Tai ministras pažymėjo penktadienį Palangoje surengtame Baltijos Asamblėjos parlamentiniame seminare "Baltijos balsas Europos Sąjungoje: ar jis girdimas?", kuriame buvo diskutuojama apie Baltijos valstybių bendradarbiavimą ES ir galimybes daryti didesnę įtaką ES darbotvarkei.

"Siekdamos nepriklausomybės Baltijos valstybės visuomet buvo vieningos. Todėl ir energetinė nepriklausomybė – paskutinė Baltijos valstybių integracijos į Vakarus proceso dalis – neturi tapti išimtimi. Baltijos šalių integracija į kontinentinės Europos elektros ir dujotiekių tinklus turi būti įgyvendinta nedelsiant. Tai ne tik energetinio, bet ir mūsų valstybių nacionalinio saugumo klausimai", – teigė A. Ažubalis.

Pasak jo, po ilgų diskusijų, šiandien jau galima susitelkti konkrečių projektų įgyvendinimui – vieningos energetikos rinkos sukūrimui iki 2014 m. ir energetinių salų panaikinimą iki 2015 m. 

Ministras pabrėžė ES Rytų kaimynystės politikos svarbą trims Baltijos šalims – vieną iš būsimo Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų.

"Veikdamos kartu Baltijos valstybės gali turėti daugiau įtakos efektyvesnės santykių su kaimynais rytuose politikos formavimui, ypač su šešiomis Rytų partnerystės valstybėmis. Baltijos valstybių kalbėjimas vienu balsu bus ypač reikšmingas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu", – sakė A. Ažubalis.

Pasak jo, Baltijos valstybės jausis saugesnės, kai už jų sienų bus laikomasi demokratijos principų, gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, formuosis pilietinė visuomenė ir plėtosis tvari rinkos ekonomika.

"Baltijos valstybių nueitas integravimosi į ES kelias yra konkretus ir praktiškas pavyzdys šešioms Rytų partnerystės šalims, su kuriomis galime dalintis savo patirtimi ir integraciniu įdirbiu", – teigė ministras.

Kitas jo išskirtas bendras Baltijos valstybių siekis – totalitarinių režimų nusikaltimų tinkamas įvertinimas ir Europos tautų tarpusavio supratimo stiprinamas užkertant kelią totalitarinių ideologijų atgimimui ateityje.

"Kol Europa neįvertins bendrosios praeities, tol ji nebus visiškai suvienyta ir negalės kurti teisingumo principu grįstos ateities. Tik teisingai įvertinę visų totalitarinių režimų nusikaltimus ir tinkamai pagerbę jų aukas galėsime „išgydyti" tų laikų ideologinio teroro padarytas mūsų visuomenės žaizdas bei drąsiai žvelgti į ateitį Europos šalių šeimoje", – teigė ministras.

Seminare taip pat dalyvavo Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų vadovės ir parlamentarai, mokslininkai, politologai iš įvairių Europos šalių.