Kartu su tomis taisyklėmis įsigalioja ir kiti techninio pobūdžio vadinamosios Seveso direktyvos – pramoninės rizikos valdymo pagrindinės priemonės – pakeitimai, kuriais siekta atsižvelgti į pastarojo meto tarptautinės ir europinės cheminių medžiagų klasifikacijos pokyčius. Pagal direktyvą valstybės narės įpareigojamos parengti pramonės objektų, kuriuose laikoma labai daug pavojingų medžiagų, aplinkinėms teritorijoms skirtus avarijų likvidavimo planus.

Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Trečioji Seveso direktyva reiškia geresnę piliečių ir aplinkos apsaugą kilus didelėms avarijoms. Be to, piliečiai bus geriau informuojami ir labiau įtraukiami į teritorijų planavimo sprendimų priėmimo procesą.“

Direktyvoje priimta ne tik techninio pobūdžio pakeitimų, kuriais atspindėtos ES cheminių medžiagų klasifikacijos permainos, bet ir piliečiams naudingų pakeitimų:

•  jiems suteikiamos geresnės galimybės sužinoti apie riziką, kurią kelia kaimynystėje įsikūrę pramonės kompleksai, ir apie tai, kaip elgtis kilus avarijai; toks informavimas taip pat padės padidinti pasitikėjimą tų objektų veikla;
•  taisyklės, reglamentuojančios suinteresuotų piliečių dalyvavimą objektų, kuriems taikoma Seveso direktyva, teritorijų planavimo projektuose taps veiksmingesnės;
•  piliečiams bus lengviau kreiptis į teismą tuo atveju, jei informacija ar galimybė dalyvauti priimant sprendimus būtų buvusi suteikta netinkamai;
•  siekiant, kad saugos taisyklės būtų taikomos efektyviau, griežtinami objektų patikrų standartai.

Nuo šiol vieša informacija apie riziką turės būti prieinama elektroninėmis priemonėmis. Visi objektai, kuriems taikoma direktyva, turės pateikti informaciją apie aliarmo signalus ir apie tai, kaip turėtų elgtis gyventojai kilus didelei avarijai. Įvykus avarijai atitinkamos institucijos turės informuoti visus nuo avarijos galinčius nukentėti subjektus ir paskelbti, kokių pagrindinių priemonių jos ėmėsi avarijos padariniams likviduoti. Teritorijų planavimo įstatymuose turės būti numatytas tinkamas saugus atstumas iki naujai planuojamų statyti objektų ir iki naujos esamų objektų infrastruktūros. Projektų, planų ir programų svarstymui su visuomene bus keliami griežtesni procedūriniai reikalavimai. Vertindami didelių avarijų grėsmę ir tvirtindami jų likvidavimo priemones, institucijos ir objektai turės labiau paisyti galimo rizikos padidėjimo dėl kitų pramoninių objektų artumo ir galimo poveikio kaimynystėje veikiančioms veikiantiems objektams.

Tolesni veiksmai

Šias taisykles valstybės narės turės taikyti nuo 2015 m. birželio 1 d. – datos, kai Europoje visiškai įsigalios ir nauji cheminių medžiagų klasifikavimo teisės aktai.

Bendra informacija

Pirmoji su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (Seveso) direktyva priimta 1982 m. Toje direktyvoje valstybėms narėms nustatyta prievolė užtikrinti, kad visi ūkinės veiklos vykdytojai, kuriems taikoma direktyva, vykdytų didelių avarijų prevencijos politiką. Veiklos, kuriai reikia tam tikras ribas viršijančio pavojingų medžiagų kiekio, vykdytojai privalo reguliariai informuoti galimos avarijos poveikio zonos gyventojus: teikti saugos ataskaitas, sukurti saugos valdymo sistemą ir vidinį avarijų likvidavimo priemonių planą. Pagal minėtą direktyvą valstybės narės privalo užtikrinti, kad aplinkinėms vietovėms būtų parengti avarijų likvidavimo planai ir suplanuoti padarinių švelninimo veiksmai. Į tokius tikslus turėtų būti atsižvelgta vykdant teritorijų planavimą.

Laikoma, kad dėl Seveso teisės aktų sumažėjo didelių su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų tikimybė ir jų padarinių mastas: nors nuo 2000 m. iki 2008 m. objektų skaičius padidėjo, avarijų, apie kurias pranešta, sumažėjo 10 %. ES pavyzdžiu sekė ir kitų šalių įstatymų leidėjai.

Direktyva taikoma maždaug 10 000 stacionarių pramonės objektų, kuriuose naudojami ar saugomi dideli pavojingų medžiagų kiekiai, ypač chemijos, naftos perdirbimo, sandėliavimo ir metalų gryninimo sektoriuose. Kontrolės lygis nustatomas pakopų principu: kuo didesnis pavojingų medžiagų kiekis objekte, tuo galiojančios taisyklės griežtesnės (aukščiausios pakopos objektuose kontrolė griežtesnė, nes juose pavojingų medžiagų kiekiai didesni nei žemesnių pakopų objektuose).

2008 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė CLP reglamentą dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo bei pakavimo, kuriuo ES teisinė bazė suderinta su nauja JT tarptautinės cheminių medžiagų klasifikacija (GHS, arba Pasaulinės suderintosios sistemos). Dėl to prireikė pataisyti ir Seveso direktyvą, nes jos taikymo sritis nustatyta pagal anksčiau galiojusių cheminių medžiagų klasifikaciją, kuri CLP reglamentu bus panaikinta iki 2015 m. birželio mėn. Atliekant direktyvos pataisas atsirado galimybė patobulinti kitas jos nuostatas, ypač dėl objektų patikros ir gyventojų informavimo, visuomenės dalyvavimo ir galimybės kreiptis į teismą.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/environment/seveso/index.htm