Sprendžiant iš pareiškimo, kurį matė EurActiv, grupė bijo, kad regioninio biudžeto sąlygų griežtinimas ir jo mažinimas sukels ES fondų judėjimą iš skurdžiausių į turtingiausias šalis nares.

Pareiškimą pasirašė Bulgarija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Kroatija, kuri turėtų įstoti į ES 2013m. vasarą, taip pat pritarė pareiškimui.

„Sanglaudos politika savo išteklius turėtų skirti silpniau išsivysčiusiems regionams ir skurdesnėms šalims  narėms“, teigia grupė, kurioje daugumą sudaro didieji sanglaudos fondų paramos gavėjai.

Rumunijos Europos reikalų ministras Leonardas Orbanas (Leonard Orban) pavadino šį žingsnį “reikšmingu pasiekimu” ir pareiškė, kad šalys narės pirmą kartą galėtų stovėti tvirtai ir pasiekti bendrą susitarimą šiuo klausimu nepriklausomai nuo nacionalinių skirtumų.

Europos Komisijos sanglaudos politikai siūlomas biudžetas mažėja nuo 354 milijardų eurų dabartiniu laikotarpiu (2007–2013 m.) iki 336 milijardų eurų  2014–2020 m., pareiškime teigė šalys.

„Komisijos siūlymą vertiname kaip kraštutinį  minimumą“, rašo jos ir teigia, kad ekonominius ir socialinius skirtumus dar labiau pagilino ekonominė krizė.

Jei lėšas tektų mažinti, neturėtų būti daroma išimčių nė vienai biudžeto daliai, teigė 13 šalių. „Sanglaudos politika negali priklausyti nuo permainų“, tvirtino jos.

Europos Komisija siūlė smarkiai koreguoti ES ilgalaikį biudžetą 2011 m. vasarą, kai pateikė siūlymą  dėl 2014–2020 m. finansinio projekto. Siūlyme buvo raginama supaprastinti tvarką ir kartu labiau koncentruoti pagalbą, griežtinti sąlygas ir atlikti gilesnę veiklos analizę.

Galimybė nutraukti paramą, jei šalyje įvyktų makroekonomikos išbalansavimas ar atsirastų didelis deficitas (vadinamasis „stambus sąlygų pažeidimas“), jau sukėlė griežtą neturtingiausių šalių reakciją. ES komisaras, atsakingas už regioninę politiką, Johanesas Hanas (Johannes Hahn) apibūdino šią priemonę kaip paskutinę išeitį ir pareikalavo, kad ES fondai atitiktų ES naująsias, griežtesnes biudžeto disciplinos taisykles.

Tai atsispindėjo tuzino šalių ir Kroatijos pareiškime, kuriame raginama atlikti tolesnius „nuodugnius darbus“ makroekonominių sąlygų srityje. Jos atmetė sąsają tarp nacionalinės ekonomikos deficito ir išmokų iš ES regioninių fondų, pareiškusios, kad tai nesąžininga, nes tai apimtų tik tas šalis, kurios gauna didžiausią naudą iš Sanglaudos fondo.

Tolesni veiksmai:

     iki 2014 m. sausio mėn.: galutinis terminas, kai turi būti baigtos derybos dėl ES 2014 –2020 m. biudžeto.

 Ana-Maria Tolbaru

PAPILDOMA INFORMACIJA:

2011 m. birželio 29 d.Europos Komisija pateikė siūlymus dėl būsimo ES ilgalaikio biudžeto 2014–2020 metais, vadinamojo „Ilgalaikio finansinio projekto“.

Komisija siūlo būsimą biudžetą padidinti nuo dabartinių 976 milijardų eurų iki 1.025 milijardų eurų. Tai sudarytų  4,8% didėjimą, jis viršytų vidutinę 2% infliaciją, kuri buvo užregistruota per paskutinius dešimt mėnesių.

Europos Sąjungos regioninė politika (arba sanglaudos politika) siekia skatinti 27 narių ir jų 271 regiono ekonominį klestėjimą ir socialinę sanglaudą.

Dabartinėje finansinėje schemoje (2007-2013 m.) regioninės politikos biudžetas sudaro347 milijardus eurų, tai daugiau nei trečdalis viso ES biudžeto, numatyto šiam laikotarpiu