|
||||||||
Partneriai: |
Titulinis > Naujienos > Pirmininkavimas ES > EurActiv.gr interviu su Kipro užsienio reikalų ministre
Pirmininkavimas ES EurActiv.gr interviu su Kipro užsienio reikalų ministre Kai 2003 m. balandžio 16 d. buvo pasirašyta Kipro stojimo į ES sutartis, buvęs prezidentas Tasosas Papadopulosas (Tassos Papadopoulos) pareiškė, kad „stojimo sutarties pasirašymas yra istorinis momentas, kuris neišvengiamai lems būsimą Kipro kursą”. Kaip jūs vertinate šį kursą po devynerių metų? Užsienio reikalų ministrė Erato Kozaku-Markuli (Erato Kozakou-Marcoullis):Kipro įstojimas į ES 2004 m. gegužės 1 d., be abejonės, yra svarbiausias kertinis akmuo dabartinėje Kipro istorijoje, po Kipro Respublikos deklaracijos paskelbimo 1960 m. Narystė ES garantuotai stiprina Kipro Respubliką, mūsų šalies nepriklausomybę ir suverenitetą. Pagal stojimo sutartį, visas Kipras įstojo į ES, tuo nutraukdamas dokumento galiojimą dėl salos šiaurinės dalies Turkijos okupacijos. Šiuo metu Turkija neteisėtai laiko užėmusi europinę teritoriją. Jos pastangos įgyvendinti narystę reiškia okupacijos pabaigą. Be to, Kipro įstojimas į ES veikia kaip modernizacijos katalizatorius ir svarbių mūsų šalies struktūrinių reformų skatinimo veiksnys, kad šalis deramai sutiktų XXI amžiaus iššūkius. Pagerėjimas daugelyje sričių išryškėjo Kipro įstatymų darninimo su Europos dokumentais proceso metu. Nuo 2004 m. gegužės 1 d., po mūsų įstojimo, svarbiausieji poslinkiai yra 4 svarbiausiųjų laisvių užtikrinimas. Nevaržomas patekimas į bendrąją rinką, laisvas žmonių, kapitalo ir paslaugų judėjimas leido Kiprui sukurti geresnes ekonominio augimo sąlygas. Be to, šios laisvės suteikė daugiau galimybių Kipro gaminiams ir paslaugoms. Mūsų patekimas į euro zoną, nežiūrint užsitęsusios krizės, vertinamas teigiamai, nes atvėrė ilgalaikio klestėjimo horizontus. Nuo 2012 m. liepos 1 d. rotacijos principu vykstantis pirmininkavimas Europos Taryboje vertinamas kaip kitas Kipro kertinis akmuo, reiškiantis milžinišką iššūkį, kurį privalome įveikti. Esant santykinai naujai šaliai narei, ir dar vienai iš mažiausių ES, mums tenka sunki ir sudėtinga užduotis koordinuoti ir plėtoti Europos politiką įvairiose sferose, kurios priklauso ES kompetencijai. Esame giliai įsitikinę, kad mums pavyks laimėti lažybas ir sustiprinti teigiamą Kipro Respublikos įvaizdį. Kipro pirmininkavimas Europos Sąjungai nepadėjo išspręsti gyvybiškai svarbios Kipro problemos. Ar jūs tikite, kad kipriečiai džiaugiasi įstojimo į ES pranašumais, kai sala lieka padalinta ir tęsiasi Turkijos okupacija? Kipro problema ir vykstančios tiesioginės derybos dėl jos sprendimo yra Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Gerųjų paslaugų misijos reikalas. Jie nėra susiję ar kokiu nors būdu veikiami Kipro Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungai. Kipro Respublikos prezidentas ne sykį pareiškė, kad derybos tarp dviejų bendruomenių gali tęstis šešis mėnesius, kai Kipras pirmininkaus ES. Pirmininkavimas ES jokiu būdu nedaro įtakos mūsų pasiaukojimui ir mūsų nusiteikimui tęsti derybas, kad būtų rastas problemos sprendimas. Kipro Respublika siekia koordinuoti Kipro klausimo sprendimą ir tuo pat metu pirmininkauti ES, bet neleisti, kad šie skirtingi dalykai daryti įtaką vienas kitam, kartu nesutinkama su dirbtinu sprendimo vilkinimu ir Turkijos keliama grėsme. Atsakomybė už nesugebėjimą rasti Kipro problemos sprendimo tenka tam faktui, kad Turkija, kuri laiko sprendimo raktą, atsisako vykdyti JT rezoliucijų dėl Kipro ir atmeta tarptautinės bendruomenės pakartotinius raginimus nutraukti neteisėtą 36,2% Kipro teritorijos okupaciją… Okupacijos, kuri yra Turkijos karinės invazijos 1974 m. vasarą padarinys. Neturėtume pamiršti, kad Kipro klausimas buvo ir lieka invazijos bei okupacijos problema, pažeidžianti tarptautinę teisę ir JT chartiją. Mes liekame absoliučiai ištikimi salos suvienijimo vizijai, kaip numatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijose, ir pabrėžiame, kad tai yra vienintelis būdas, kaip atkurti Kipro piliečių