![]() |
|
|||||||
![]() ![]() Partneriai: |
Titulinis > Naujienos > SOCIALI_EUROPA > Pusė europiečių ir toliau ES vertina teigiamai
Sociali Europa ![]() Pusė europiečių ir toliau ES vertina teigiamai Nors euro krizė, kas antras pilietis savo šalies narystę ES vertina teigiamai ir mano, kad šis Europos projektas yra naudingas, teigiama naujame tyrime, kurį paskelbė už Europos integraciją pasisakantis Notre Europe analitikos centras. DAUGIAU ŠIA TEMA Naujienos: Europiečiai praranda pasitikėjimą ES; Naujienos: Europos biurokratai Briuselyje įžiūri ES projekto „ilgalaikę krizę“; Naujienos: Komisija pripažįsta, kad ji stipriai turėtų pagerinti ryšius; Naujienos: Ryšiai su Europa mezgasi namuose, sako Reding; Naujienos: Dauguma piliečių nežino, kokia jiems nauda iš ES; Naujienos: Eurobarometras: parama labiau reglamentuojamam koordinavimui.
ANALIZĖ: Ko nori piliečiai? Gerovės matavimai ir Europos socialinė politika.
Nežiūrint į nuosmukį dėl 2008m. prasidėjusios pasaulinės finansų krizės, visuomenės teigiamas požiūris į ES šiuo metu nėra pats mažiausias vertinant ilgesniu laikotarpiu, teigia tyrimas, kuris nagrinėja ankstesnes Eurobarometro visuomenės nuomonių apklausas. Pasak birželio 15d. paskelbtos 60 puslapių ataskaitos, per paskutinius 25 Europos integracijos metus buvo keturi reikšmingi visuomenės nuomonės pokyčiai:
„Kalvinistų puritonizmas“ Nyderlanduose Tyrimas rodo, kad tarp „senųjų narių“ Beneliukso šalys, Airija ir Danija yra didžiausios ES entuziastės, o Graikija, Portugalija, Italija ir Prancūzija – mažiausios Europos Sąjungos šalininkės. Belgija išsiskiria nevienareikšmišku požiūriu „į Europą“, tyrimas įžvelgia kai kurių niuansų Nyderlanduose – šalyje, kuri nesenai kėlė griežtas sąlygas dėl ES plėtros ir Šengeno zonos išplėtimo iki Rumunijos ir Bulgarijos. Autoriai prabyla apie „naująjį kalvinistų puritonizmą“ Nyderlanduose, kuris, panašu, gali tapti „esminiu klausimu per artimiausius keletą metų“. Vokietijos poslinkis Panašu, kad Vokietija yra ypatingas atvejis, čia visuomenės nuomonės poslinkiai pradėjo vykti tik pastaruoju metu. Istoriniu požiūriu vokiečiai labai siekė savo tautos identitetą „pakeisti“ Europos identitetu – dėl traumos, kurią patyrė nacių valdymo laikotarpiu, sako tyrimo autoriai. Ne taip seniai vokiečiai pasijuto šiek tiek atsikratę praeities naštos ir pradėjo dėti visas pastangas, kad jų vertybes perimtų kitos Europos tautos, kurių vertybes jie vertino kaip netinkamas. Tarp šalių, įstojusių į ES 1995m., teigiamos nuotaikos vyravo Švedijoje, o ganėtinai neigiamos – Austrijoje, pabrėžiama ataskaitoje. Tarp šalių, kurios prisijungė 2004m., optimizmas mažėjo Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Latvijoje, Slovėnijoje ir Kipre. Priešingai – viešoji nuomonė tapo optimistiškesnė – Lenkijoje, Slovakijoje ir Estijoje. Lietuvoje ir Maltoje nuotaikos išliko nepakitusios. Bulgarijoje ir Rumunijoje, kurios įstojo į ES 2007m., proeuropietiški sentimentai išliko stiprūs, nors rekordinių aukštumų, užfiksuotų prieš keletą metų, jie nesiekia. „Europa, kurią trokšta matyti jos piliečiai, išlieka tokia Europa, kuri remiasi solidarumo verte. Tačiau ji prarado dalį savo jėgos; ji privalo vėl patvirtinti, kad yra tokia, nes be to dabartinis „euroniūrumas“ gali peraugti į stiprų ir ilgalaikį nusivylimą“, daroma išvada ataskaitoje.
Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/future-eu/half-europeans-see-eu-good-thing-news-513346 NUORODOS Notre Europe: Les Européens croient-ils encore en l’UE ? EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina. |