Europe_Direct_Logo
      youtube | |   svetaines_medis

youtube youtube

Partneriai:


Titulinis > Naujienos > KULTURA_KALBOS > 98 proc. europiečių teigia, kad jų vaikai turėtų mokytis užsienio kalbų, tačiau testai rodo, kad žinios nepakankamos
Kultūra Kalbos
2012-06-21
98 proc. europiečių teigia, kad jų vaikai turėtų mokytis užsienio kalbų, tačiau testai rodo, kad žinios nepakankamos

Beveik devyni iš dešimties ES piliečių yra įsitikinę, kad mokėti užsienio kalbų – labai naudinga, o 98 proc. teigia, kad užsienio kalbos pravers jų vaikams ateityje. Tą parodė Eurobarometro apklausa, kuria siekta sužinoti ES piliečių nuomonę apie daugiakalbystę ir užsienio kalbų mokymąsi.

 

Europos Komisijai atlikus pirmąjį kalbų mokėjimo Europos tyrimą paaiškėjo, kad užsienio kalbų žinių praktinio taikymo siekiai neatitinka realybės: testai, kuriuos atliko 14-os Europos šalių paaugliai, rodo, kad pirmąją užsienio kalbą gerai moka tik 42 proc. moksleivių, o antrąją – tik 25 proc. 14 proc. pirmosios užsienio kalbos besimokančių moksleivių ir 20 proc. antrosios užsienio kalbos besimokančių moksleivių žinios nesiekia net pradedančio vartotojo lygio.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou kalbėjo: „Iš šio Eurobarometro tyrimo matyti, kad žmonėms rūpi puoselėti daugiakalbystę ir mokytis kalbų. Tai turėtų mus džiuginti. Vis dėlto turime pasistengti pagerinti kalbų mokymą ir mokymąsi. Gebėjimas bendrauti užsienio kalba plečia akiratį ir atveria duris. Užsienio kalbų žinios piliečiams gali padėti gauti darbą, o įmonėms – suteikti daugiau galimybių bendrojoje rinkoje.“

Praėjus dešimtmečiui nuo 2002 m. valstybių ir vyriausybių vadovų pasirašytos Barselonos deklaracijos, kurioje raginta nuo ankstyvo amžiaus mokyti bent dviejų užsienio kalbų, europiečiai nebeabejoja daugiakalbystės privalumais. Beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) europiečių (83 proc. Lietuvos gyventojų) pritaria tokiam raginimui, o 77 proc. europiečių (75 proc. Lietuvos gyventojų) mano, kad tai turėtų būti politinis prioritetas. Daugiau nei pusė (53 proc.) europiečių vartoja užsienio kalbas darbe, o 45 proc. teigia dėl užsienio kalbų žinių gavę geresnį darbą gimtojoje šalyje.

Vis dėlto bendras užsienio kalbą mokančių europiečių skaičius šiek tiek sumažėjo (nuo 56 proc. iki 54 proc.). Iš dalies taip yra dėl to, kad Vidurio ir Rytų Europos šalių moksleiviai nebeprivalo mokytis rusų ir vokiečių kalbų. Lietuvoje bent vieną užsienio kalbą mokantys sako 92 proc. gyventojų, bent dvi – 52 proc., bent tris – 18 proc. Lietuvoje 80 proc. apklaustųjų sako mokantys rusų kalbą, 38 proc. – anglų k., 14 proc. vokiečių k., 3 proc. – prancūzų k.

Vienas ryškiausių pokyčių nuo 2005 m. yra tai, kad internetas paskatino žmones pagilinti vadinamuosius pasyvius – skaitymo ir klausymo užsienio kalba – gebėjimus. Europiečių, reguliariai vartojančių užsienio kalbą internete (pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose), skaičius išaugo 10 procentinių punktų – nuo 26 proc. iki 36 proc.

Tolesni veiksmai

Europos Komisija, įgyvendindama naująją programą „Erasmus visiems“, ketina labiau remti kalbų mokymąsi(IP/11/1398). Kalbų mokymasis – vienas iš šešių joje iškeltų tikslų. Komisija planuoja skirti daugiau lėšų kalbų kursams užsienyje studijuoti, mokytis ar savanoriauti norintiems žmonėms. Komisija iki 2012 m. pabaigos pasiūlys Europos kalbinės kompetencijos lyginamąjį standartą, kuriuo remiantis bus vertinama valstybių narių pažanga gerinant kalbų mokymą(si).

