Aukščiausiojo Teismo birželio 14 d. sprendimas sukėlė abejonę dėl reglamento formuluočių, įpareigojančių ES institucijas saugoti visuomenės teises dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais, tikslumo.

Ieškovai šioje byloje Olandijos aplinkosaugos fondas Stichting Natuur en Milieu ir grupė, pasisakanti prieš cheminių pesticidų naudojimą, Veiksmų prieš pesticidus tinklas Europoje, sveikino šį sprendimą. Fransua Veileretas (François Veillerette), vadovaujantis Veiksmų prieš pesticidus tinklui, paragino Komisiją sutikti su sprendimu ir neskųsti jo Europos Teisingumo Teismui.

Džeremis Veitas (Jeremy Wates) iš Briuselyje įsikūrusios kompanijų grupės Europos aplinkos biuras (EEB) sakė, kad sprendimas „įrodo, jog pasitvirtino ilgą laiką nevyriausybinių organizacijų (NGO) bendrijos keliamas susirūpinimas, kad ES nevyriausybinėms organizacijoms nepavyko suteikti pakankamai galimybių priversti ES institucijas joms atsiskaityti“.

Bylos dėmesio centre buvęs reglamentas dėl pesticidų numato maksimalius likutinius pesticidų kiekius kai kuriuose maisto ir pašariniuose gaminiuose.

Kai dvi aplinkosaugos grupės paprašė Komisijos peržiūrėti reglamentą dėl pesticidų, savo prašymą jos grindė Orhuso reglamentu. Pastarasis galioja ES institucijoms dėl priėjimo prie informacijos apsaugos, kaip numatyta Jungtinių Tautų Orhuso konvencijoje.

Konvencija buvo pasirašyta siekiant suteikti papildomą, bet svarią apsaugą aplinkosaugos klausimais numatant priverstinio vykdymo procedūras už šių standartų pažeidimus. Europos Sąjungos vardu konvencija Tarybos sprendimu buvo ratifikuota 2005 m. vasario mėn.

JT konvencija šalis įpareigoja užtikrinti, kad visuomenės nariai galėtų dalyvauti administracinėse ir teisinėse procedūrose, kad jie galėtų mesti iššūkį viešojo administravimo valdžios institucijų „aktams ir aplaidumams“ dėl aplinkosaugos įstatymų pažeidimų.

ES Orhuso reglamentas kai kurioms nevyriausybinėms grupėms suteikia teisę kreiptis į ES institucijas, kad šios atliktų patvirtintų priemonių vidaus peržiūrą, tačiau ši teisė apsiriboja administraciniais aktais, kurie apibūdinami kaip individualios apimties privalomos priemonės.

ES teisė laikoma per siaura

Teismas nustatė, kad Orhuso reglamentas nepakankamai užtikrina konvencijos įgyvendinimą, nes pernelyg griežtai nurodo viešojo administravimo valdžios institucijų aktus, kuriems galioja teisė būti peržiūrėtiems.

Konvencija nenurodo, kokiems „aktams“ ji taikoma. Tačiau teismas nustatė, kad nors konvencija suteikia teisę šalims savo nuožiūra spręsti, kas turi regreso teisę, joje trūksta diskretiškumo, susijusio su aktais, dėl kurių gali būti pareikšta abejonė.

Jis padarė išvadą, kad geranoriškas terminų aiškinimas konvencijos tikslų šviesoje leidžia daryti išvadą, kad jis taikomas tik individualios apimties priemonėms, nes tokia interpretacija neapimtų daugumos aktų, galiojančių aplinkosaugos srityje.

Teismas nemano, kad „aktai“ turėtų būti interpretuojami taip, kad apimtų visus viešojo administravimo valdžios institucijų aktus, atmesdamas galimybę, kad būtų apimtos priemones, kurios buvo patvirtintos, vykdant teisėtvarkos funkcijas.

Galimas daiktas sprendimas susidurs su iššūkiais dėl ribotos aktų kategorijos – dėl tokių aktų, kurie negali būti priskirti prie individualių sprendimų ar teisėtvarkos aktų. Jie apima reglamentus, kurie įsigaliojo dėl Komisijos įgyvendinimo galių, kaip, pavyzdžiui, teisme nagrinėjamas reglamentas dėl pesticidų. Kai kuriais atvejais jie leidžia Komisijai apeiti standartinę įstatymų tvarką ir kai kada yra vertinami kaip technokratinės teisėkūros pasekmės.

Veitsas (Wates), kuris vadovauja EEU, o anksčiau vadovavo Aarhuso konvencijos sekretoriatui Ženevoje, paragino ES ištaisyti reglamentą „ir tuo pat metu skirti dėmesį problemoms, susijusioms su patekimu prie teisingumo Šalių – Narių lygmenyje, atnaujinant diskusijas dėl įstrigusios direktyvos dėl patekimo prie teisingumo.“

Kiti žingsniai:

   birželio 20–22 d.: JT konferencija Rio de Žaneire dėl tvarios raidos.

PAPILDOMA INFORMACIJA:

2008 m. ES patvirtino pesticidų paketą, kuris vėliau uždraudė daugumos nuodingų medžiagų naudojimą ir įpareigojo šalis nares pereiti prie ekologišką pusiausvyrą išlaikančių cheminių medžiagų, skirtų augalų apsaugai.

Paketą sudaro Direktyva dėl ekologišką pusiausvyrą išlaikančių pesticidų ir Reglamentas dėl leidimų patekti į rinką. Jis numato, kad visos ES šalys  narės:

• turi parengti nacionalinius priemonių saugesnio pesticidų naudojimo planus ir priemones ir numatyti bendruosius mažesnio jų naudojimo tikslus;
• uždrausti pasėlių purškimą iš oro (išskyrus  numatytą nacionalinių valdžios institucijų);
• patvirtinti tokias priemones, kaip buferinės zonos, skirtos požeminio vandens ir povandeninės aplinkos apsaugai;
• uždrausti naudoti pesticidus viešosiose vietose – parkuose, mokyklų  aikštelėse, ar bent nurodyti, kad jų būtų naudojama minimaliai.

Naujosios rinkos valdžios tAisyklės ES suskirsto į tris zonas (šiaurės, centro ir pietų), jų tarpusavio susitarimas dėl pesticidų naudojimo turi tapti taisykle.

Tačiau šalims narėms ir toliau bus leidžiama drausti naudoti šį produktą dėl išskirtinių aplinkos ar žemės ūkio aplinkybių.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/sustainability/eu-court-backs-environmentalists-news-513345