Europa per G20 viršūnių susitikimą Meksikoje pranešė apie savo ketinimus imtis konkrečių priemonių integruojant bankininkystės sektorių – būtent to seniai reikalavo Jungtinės Valstijos ir kitos stambios ekonomikos.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) pranešė, kad Europos lyderiai suvokia ryžtingų veiksmų būtinybę ir supranta, kokie konkretūs žingsniai būtini siekiant užkirsti kelią vis gilėjančiai skolų krizei.

"Nė vienas šių žingsnių neišspręs visų problemų… artimiausią savaitę, dvi, tris, bet kiekvienas toks žingsnis rodo, kad Europa juda didesnės integracijos, ne bloko byrėjimo link", – sakė B. Obama.

JAV iždo sekretorius Timotis Gaitneris (Timothy Geithner) pranešė, kad sustiprintas mokestinės-biudžetinės ir bankininkystės sąjungos pagrindas, palaikantis eurą, padės atgaivinti ekonomikos augimą Europoje ir sumažinti pernelyg didelę skolinimosi kainą šalims su didžiule skolų našta.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) pasidžiaugė juntama pažanga ir pastebėjo: "Nesvarbu, kad šios pastangos ir darbas užima daug laiko, viskas turi būti atlikta gerai, skubios priemonės turi būti taikomos kartu su ilgalaikėmis".

G20 šalių lyderiai dabar laukia ES viršūnių susitikimo, vyksiančio kitą savaitę.

Kanados ministras pirmininkas Stivenas Harperis (Stephen Harper), pastaruoju metu nemažai kritikavęs pažangą Europoje, pranešė, kad procesas dabar  pajudėjo paties skolų krizės epicentro link.

"Dabar labai svarbu – koordinuoti, suderinti veiksmai, kurie turėtų duoti norimų rezultatų", – sakė S. Harperis.

Tuo tarpu finansinės rinkos kol kas nėra įsitikinusios, ar toks veiksmų koordinavimas įmanomas. Vokietija atsisako prisiimti bendras Europos finansines rizikas, jeigu vokiečiams teks pernelyg brangiai už tai sumokėti, tuo tarpu Prancūzija ir Italija, priešingai, nori aktyvesnių veiksmų.

Nors būgštavimai dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos susilpnėjo po savaitgalį šalyje vykusių rinkimų, vis dėto auga rizika, kad Ispanijai, ketvirtai didžiausiai euro zonos ekonomikai, prireiks tarptautinės finansinės paramos, nes   šalies skolinimosi kaina išlieka aukšta – palūkanos už dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas trečiadienio rytą siekė apie 6,96 proc.