Šis ES finansuojamas tyrimas mėgino išsiaiškinti, kaip svarbu kuo greičiau suprasti, kokią įtaką ekonomikai gali padaryti senstanti visuomenė, ir nustatyti, ar šie pokyčiai nepažeis ekonominės pusiausvyros.

Europos visuomenė sensta precedento neturinčiu greičiu, daug greičiau nei bet kuris kitas žemynas,  tai darosi sunkiai pakeliama ekonomiškai. Gyvenimo trukmė ilgėja, išėjimo į pensiją amžius nekinta, o tai reiškia, kad žmonės vis ilgiau gyvena išėję į pensiją ir daro vis didesnį spaudimą pensijų sistemoms. Senstanti visuomenė, kai senėjimas suprantamas kaip laipsniškas fizinės ir protinės sveikatos ir gebėjimų prastėjimas, taip pat gali daryti didesnį spaudimą nacionalinėms sveikatos apsaugos tarnyboms.

Štai keletas LEPAS analizės rezultatų:

·   Vaikų ir suaugusių žmonių mirtingumas turtingesnėse šalyse yra mažesnis;

·   Didesnės pajamos daro įtaką asmens sprendimui investuoti pajamų į sveikatą ir dietas; tokiu būdu lėtėja senėjimas ir ilgėja geros sveikatos trukmė. Asmens pajamoms padidėjus 100%, gyvenimo trukmė gali pailgėti 8%;

·   Pagerėjusi sveikatos priežiūra daro stipresnį poveikį pajamų, tenkančių vienam asmeniui, augimui. Teoriškai sveikatos priežiūros efektyvumui išaugus 100%, gyvenimo trukmė turėtų pailgėti apie 50%, nors kiti veiksniai gali užkirsti kelią tokiai ilgai žmogaus gyvenimo trukmei;

·   Labiau išsilavinę žmonės paprastai gyvena ilgiau, nes jie turi daugiau apsaugai skirto žmogiškojo kapitalo, lemiančio sveiką elgesį. Kiekvieni papildomi studijų metai pailgina gyvenimo trukmę maždaug šešiais mėnesiais;

·   Didesnės pajamos daro poveikį ilgaamžiškumui, bet ne išėjimo į pensiją amžiui, todėl didesnės pajamos asocijuojasi su gyvenimo trukme išėjus į pensiją;

·   Kadangi žmogaus sergamumas ir negalia su amžiumi didėja, sveikatos priežiūros paslaugų žmogui visą gyvenimą reikia vis daugiau.

Tyrėjai siūlo, kad pastangos ugdyti ilgaamžiškumą besivystančiose šalyse turėtų būti nukreiptos į sveikatos priežiūros technologijų veiksmingumo stiprinimą, tai veiktų efektyviau nei pajamų perskirstymas. Žvelgdama iš europietiškos pozicijos, analizė siūlo, kad išsilavinimo jauname amžiuje galimybių didinimas būtų pats perspektyviausias politinis sprendimas, užtikrinantis vienodas sveikatos sąlygas suaugusiems asmenims Europos Sąjungoje.

LEPAS tyrėjai įgyvendino projektą, mėgindami sujungti į visumą detalųjį senėjimo fiziologinio proceso vaizdą ir faktą, kad senėjimui gali daryti įtaką išoriniai veiksniai – pajamos ir sveikatos priežiūros veiksmingumas, mūsų sprendimai dėl išsilavinimo lygio, investicijų į sveikatą, mankšta, gerai subalansuot dieta, apsisprendimas dirbti ilgiau ar eiti į pensiją.

Ankstesni tyrimai, pasitelkus paprastesnius ekonominius modelius, galėjo būti klaidingi, senėjimą jie aiškino pernelyg supaprastintai, kaip mirties tikimybę konkrečiu amžiaus tarpsniu.

Prognozės rodo, kad beveik 25%ES gyventojų bus vyresni nei 65metų 2030m. (palyginti -17%- 2005 m.), numatoma, kad 2050 m. žmonių, vyresnių nei 65metų, padvigubės, palyginti su darbingo amžiaus žmonėmis (nuo 15 iki 64metų).

Daugiau informacijos apie LEPAS galite sužinoti apsilankę lepas-fp7.de.