Turtingos šalys privalo riboti arba radikaliai keisti netvarų gyvenimo būdą, kad daugiau pastangų būtų dedama siekiant aprūpinti kontraceptinėmis priemonėmis tuos, kuriems jos būtinos besivystančiose šalyse, birželio 14 d. pareiškė 105 agentūrų koalicija, tarp jų ir Britanijos karališkoji draugija.

Tai pabusti raginantis šauksmas prieš derybininkų susitikimą Rio, rengiantis JT konferencijai dėl tvarios plėtros.

Autoriai nurodo, kad Rio viršūnių susitikimas, siekdamas mažinti skurdą ir stabdyti aplinkos nykimą, mini tik du sprendimus, kurie palengvintų spaudimą dėl nuolat nepakankamų išteklių.

Daugelis mokslo bendruomenėje mano, kad laikas tam užkirsti kelią. „Pernelyg ilgai gyventojų ir vartojimo augimo klausimai buvo palikti už sprendimų ribų dėl politinio ir etinio jautrumo. Tai klausimai, kurie vienodai lemtingi ir besivystančioms, ir išsivysčiusioms tautoms, tad mes turime prisiimti atsakomybę už jas“, sakė Karališkosios draugijos narys ir IAP (Pasaulio mokslo akademijų tinklo) darbo grupės pirmininkas Čarlzas Godfrėjus (Charles Godfray).

Bendrame pareiškime mokslininkai pareiškė, kad jie norėtų priminti politikams „Rio+20“ susitikime, jog gyventojų ir vartojimo augimas lemia gamtos išteklių naudojimo mastą ir Žemės gebėjimą patenkinti maisto, vandens, energijos ir kitus poreikius dabar ir ateityje. Dabartiniai vartojimo modeliai kai kuriose pasaulio vietose nepadeda išlaikyti ekologinės pusiausvyros. Greitas žmonių skaičiaus augimas gali turėti neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių, o šių dviejų priežasčių derinys grėsmingai mažina bioįvairovę.

Pareiškimas buvo padarytas po balandžio mėn. paskelbtos skaudžiai smogusiosKarališkosios draugijos ataskaitos, kuri ragina iš naujo subalansuoti išteklius, kad būtų sumažintas skurdas ir spaudimas aplinkai, kuris grindžia kelius į nelygiavertę ir nesvetingą ateitį.

Skaičiuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugs nuo septynių milijardų iki aštuonių-vienuolikos milijardų. Šiuo metu išteklių vartojimas greitai didėja dėl vidurinės klasės gausėjimo išsivysčiusiose šalyse ir pačių turtingiausiųjų išlaidaus gyvenimo būdo visoje planetoje.

„Gyvename viršydami planetos galimybes. Tai moksliškai įrodyta“, sakė Gisbetas Gleizeris (Gisbet Glaser) iš Tarptautinės mokslo tarybos, jis citavo vandenyno rūgštingumo didėjimo, klimato kaitos ir bioįvairovės mažėjimo tyrimus. „Šiuo metu žmonijos istorija pasiekė tašką, kai rizikuojame sunaikinti žmogaus gyvybę palaikančią sistemą.“

Mokslo akademijos pabrėžė, kad skurdo mažinimas išlieka prioritetu, kartu ši priemonė per švietimą, geresnę sveikatos priežiūrą ir kontraceptines priemones gali skatinti savanorišką šeimos planavimą ir prisidėti prie viso proceso.

„Nekalbama apie gimstamumą, nes žmonės bijo, kad gali būti politiškai nekorektiški. Netgi dialogas apie gyventojų skaičiaus reguliavimą neturėtų būti vien kalbėjimas apie žmonių skaičių – tokio pobūdžio dialogas tik vestų prie pirštų rodymo vienų į kitus“, sakė demografė Lori Hunter (Lori Hunter), kuri Rio dalyvavo viename iš papildomų renginių. Jiaiškino, kad vaizdas yra daug sudėtingesnis, ir nurodė poreikį įvertinti veiksnius, kurie lemia vaisingumą. Ji minėjo, kad kai kuriose vietose gamtinių išteklių stoka skatina gausesnes šeimas, nes šeimoms reikia darbo jėgos. Taip pat daugelyje pasaulio regionų dar labai trūksta kontraceptinių priemonių.

