Būtina surengti tiesiogines ES ir Bendrosios ekonominės erdvės atstovų derybas, nes daugeliu klausimų Rusija nacionalinę kompetenciją  perdavė viršnacionalinei institucijai, pareiškė V. Putinas ES ir Rusijos viršūnių susitiko baigiamojoje spaudos konferencijoje vakar (birželio 4 d.) Sankt Peterburge.

2010 m. gruodžio mėn. Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas pasirašė Bendrosios ekonominės erdvės steigimo dokumentų paketą. Mėnesiu anksčiau V. Putinas davė garsųjį interviu Vokietijos dienraščiui „Süddeutsche Zeitung“, kuriame siūlė sukurti Bendrąją ekonominę erdvę nuo Vladivostoko iki Lisabonos.

Vėliau jis iškėlė mintį dėl Eurazijos sąjungos ir galimybių suartinti šalis, su kuriomis Rusija išsaugojo stiprius ryšius,  – šis žingsnis buvo įvertintas kaip bandymas atkurti nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos didybę. Bendroji ekonominė erdvė vertinama kaip tokios sąjungos kūrimas.

Pasak V. Putino, analogiškas pareigas einantys Europos Sąjungos pareigūnai – Komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso) ir Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy) – paaiškino, kad ES neturi įgaliojimo vesti derybų su Bendrąja ekonomine erdve.

„Manyčiau, kad tokį įgaliojimą reikėtų gauti, jis turi būti gautas“, sakė Rusijos prezidentas.

„Esame įsitikinę, kad Bendrosios ekonominės erdvės Muitų sąjungos sudarymas, o ateityje ir galimos Eurazijos ekonominės sąjungos sukūrimas yra visiškai suderinami su tikslais stiprinti bendradarbiavimą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos“, savo kalboje pareiškė V. Putinas.

Rusijos muitų sąjunga su Baltarusija ir Kazachstanu jau nukėlė Maskvos priėmimą į Pasaulinę Prekybos Organizaciją (PPO). Lieka neaišku, kokios naudos turės Rusija iš tokios taktikos.

Nuo 2008 m. Briuselis ir Maskva derasi dėl naujos pagrindinės tarpusavio santykių stiprinimo sutarties, bet per pastaruosius pusantrų metų didesnės pažangos pasiekti nepavyko, pirmiausia dėl neaiškumų, susijusių su Rusijos stojimu į PPO, kurį Rusija pasirašė praėjusį gruodį. Techniniu požiūriu Rusijos narystė turėtų įsigalioti šią vasarą.

ES vadovams V. Putinas pareiškė, kad pastarieji turėtų „atsižvelgti“ į Baltarusijos ir Kazachstano sprendimą laikytis PPO reglamentus atitinkančių Muitų sąjungos sąlygų ir paremti šių dviejų šalių prašymus priimti į PPO.

„Eurazijos ekonominės sąjungos idėja, jei grindžiama PPO reglamentais, galėtų svariai prisidėti prie prekybos, klestėjimo ir bendradarbiavimo plėtros“, kalbėjo jis.

Prieš pat ES ir Rusijos viršūnių susitikimą V. Putinas lankėsi Baltarusijoje ir kalbėjosi su šios šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka (Alexander Lukashenko), dar vadinamu “paskutiniuoju Europos diktatoriumi”. Tenai V. Putinas Baltarusiją pavadino „mūsų artimiausia giminaite“ ir pareiškė, jog jų ryšiai siekia toliau nei etninės ir kultūrinės šaknys ir apima dabartinę dviejų šalių integraciją ekonominėje sferoje.

Kremliaus svetainėje buvo cituojamas A. Lukašenkos pareiškimas, kad Muitų sąjunga ir Bendroji ekonominė erdvė yra patrauklios ir kitoms šalims, ypač Ukrainai.

„Kol kas jie [Ukrainos vadovybė] dvejoja, tačiau […] vyksta poslinkiai šia kryptimi“, sakė jis.

POZICIJOS:

Svetainės „Čekijos pozicija“ paskelbtuose komentaruose Jana Kobzova (Jana Kobzová) iš Europos užsienio ryšių tarybos ir Tomašas Valašekas (Tomáš Valášek) iš Europos reformų centrostvirtino, kad tai, jog ES ir NATO neturi didelių ambicijų toliau plėstis, Rusiją dar stipriau nuteikia kurti Eurazijos sąjungą.

„V. Putinas mano, jog visoms didžiosioms šalims reikia turėti savo „aplinką“, Vakarai Rusiją vertins rimčiau, jei ji vadovaus kaimynų sąjungai“, teigė abu autoriai.

Georgi Gotev

PAPILDOMA INFORMACIJA:

Nuo 2000 m. iki 2008 m. prezidentu buvęs Vladimiras Putinas išliko Rusijoje viešpataujančiu vadovu ir populiariausiu politiku po to, kai pasitraukė į šalį, kad užleistų kelią savo sąjungininkui Dmitrijui Medvedevui (Dmitry Medvedev), nes Konstitucija nesuteikė jam teisės trečią kartą paeiliui tapti prezidentu. Nuo to laiko Putinas ėjo premjero pareigas.

V. Putino vadovaujamos “Vieningosios Rusijos” surežisuotame suvažiavime 2010 m. rugsėjo 24 d.

prezidentas D. Medvedevas sutiko, kad jis būtų įrašytas pirmuoju 2011 m. gruodžio 4 d. numatytų rinkimų į parlamentą kandidatų sąraše norint, kad jis taptų būsimu premjeru, ir sulaukė milžiniškų ovacijų už pasiūlymą, jog tuometinis premjeras Vladimiras Putinas dalyvautų prezidento rinkimuose 2012 m. kovo mėn.

Rusijos rinkėjai Putino vadovaujamai „Vieningajai Rusijai“ sudavė skaudų smūgį, sumažinę jos parlamentinę daugumą iki 49,4%. „Perestrojkos“ tėvas ir paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas (Michail Gorbachev) rinkimus į parlamentą pavadino nesąžiningais.

Kovo 4 d. vykusius prezidento rinkimus V. Putinas laimėjo, surinkęs 63,7% balsų, tačiau jo oponentai skundėsi dėl masinių klastojimo atvejų. Gegužės 7 d. įvyko prezidento inauguracijos iškilmės.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/europes-east/putin-promotes-eurasian-union-eu-news-513123