktos šios priemonės:

  • naudoti technologiją tarp tinklų atsirandančioms kliūtims pašalinti, užtikrinti saugesnius tikslus ir gerinti vartotojų pasirinkimą;

  • vykdant veiksmingą ES spektro politiką sudaryti sąlygas laisvai naudotis dažnių juostos pločiu ir sukurti tinkamą sistemą, kuri leistų išnaudoti visas nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų teikiamas galimybes;

  • pradėti įgyvendinti naują Bendro Europos dangaus programos etapą;

  • suderinti PVM sistemas, kad nebūtų iškraipymo ir būtų lengviau užsiimti verslu naudojantis tarpvalstybine e. prekyba.

Tvarus ir veiksmingas išteklių naudojimas

Europos ateities ekonomikai skatinti reikia veiksmingiau naudoti turimus išteklius ir mažinti Europoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Siekdami šių tikslų galime sudaryti sąlygas inovacijoms ir ekonomikos augimui, kuris tiesiogiai susijęs su gerove ir užimtumu.

Į darbo programą galėtų būti įtrauktos šios iniciatyvos:

  • suformuoti klimato ir energetikos politiką, siekiant nustatyti ilgalaikę investicijų po 2020 m. perspektyvą;

  • skatinti naudotis technologijų teikiamomis galimybėmis energijos vartojimo efektyvumui transporto sektoriuje didinti;

  • persvarstyti oro kokybės direktyvas;

  • sudaryti sąlygas tobulinti pažangiuosius elektros energijos tinklus ir pažangiuosius skaitiklius;

  • vykdyti veiksmus, numatytus 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (Rio +20).

Saugi ir patikima Europa

ES kertiniai akmenys – pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principai. Vienas iš didžiausių ES laimėjimų yra piliečiams užtikrinama teisė laisvai judėti, keliauti, dirbti ir imtis verslo visoje Europos Sąjungoje. Svarbūs šių teisių ir laisvių užtikrinimo veiksniai – mūsų veiksminga kova su nusikalstamumu bei korupcija ir patikima išorės sienų kontrolė. Taip pat esame įsipareigoję stiprinti priemones, taikytinas dėl migracijos susidarius sudėtingai padėčiai, užtikrinti visuomenės sveikatą ir maisto saugą, veiksmingai reaguoti į žmogaus sukeltas ar gaivalines nelaimes ir suteikti saugų prieglobstį persekiojamiems asmenims.

Į darbo programą galėtų būti įtraukti šie veiksmai:

  • kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu;

  • gerinti dalijimąsi informacija apie teistumą;

  • sukurti Europos prokuratūrą, kurios uždavinys – apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

  • peržiūrėti Branduolinės saugos direktyvą ir pateikti pasiūlymų dėl atsakomybės už branduolinę žalą bei draudimo ir dėl pasirengimo branduolinėms avarijoms bei reagavimo į jas;

  • taip pat pateikti pilietybės ataskaitą, kurioje būtų pabrėžiama, kad reikia imtis griežtesnių veiksmų siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias mūsų piliečiams naudotis visomis ES pilietybės teikiamomis galimybėmis.

Europa kaip pasaulinio masto veikėja

ES siekia įgyvendinti įvairius visuotinius tikslus: įtvirtinti mūsų vertybes, užtikrinti mūsų ekonominius interesus ir skatinti vystymąsi. Veiksmingiausias būdas šiems tikslams pasiekti – užtikrinti, kad susivienijusi ES kalbėtų vienu balsu ir veiktų išvien.

Darbo programoje numatytu laikotarpiu Komisija dirbs, siekdama:

  • įgyvendinti įvairiapusę strategiją (finansinės paramos, prekybos ir judumo) mūsų kaimynystėje vykdomoms politinėms ir ekonominėms reformoms remti;

  • didinti prekybą su strateginiais partneriais ir investicijas, taip pat skatinti glaudesnį įvairių sektorių bendradarbiavimą;

  • pasirengti papildomiems darbams, susijusiems su Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimu, ir aktyviai dalyvauti tarptautinėse diskusijose dėl pasaulinių vystymosi tikslų, siektinų po 2015 m.;

  • parengti kitą metinį plėtros dokumentų rinkinį;

  • pradėti Europos reagavimo į nelaimes centro, kuris padės valstybėms narėms spręsti su gaivalinėmis ir žmogaus sukeltomis nelaimėmis susijusias problemas, veiklą ir toliau stiprinti Europos reagavimo į krizes trečiosiose šalyse pajėgumus.

Investicijos į ateitį. Būtina susitarti dėl į ateitį orientuotos naujosios daugiametės finansinės programos (DFP) ir ją įgyvendinti

Kitąmet labai svarbus Komisijos uždavinys bus kitos kartos investicijų, finansuojamų iš ES biudžeto, nustatymas ir pasirengimas įgyvendinti naująją DFP, kurią numatoma priimti dar šiemet. Parlamento vaidmuo – užtikrinti poreikius atitinkantį ES biudžetą ir nuosavus išteklius – bus labai svarbus, kad ES biudžeto lėšomis būtų galima pasiekti kuo geresnių rezultatų, o Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Parlamentu, kad parengtų visus sektorių teisės aktus, kuriais remdamasi ES galės vykdyti daugiametį ekonomikos augimo ir inovacijų skatinimo biudžetą. Todėl Parlamento parama, be tos, kurią jis teikia nuolat remdamas stiprią žemės ūkio politiką ir sanglaudą, taip pat bus ypač svarbi priimant tokias iniciatyvas kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir „Horizontas 2020“.