Eurobarometro tyrimo „Europiečiai ir kalbos“ ir kalbų mokėjimo Europos tyrimo rezultatai bus aptarti rugsėjo 26 d. – Europos kalbų dieną – Limasolyje (Kipras) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje.

Pagrindiniai faktai

2002 m. Barselonos Europos Vadovų Taryba paragino imtis konkrečių veiksmų „siekiant gerinti pagrindinius įgūdžius, visų pirma nuo mažens mokyti vaikus bent dviejų užsienio kalbų“ ir „sukurti kalbinės kompetencijos rodiklį“.

2012 m. pavasarį vyko speciali Eurobarometro apklausa Nr. 386 europiečių ir kalbų klausimais. Gimtąja kalba buvo apklausta beveik 27 000 žmonių. Apklausa vyko visose 27 valstybėse narėse, o respondentai atstovavo skirtingoms socialinėms ir demografinėms grupėms.

Vokiečių kalba yra gimtoji didžiausiam skaičiui ES gyventojų (16 proc.). Po jos seka italų ir anglų (po 13 proc.), prancūzų (12 proc.), ispanų ir lenkų (po 8 proc.).

Palyginti su 2005 m. Eurobarometro apklausos duomenimis, respondentų, teigiančių, kad gali palaikyti pokalbį bent viena užsienio kalba, skaičius labiausiai išaugo Austrijoje (16 procentinių punktų ir dabar yra 78 proc.), Suomijoje (6 procentiniais punktais iki 75 proc.) ir Airijoje (6 procentiniais punktais iki 40 proc.).

Kai kuriose šalyse bent vieną užsienio kalbą mokančių asmenų skaičius gerokai sumažėjo: pavyzdžiui, Slovakijoje tokių žmonių sumažėjo 17 procentinių punktų iki 80 proc., Čekijoje – 12 procentinių punktų iki 49 proc., Bulgarijoje – 11 procentinių punktų iki 48 proc., Lenkijoje – 7 procentiniais punktais iki 50 proc. ir Vengrijoje – 7 procentiniais punktais iki 35 proc. Minėtose šalyse užsienio kalbų mokovų, galinčių susikalbėti rusų ir vokiečių kalbomis, mažėjo nuo 2005 m.

Kaip užsienio kalbos dažniausiai mokomasi anglų (38 proc.), prancūzų (12 proc.), vokiečių (11 proc.), ispanų (7 proc.) ir rusų (5 proc.).

Anglų, kaip užsienio kalbos, dažniausiai mokomasi 19 iš 25 valstybių narių, kuriose anglų kalba nėra oficialioji (t. y. išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją).

Pirmą kartą vertintas žmonių požiūris į vertimo vaidmenį sveikatos ir saugumo, švietimo, darbo paieškos, informavimo ir laisvalaikio (pavyzdžiui, filmai ir knygos) srityse. Ankstesni su kalbomis susiję Eurobarometro tyrimai Europos Komisijos užsakymu buvo atlikti 2001 m. ir 2005 m.

Kalbų mokėjimo Europos tyrimo, atlikto 2011 m. pavasarį, rezultatai buvo išsamiai išanalizuoti ir skelbiami šiandien. Testus atliko beveik 54 000 moksleivių, atstovaujantys 14 šalių ir 16 švietimo sistemų (trys kalbinės Belgijos bendruomenės, Bulgarija, Kroatija, Anglija, Estija, Prancūzija, Graikija, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija). Taigi surinkti palyginami duomenys apie 14–15 metų moksleivių užsienio kalbų mokėjimą. Kiekvienoje iš šalių buvo vertinami skaitymo, klausymo ir rašymo gebėjimai dviem iš penkių dažniausiai mokomų oficialiųjų ES kalbų: anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų. Be to, remiantis moksleivių, taip pat beveik 5 000 užsienio kalbos mokytojų ir 2 250 mokyklų vadovų užpildytais klausimynais, nustatyta, kad gebėjimas mokytis užsienio kalbų yra glaudžiai susijęs su motyvacija, kuri savo ruožtu priklauso nuo šeimos, švietimo sistemos ir visuomenės apskritai.

Daugiau informacijos

Specialusis Eurobarometras Nr. 386 „Europiečiai ir kalbos“

Eurobarometro rezultatų santrauka

Pavienių šalių duomenys

Kalbų mokėjimo Europos tyrimo projektas

Kalbų mokėjimo Europos tyrimas: galutinė ataskaita

Kalbų mokėjimo Europos tyrimas: rezultatų santrauka

Europos Komisija: Švietimas ir mokymas

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou Twitter paskyra @VassiliouEU




Europos Komisijos inf.