Mokslinėse rekomendacijose teigiama, jog Baltijos jūroje gali padaugėti išteklių, valdomų atsižvelgiant į didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio kiekį. Ankstesniais metais sumažintas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) pasirodė esąs veiksmingas, todėl, jei bus priimtas 2013 m. siūlomas BLSK, išteklių, kurie būtų žvejojami taikant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, skaičius galėtų padidėti nuo trijų iki šešių.

Komisija siūlo padidinti šprotų, centrinės ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ir jūrinių plekšnių išteklių BLSK. Be to, siekdama atsižvelgti į natūralius išteklių dydžio pokyčius ir užtikrinti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį, ji siūlo sumažinti kitų pelaginių žuvų išteklių BLSK. Dienų, kurias žvejybos laivai gali praleisti jūroje, skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išlieka nepakitęs.

Bendras Komisijos pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, žvejyba Baltijos jūroje taptų aplinkos ir ekonominiu atžvilgiais tvari. Jis grindžiamas Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos mokslinėmis rekomendacijomis. Dėl šio pasiūlymo gegužės mėn. konsultuotasi ir su Baltijos jūros regiono patariamąja taryba.

Pasiūlymą valstybių narių ministrai aptars spalio mėn. vyksiančiame Žuvininkystės tarybos posėdyje.

Pagrindiniai faktai

Menkių ištekliai

Komisija siūlo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BSLK sumažinti 9 proc. (iki 61 565 tonų), o vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BSLK – 2 proc. (iki 20 800 tonų). Šis siūlymas grindžiamas šiais metais pateiktomis tikslesnėmis mokslinėmis rekomendacijomis.

Silkių ištekliai

Jau antrus metus iš eilės Komisija siūlo padidinti vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių BSLK – 2013 m. jį siūloma padidinti 23 proc. (iki 25 800 tonų). Po sumažinimo 2011 ir 2012 m. centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių BLSK dabar gali būti padidintas 9 proc. (iki 85 155 tonų), nes 2013 m. šie ištekliai bus žvejojami užtikrinant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį. 10 proc. siūloma sumažinti dar nepakankamai atkurtų išteklių, t. y. Rygos įlankos silkių išteklių, ir išteklių, kurie žvejojami neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio, t. y. Botnijos įlankos silkių išteklių (BLSK sumažintas 7 proc.), BLSK.

Lašišų ištekliai

Siekdama užtikrinti lašišų populiacijos tvarų lygį^[1], praeitais metais Komisija pasiūlė gerokai sumažinti lašišų išteklių BLSK. Ateinantiems metams siūlomas BLSK panašus į praeitais metais patvirtintą. Tai reiškia, kad šių išteklių BLSK sumažinamas 11 proc. (iki 108 762 vnt.). Šis siūlymas grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis ir Baltijos lašišų išteklių valdymo plane siūloma žvejybos kontrolės taisykle, kurią taikant, kaip tikimasi, pagerės šių išteklių būklė. Kadangi atrodo, kad prasta Suomijos įlankos lašišų išteklių būklė nuo praeitų metų nepagerėjo, Komisija siūlo patvirtinti tokį patį, kaip ir praeitais metais, BLSK.

Šprotų ištekliai

Komisija siūlo šprotų išteklių BLSK padidinti 11 proc. iki 249 978 tonų.

Jūrinių plekšnių ištekliai

Kadangi apie jūrinių plekšnių išteklius turima mažai duomenų, mokslininkai sukūrė metodą, pagal kurį galima nustatyti šių išteklių dydį. Remiantis šiuo metodu, jūrinių plekšnių BLSK siūloma padidinti 18 proc. iki 3 409 tonų.

Daugiau informacijos

• BLSK ir kvotos http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/tacs/index_en.htm
• Mokslinės rekomendacijos http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/scientific_advice/index_en.htm
• Daugiametis Baltijos jūros menkių išteklių planas http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32007R1098:EN:NOT
• Pasiūlymas dėl daugiamečio Baltijos jūros lašišų išteklių plano http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52011PC0470:EN:NOT

Lentelė. BLSK pokyčių 2011–2012 m. santrauka (kiekis tonomis, jei nenurodyta kitaip)

Plačiau: http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/17082012_tausi_zvejyba_lt.htm