įstatymiškumą, taiką, stabilumą ir klestėjimą bei visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir jų apsaugą, taip pat visų Kipro gyventojų fundamentalias laisves. Tas faktas, jog Kipras yra ES narys, turėtų būti vertinamas kaip šalies suvienijimo paskata, jeigu Ankara supranta, kad bendra ateitis bus naudinga visiems Kipro žmonėms. Kaip Kipras reaguoja į Turkijos grasinimus, kad nepalaikys jokių oficialių kontaktų su ES Kipro pirmininkavimo metu? Kipro pirmininkavimas ES 2012 m. antrojoje pusėje yra sutartyje numatytas įsipareigojimas ir teisė, išplaukianti iš ES narystės kaip lygiateisio partnerio. Turkijos vadovybės pareiškimai ir modus operanti dėl Kipro pirmininkavimo įžeidžia ir provokuoja ne vien Kipro Respubliką, bet ir visą ES. Iš Turkijos, kaip stojimo į ES šalies kandidatės, tikimės pagarbos Europos Tarybos pirmininkavimo, kuris yra ES fundamentalus institucinis bruožas, instituciniam vaidmeniui. Šį Turkijos įsipareigojimą savo išvadose 2011 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Taryba ir Europos šalių Taryba, kai tarp kitų klausimų šios dvi institucijos pareiškė didelį nepasitenkinimą ir susirūpinimą dėl tokio Turkijos požiūrio. Kipro Respublika yra nusiteikusi efektyviai ir sėkmingai priimti istorinį iššūkį pirmininkauti ES. Mūsų tikslas – neleisti, kad Turkijos grasinimai ir provokacijos paveiktų Kipro pirmininkavimą, ir kuo didesne apimtimi prisidėti prie Europos ir jos gyventojų bendros ateities formavimo. Iš kandidatės Turkijos tikimės, kad ji parodys tokį pat rimtumą ir atsakomybę. Daugelis kompanijų parodė didelį susidomėjimą galimybe dalyvauti antrajame Kipro išskirtinės ekonominės zonos sklypų licencijavimo rate. Kokia būtų politinė nauda iš angliavandenilio išteklių tyrimų ir eksploatacijos? Ką jums reikštų faktas, kad labiausiai pageidaujami sklypai yra tie, į kuriuos pretenzijas reiškia Turkija? Kipro Respublika laukia angliavandenilio išteklių, esančių Kipro išskirtinės ekonominės zonos dugne, tyrimų ir eksploatacijos. Ji tikisi, kad naudą, pirmiausia ekonominę, patirs visi Kipro gyventojai. Angliavandenilio išteklių tyrimas ir eksploatacija taip pat lems dvišalių ir daugiašalių santykių plėtrą su šalimis, turinčiomis jūrines sienas su Kipru, o labiausiai visus santykius, susijusius su bendradarbiavimu jūros ir angliavandenilio išteklių eksploatacijos klausimais. Kipras taip pat tikisi glaudesnių diplomatinių santykių energetikos srityje, taip pat mėgina apibrėžti savo kaip energijos tiekėjos ES vaidmenį. Manome, kad angliavandenilio išteklių tyrimas ir eksploatacija ES pietrytinėje dalyje yra strategiškai svarbūs, tikimės, kad ši aplinkybė netrukus užims deramą vietą ES ir jos šalių narių politikoje. Nėra korektiška, kad dėl pačių populiariausių elementų pretenzijas reiškia Turkija. Tačiau turėtume pažymėti, kad Turkijos pretenzijos ir skundai teisiniu požiūriu neturi pagrindo, yra politiškai provokuojantys ir arogantiški. Šios pretenzijos kyla iš Turkijos savo galios suvokimo, kurį lemia jos dydis. Kipro Respublika toliau plėtos savo išskirtinės ekonominės zonos požeminių tyrimų bei angliavandenilio išteklių eksploatacijos programą. Pagal tarptautinę teisę ir diplomatinio protingumo principus, Kipras pasiryžęs naudotis savo suvereniomis teisėmis jam priklausančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ar Graikijos politinė scena daro poveikį Kiprui? Kokiu mastu Kipras jaučia grėsmę dėl paskutinių įvykių Graikijoje ir skolos krizės? Skolų krizė Graikijoje negali neatsiliepti Kipro ekonomikai ir bankams, ypač kai pastarieji buvo stipriai veikiami Graikijos obligacijų. Tačiau Kipro Respublika ėmėsi visų būtinų priemonių įveikti neigiamas pasekmes, kurias išprovokavo Graikijos skolos krizė. Kartu Kipro Respublika toliau remia Graikijos pastangas, ypač Graikijos žmones, o mes esame optimistiškai nusiteikę, kad šaliai galų gale pavyks rasti kelią iš dabartinio aklagatvio. Kipro Respublika, kaip visi ES partneriai, nenori, kad Graikija pasitrauktų iš euro zonos, tas scenarijus, mūsų nuomone, nėra tikėtinas. |