Demokratinės atsakomybės stiprinimas Europos Sąjungoje

Didesnei integracijai būtina didesnė politinė integracija ir aukštas demokratinės atsakomybės lygis. Turime užtikrinti, kad demokratinė priežiūra būtų veiksminga, ir patikinti piliečius, kad šis projektas yra jų, o ne tik politikos ir ekonomikos elito projektas. Šiandien priimtas Komisijos reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo pasiūlymas – svarbus žingsnis realios Europos politinės erdvės sukūrimo link. Šioje srityje galime ir turime padaryti daugiau. Šiandieninėje kalboje minėjau, kad Komisija norėtų su Europos Parlamentu apsvarstyti atitinkamas priemones, susijusias tiek su parlamentiniu tikrinimu, tiek su atsakomybe už šiuo metu formuojamą politiką, ir per kitus Europos Parlamento rinkimus taikytiną tinkamą sistemą.

Į rezultatus orientuota darbo programa

Ateinančiais metais šiais svarbiausiais tikslais bus remiamasi imantis konkrečių veiksmų platesnei vizijai įgyvendinti. Baigdama rengti atskiras į Komisijos darbo programą įtrauktinas iniciatyvas, Komisija:

  • pirmenybę teiks priemonėms, kurių poveikis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui didžiausias. Iš pradžių ji imsis iniciatyvų, kurias įgyvendinant rezultatai pasiekiami greičiausiai ir kartu kuriamas ilgalaikio tvarumo pagrindas. Neseniai susitarta dėl ekonomikos augimo – šį susitarimą bus siekiama įgyvendinti pirmiausia;

  • sieks, kad ES ir nacionaliniai subjektai veiktų išvien, taip teikdami kuo didesnę naudą. Būtent todėl, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip svarbu plačiau taikyti strategijos „Europa 2020“ principą.

Kaip ir anksčiau, darbo programoje nurodomos priemonės tėra dalis Komisijos darbų. Visos institucijos turės įtemptai dirbti, kad pirmiausia parengtų galutinius jau pateiktų priemonių variantus ir padėtų užtikrinti, kad priemonės, dėl kurių susitarta, būtų veiksmingai įgyvendintos. Tai reiškia, kad Komisija daug išteklių skirs pasiūlymams, dėl kurių politinis susitarimas, laikantis griežčiausių pažangaus reglamentavimo principų, gali būti pasiektas iki 2014 m. vidurio. Todėl norėčiau pranešti, kad Komisija ketina atšaukti Reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves („Monti II“) pasiūlymą.

Šiandienos diskusijos dėl Sąjungos padėties – tai dar viena svarbi mūsų dialogo, per kurį siekiama susitarti dėl prioritetų, priemonė. Laukiu spalio 2 d. vyksiančio trečiojo Komitetų pirmininkų sueigos ir kolegijos posėdžio, kuris vyks Komisijoje ir kuriam pirmininkausiu. Komisija taip pat išsamiai išnagrinės šią savaitę priimtą Rezoliuciją dėl Parlamento prioritetų 2013 m. Mano nuomonę, kad mūsų prioritetai sutampa, patvirtina tai, jog šiuo metu Komisija atsidėjusi tobulina daugelį Parlamento ir jo komitetų peržiūrėtų iniciatyvų. Kai kurias iš šių iniciatyvų Komisija planuoja priimti vėliau šiais metais.

Pastaruosius kelerius metus ES yra viena aktyviausių kovotojų su krize. Ypač skubiais atvejais teikiame tikslinius sprendimus. Visuomet daug dėmesio skiriame ilgalaikiams Europos uždaviniams. Pradėjome taikyti naująją ekonomikos valdymo sistemą, pertvarkėme savo finansų reguliavimo bei priežiūros sistemą, o svarbiausias mūsų darbo tikslas – ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. Glaudi institucijų partnerystė jau davė rezultatų. Dabar turime judėti į priekį išlaikydami tinkamą patikimų viešųjų finansų, struktūrinių reformų ir tikslinių investicijų pusiausvyrą. Tikiuosi, kad toliau dirbsime kartu su Parlamentu, siekdami per kitus metus parengti veiksmingą veiklos programą.

José Manuelis BARROSO




Europos Komisijos inf.


EurActiv.lt leidėjas: Europos informacijos centrai visoje Lietuvoje



Lietuvos pirmininkavimas

FOTOGRAFUOK MODERNIĄ, KURIANČIĄ IR JAUKIĄ LIETUVĄ!

Cyprus Presidency of the Council of the EU

Danija_pirm



Jūsų teisės - Jūsų ateitis

Jūsų Europa

„Europrotų“ turnyras Lietuvoje

Europos Savanorystės maratonas

Europos savanorystės maratonas 2011: nugalėtojai

zinau-viska




EuroBlogas

Europos komisijos atstovybė Lietuvoje

es_isidarbinimas

YE

Integracija

ed_phone