„Būtina spausti stabdžius, lemiančius šeimos dydį“, teigė L. Hunter. „Iš esmės negalima išsaugoti aplinkos, neparengus sveikatos reprodukcinės politikos ir programų.“ Ji taip pat minėjo, kad migracija, urbanizacija, senėjimas yra svarbūs procesai vertinant vartojimo poveikį aplinkai ateityje.

„Rio+20“ derybų teksto projektas kalba apie būtinybę keisti „ekologinės pusiausvyros neatkuriančius gamybos ir vartojimo modelius“, tačiau JAV nori išbraukti punktus, siūlančius, kad pavyzdį turėtų rodyti išsivysčiusios šalys.

Tekste taip pat mažai kalbama, kad ekologiniai veiksniai galėtų pristabdyti ekonominį augimą. Tai įvyko iš dalies todėl – nors mokslininkai kalba apie „pasaulines sienas“ – kad nėra susitarimo, kuria kryptim būtų galima eiti.

Pasaulinė inventorizacija – tai šiuo metu atliekamas darbas, bet jis galėtų paspartėti po to, kai ketvirtadienį startuos nauja mokslinė iniciatyva – Ateities Žemė, kurioje dalyvauja akademijos, fondai ir tarptautinės agentūros, siekdami suvienyti tyrimus, susijusius su tvaria maisto gamyba ir klimato, geosferos bei biosferos pokyčiais.

Vaizdas turėtų tapti aiškesnis, jei siūlymams „Rio+20”rengti JT aplinkos programą ir planą, kad „nuolat būtų atliekamos planetos būklės peržiūros“, bus pritarta.

G. Gleizeris, kuris yra mokslinės bendrijos vyriausiasis derybininkas „Rio+20”, sakė, kad susitarimo dėl 80puslapių teksto dar nepavyko pasiekti.

„Deramasi dėl žodžių, o ne dėl klausimų. Bijau, kad, jei neįvyks stebuklo, bus rastas santykinai žemas bendras vardiklis, kuris neaprėps pagrindinių nesutarimo sričių.“

Kiti žingsniai:

•  birželio20–22d.:JTkonferencija dėl tvarios raidos Rio de Žaneire.

PAPILDOMA INFORMACIJA:

2012 m. JT konferencija dėl tvarios plėtros – arba „Rio+20“ – vyksta praėjus lygiai dviem dešimtmečiams po Rio de Žaneire vykusios aplinkos ir plėtros tarptautinės konferencijos.

Dar vadinama „Žemės viršūnių susitikimu“ 1992 m. konferencija parengė priemonių planą (Darbotvarkė 21) ir deklaraciją, kurioje išdėstyti tvarios plėtros principai.

Kitas susitikimas po 10 metų Johanesburgepripažino, jog fundamentalūs pokyčiai visuomenės gamybos ir vartojimo srityje yra būtini, norint užtikrinti tvarią plėtrą. Visos vyriausybės buvo paragintos skatinti ekologišką pusiausvyrą išlaikančią gamybą ir vartojimą, taip pat buvo patvirtintas planas, kaip užtikrinti Darbotvarkės 21 įgyvendinimą.

Brazilijos rengiamas 2012 m. vadovų susitikimas pamėgins užtikrinti, kad būtų atnaujintas įsipareigojimas dėl tvarios plėtros, taip pat įvertins per pastaruosius du dešimtmečius pasiektą pažangą.

Laikraščio „Guardian“ aplinkos tinklo išorės ryšių skyriui Džonatanas Votsas (Jonathan Watts)

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/sustainability/rio20-scientists-call-action-pop-news-513332