Kasmet apie 75 mln. žmonių ES tampa nusikaltimų aukomis. Jei tai įvyksta užsienyje, nukentėjusiems dažnai kyla kultūrinių, kalbinių ir teisinių sunkumų. Direktyvoje, kuriai pritarė 611 EP narių, nepritarė 9, o susilaikė 13, pažymima, kad nukentėjusiems nuo bet kokio nusikaltimo ES šalyje turi būti suteiktos tos pačios pagrindinės teisės baudžiamajame procese. Su jais turi būti elgiamasi pagarbiai ir oriai, jie turi būti apsaugoti nuo pakartotinių nusikaltimų, taip pat turėti galimybę pasinaudoti teisingumo, žalos kompensavimo bei paramos aukoms sistemomis.

Kaip įmanoma greičiau po nusikaltimo turės būti įvertinta, kokių specifinių apsaugos poreikių turi nukentėjusysis, atsižvelgiant į jo amžių, lytį, religiją ar lytinę orientaciją, taip pat nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes. Toks vertinimas turės būti keliskart pakartotas baudžiamojo proceso metu, atsižvelgiant į besikeičiančią nukentėjusiojo situaciją.

ES šalys taip pat turės užtikrinti, kad prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir kurį laiką po jo nukentėjusiejiir jų šeimos nariai turėtų galimybę nemokamai naudotis konfidencialiomis pagalbos tarnybų paslaugomis – tokiomis kaip skubi medicininė pagalba įvykus traumai, psichologinė pagalba bei teisinė konsultacija. Ypatingųporeikių turinčioms nusikaltimų aukoms, pavyzdžiui, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, smurto dėl lyties ir artimųjų smurto, taip pat vaikamsturės būti teikiama tikslinė parama.

Nukentėjusieji turės būti informuojami apie jų teises jiems suprantama kalba (žodžiu arba raštu). Nukentėjusiems užsieniečiams taip pat turės būti užtikrintas nemokamas vertimas policijos apklausose bei teismo posėdžiuose.

Dėl šios direktyvos jau sutarta su ES Taryba, kuri dar turi formaliai jai pritarti. ES valstybės turės perkelti jos nuostatas į savo teisę per trejus metus. Danijoje ji nebus taikoma.