Iš dokumento matyti, kad Komisijos pastangos palaipsniui atsisakyti peržvejojimo pradeda duoti vaisių. Šiuo metu žinoma, kad Europos jūrose yra 20 neperžvejojamų žuvų išteklių (2009 m. jų buvo tik 5). Dėl to, kad pastaraisiais metais BLŽL buvo mažinamas, 2012 m. kai kurių išteklių BLŽL net buvo galima padidinti. Todėl žvejybos sektorius gali gauti bent 135 mln. eurų papildomų pajamų.

Šie duomenys rodo, kad, jei nustatant BLŽL laikomasi mokslinių rekomendacijų, žuvų ištekliams sudaromos sąlygos atsikurti. Dėl to žvejai sugauna daugiau žuvų ir gauna didesnes pajamas, o žvejyba mažiau veikia aplinką. Iš šių duomenų taip pat matyti, kad siekiant platesniu mastu taikyti ilgą laiką veikiančius metodus ir juos įtraukti formuojant ES politiką būtina bendrosios žuvininkystės politikos reforma. Vien kiekvienais metais nustatant BLŽL palaipsniui atsisakyti peržvejojimo negalima. Būtinas ilgalaikis valdymas, visiškai mokslu grindžiamas požiūris ir pražūtingos praktikos, tokios kaip nepageidaujamų žuvų išmetimas į jūrą, atsisakymas, kaip nurodyta Komisijos bendrosios žuvininkystės politikos reformos pasiūlyme.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki pareiškė: „Dabar matome, kad padaryta pažanga atsisakant peržvejojimo, bet, jei norime šiuos teigiamus pokyčius užtikrinti ilgam, turime žengti dar vieną žingsnį ir priimti bendrosios žuvininkystės politikos reformą“.

Komisijos nuomone, išteklių, kuriems taikomi ilgalaikiai valdymo planai, BLŽL ir žvejybos pastangų lygis kitiems metams turėtų būti nustatomi pagal galiojančius planus (teisinis reikalavimas). Kitų žuvų išteklių, kuriems planai netaikomi, BLŽL turėtų būti grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis siekiant palaipsniui atsisakyti peržvejojimo iki 2015 m. ar, jei įmanoma, anksčiau. Jei rekomendacijų nepateikta, turėtų būti laikomasi atsargumo principo.

Mokslinė bazė, kuria remiantis vertinami žuvų ištekliai, gerėja. 2009 m. 57 šiaurės rytų Atlanto išteklių BLŽL buvo nustatytas be mokslinių rekomendacijų, bet 2012 m. tikimasi esminio pagerėjimo – tokių išteklių turėtų būti tik 10–12.

Taigi Komisija dar kartą patvirtina, kad ji yra įsipareigojusi siūlyti moksline analize grindžiamus žvejybos lygius ir siekti, kad peržvejojimo palaipsniui būtų atsisakyta iki 2015 m., kaip nurodyta bendrosios žuvininkystės politikos reformos pasiūlyme.

Pagrindiniai faktai

Toliau nurodyti Šiaurės rytų Atlanto ES vandenų ištekliai, kurie nelaikomi peržvejojamais.

Tų žuvų išteklių, kurių mokslinį vertinimą galima atlikti, būklė pastaraisiais metais pagerėjo. Šiaurės rytų Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų peržvejojamų išteklių dalis sumažėjo nuo 32 iš 34 išteklių 2005 m. iki 18 iš 38 išteklių 2012 m., t. y. nuo 94 % iki 47 %. Pakankamai duomenų turima apie 63 % Viduržemio jūros išteklių. Iš jų 80 % peržvejojami.

Daugiau informacijos pateikiama konsultacijų dokumente adresuhttp://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/tacs/info/com_2012_278_en.pdf.