Europe_Direct_Logo
      youtube | |   svetaines_medis

youtube youtube

Partneriai:


Titulinis > Naujienos > TRANSPORTAS > Komisijos teigimu, neįgalūs lėktuvų keleiviai tebepatiria sunkumų dėl nepagrįsto atsisakymo juos skraidinti
Transportas
2012-06-14
Komisijos teigimu, neįgalūs lėktuvų keleiviai tebepatiria sunkumų dėl nepagrįsto atsisakymo juos skraidinti

Daug neįgalių ir riboto judumo asmenų vis dar patiria sunkumų, kai nori keliauti lėktuvu: kartais nepagrįstai atsisakoma juos skraidinti arba keliama netinkamų reikalavimų. Tūkstančiams neįgalių parolimpinių žaidynių dalyvių ir žiūrovų ruošiantis vykti į 2012 m. Londone vyksiančias olimpines žaidynes, Komisija paskelbė gaires, kuriose paaiškinamos jų teisės keliauti oro transportu.

Už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Gyventi su negalia – jau savaime sunkus išbandymas, sunkumų neturėtų dar padaugėti atvykus į oro uostą.“

Europos neįgaliųjų forumo prezidentas Yannis Vardakastanis sakė: „Kokybiškos paramos, kuri labai svarbi neįgaliesiems, klausimas aiškinamosiose gairėse sprendžiamas tinkamai. Europos Komisija pasirinko suderintą požiūrį, todėl gali tinkamai apsaugoti neįgalių ir riboto judumo keleivių interesus“.

Gairės skirtos visų ES oro uostų keleiviams, visame pasaulyje veiklą vykdantiems ES vežėjams ir ES nepriklausančių šalių vežėjams, vykdantiems skrydžius Europoje arba iš Europos.

Jų paskirtis – paaiškinti dabartines ES taisykles dėl neįgalių ir riboto judumo lėktuvų keleivių teisių (EB reglamentas 1107/2006). Jose aptariamos 22 sričių problemos, susijusios su galimybe keliauti oro transportu nepatiriant diskriminacijos.

 

Toliau nurodyti pagrindiniai gairėse aptariami klausimai.

1. Išankstinis informavimas. Gairėse pabrėžiama, kad svarbu iš anksto informuoti apie tai, kokios reikės pagalbos. Kad paslaugų teikėjai (oro uostai arba oro transporto bendrovės) galėtų suteikti reikiamą pagalbą, neįgalūs ir riboto judumo asmenys turi pranešti apie savo poreikius iki paskelbto išvykimo laiko likus ne mažiau kaip 48 valandoms.

2. Nepagrįstas atsisakymas skraidinti. Keleiviai praneša, kad dažnai juos atsisakoma skraidinti ir keliama nenuoseklių reikalavimų pateikti sveikatos pažymą ir būti lydimiems kito asmens.

  • Sveikatos pažymos. Gairėse nurodoma, kad sveikatos pažymos paprastai neturėtų būti reikalaujama iš asmenų, kurių būklė yra nekintanti, pavyzdžiui, aklųjų arba žmonių neįgaliųjų vežimėliuose.
  • Lydintys asmenys. Gairėse paaiškinta, kad, jei galite išsiversti vienas, neturėtų būti reikalaujama, kad su jumis vyktų lydintis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai esama konkrečių saugos reikalavimų, apie kuriuos turėtumėte būti informuotas.

3. Su medicinos ir judėjimo įranga susijusios problemos

  • Judėjimo įranga. Gairėse pabrėžiama, kad neįgalūs ir riboto judumo keleiviai gali nemokamai vežtis du judėjimo įrangos vienetus. Elektriniais vežimėliais besinaudojantys keleiviai privalo apie tai pranešti vežėjui iki skrydžio likus bent 48 valandoms. Toliau gairėse pabrėžiama, kad pripažinti šunys vedliai ir šunys pagalbininkai gali būti vežami lėktuvo salone, jei apie juos tinkamai pranešama iš anksto. Sporto įrangai, kuri nėra judėjimo įranga, taikomos oro transporto bendrovės nustatytos bendros bagažo taisyklės.
  • Deguonies tiekimas lėktuvuose. Keleiviai, kuriems kelionės metu reikės medicininio deguonies, privalo apie tai pranešti iš anksto. Gairėse paaiškinama, kad nuspręsti, ar keleivis gali įsinešti į lėktuvą savo deguonies, turi oro transporto bendrovė, ir kad oro transporto bendrovės nėra įpareigotos tiekti deguonį, tačiau informaciją apie tai jos turi aiškiai paskelbti.

Komentuodamas naujas gaires Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Neįgaliems keleiviams noriu pasakyti, kad keliauti jiems bus lengviau, jei jie iš anksto apie tai praneš.

O oro transporto bendrovėms ir oro uostų valdytojams norėčiau perduoti štai ką: „Neįgaliems ir riboto judumo keleiviams dažniausiai reikės jūsų pagalbos. Šios gairės parengtos tam, kad jums būtų lengviau jiems padėti.“

Pagrindiniai faktai

Nors keleivių teisės įtvirtintos ES teisės aktais, neįgalūs ir riboto judumo asmenys ir toliau patiria sunkumų, kai keliauja oro transportu: Europoje teikiama nepakankamai kokybiškų paslaugų arba jų kokybė nevienoda, pernelyg dažnai visai be priežasties atsisakoma vežti tokius keleivius arba neaiškiais saugumo sumetimais ribojamos rezervavimo ar įlaipinimo galimybės, nevienodai elgiamasi su keleiviais, kuriems lėktuve reikia medicininio deguonies, keleiviai per mažai žino apie savo teises, nedaug keleivių (apie 40 %) prieš skrydį iš anksto informuoja apie savo poreikius, o tai padaryti be galo svarbu, kad paslaugų teikėjai galėtų pasirengti suteikti reikiamą pagalbą, nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos nevienodai taiko reglamentą dėl neįgalių ir riboto judumo lėktuvų keleivių teisių, o skundai nagrinėjami nepakankamai veiksmingai.

Gairės grindžiamos nuodugniu dabartinio Reglamento dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru[1] (EB reglamentas 1107/2006) vertinimu.

Šios gairės nuodugniai aptartos su visomis suinteresuotosiomis šalimis: nacionalinėmis valdžios institucijomis, aviacijos pramonės atstovais (oro transporto bendrovių ir oro uostų organizacijomis) ir vartotojų asociacijomis, taip pat su tomis, kurios atstovauja neįgaliems ir riboto judumo asmenims.

Šios gairės padės pasiekti, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims keliauti oro transportu būtų paprasčiau, taigi oro vežėjams ir oro uostams jomis bus padedama geriau taikyti reglamentą. Jį taikyti šiomis gairėmis bus padedama ir nacionalinėms valdžios institucijoms. Jos duos realios papildomos naudos, kai, kaip tikimasi, artėjant parolimpinėms žaidynėms lėktuvais skris daugiau neįgalių ir riboto judumo žmonių.

Daugiau informacijos pateikiama MEMO/12/422




Europos Komisijos inf.