„Dirbančiųjų skurdo rizika išlieka didelė, ypač šalyse, kuriose netolygus atlyginimų pasiskirstymas ir mažos minimalios algos, tarp žmonių, turinčių laikinas sutartis, kur nedidelis darbo intensyvumas, taip pat šeimose, kur yra tik vienas iš tėvų“, skelbia Komisijos pranešimas.

 

Tokiame fone, kurį dar pablogino dabartinė ekonominė krizė, ES komisaras, atsakingas už socialinius klausimus, Laslo Andoras (László Andor) siūlo visoje Europoje nustatyti minimalų atlyginimo dydį, o kur įmanoma, jį padidinti.

 

„Minimalaus atlyginimo dydžio nustatymas užkirstų kelią destruktyviam atlygio už darbą riedėjimui žemyn ir būtų reikšmingas veiksnys reikiamai darbo kokybei užtikrinti“, rašoma pranešimo projekte, kurį komisarų kolegija mėgins rytoj patvirtinti.

 

Labai tikėtina, kad pasiūlymas įpils žibalo į debatus prieš prezidento rinkimus Prancūzijoje ir padrąsins prezidentą Nikolia Sarkozy (Nicolas Sarkozy), kuris ragina padaryti galą tam, ką jis vadina „socialine iškrova“ bendrojoje ES rinkoje.

 

„Vokietijoje tai rimtas klausimas“

 

Dauguma ES šalių jau yra nustačiusios minimalų atlygį, bet dažnai jis labai skirtingas. Rumunijoje jis gali sudaryti ketvirtadalį vidutinio atlyginimo. Airijoje jis siekia daugiau nei pusę atlyginimo, Europos pramonės ryšių stebėjimo agentūros duomenimis.

 

Dar svarbiau, kad didelė šalių grupė, kurią sudaro Vokietija, Italija, Austrija ir Skandinavijos šalys, visai neturi minimalios algos. O Italija ir Austrija nustatė minimalų atlygį per kolektyvines sektorių sutartis, Vokietijoje beveik trečdalis darbuotojų negali pretenduoti į minimalų uždarbį.

 

„Vokietijoje tai rimtas klausimas“, pripažino vienas oficialus ES pareigūnas, nenorėjęs, kad būtų skelbiama jo pavardė.

 

Komisija gali raginti šalis nares peržiūrėti užimtumo ir socialinę politiką, tačiau galutinį sprendimą priima nacionalinės vyriausybės.

 

Tačiau Komisijos pranešimas ragina šalis su teigiamu balansu vykdyti „numatytą atlyginimų didinimą“, „kuris leistų stiprinti bendrąjį poreikį“, rašoma dokumente darant aiškią nurodą į Berlyną.

 

„Aišku, šito mes nesakome Graikijai“, patikslino ES pareigūnas. Iš tikro Atėnai jau turi labai dosnias socialines schemas, pagal jas minimalūs atlyginimai siekia apie pusę vidutinio atlyginimo su mokesčiais, o mažmeninės prekybos sektoriuje sudaro beveik 100%. Tokiu atveju minimalias algas reiktų netgi mažinti, šiuo metu tai ir daroma.

 

„Keliant atlygį reikėtų atsižvelgti į šalių narių konkurencingumą“, sakoma dokumente. Bet kuriuo atveju Komisijos prioritetu išlieka „nustatyti atlyginimus, kurie užtikrintų konkurencingumą ir patikimas pajamų garantijas.“

 

Paskata mokėti mokesčius ir skolinimosi subsidijos

 

Taip pat laukiama, kad Komisija pakartos siūlymus perkelti mokesčių mokėjimą iš darbo srities į kitas sritis, kad būtų kompensuojami kai kurie mažesni mokesčiai už darbą. Tikimasi, kad tai sumažintų darbo sąnaudas ir paskatintų skolinimąsi.

 

Be to, „daugelyje šalių narių yra galimybė sumažinti darbuotojo socialinio draudimo įmokas, sudarančias didžiąją dalį mokesčių krepšelyje“, teigiama pranešime.

 

Nedarbo lygiui siekiant per 10% euro zonoje, o aukščiausiam lygiui perkopus 20%  – Graikijoje ir Ispanijoje, Briuselis taip pat ragina plėsti „skolinimosi subsidijas“.

 

„Naujų teisingų stimulų ir skolinimosi subsidijų kūrimas turėtų motyvuoti darbdavius ir skatinti juos priimti naujų darbuotojų taip kuriant darbo vietas, kurios kitu atveju nebūtų kuriamos“, mėgina nuginčyti dokumentą socialistas Laslas Andoras (Laszlas Andoras).

 

Jautrios grupės – jaunimas, ilgą laiką darbo nerandantys asmenys – turėtų būti tarp pirmųjų, siekiančių naujųjų skolinimosi subsidijų, priduriama dokumente.

 

Savarankiško darbo vietų kūrimas bei neformalaus ir nedeklaruojamo darbo transformavimas į normalias darbo vietas taip pat yra tarp Komisijos prioritetų siekiant mažinti nedarbo lygį Europos Sąjungoje.

 

DAUGIAU ŠIA TEMA:

Naujienos: Finansinė pagalba Graikijai gali sukelti masinę privatizaciją ir atlyginimų mažinimą;

Naujienos: Teismas paskelbė, kad Vokietijoje nustatytos minimalios algos paštininkams neteisėtos;

Naujienos: ECB vadovas užsipuolė Vokietijoje ir Suomijoje keliamus atlyginimus;

Naujienos: Paskutiniais duomenimi,s Europoje atotrūkis tarp atlyginimų mažėja;

Naujienos: ECB išpuoliai prieš algų didinimą kelia įtampą su profsąjungomis;

Naujienos: Paštų liberalizavimas sukėlė aršią kovą dėl atlyginimų;

Naujienos: ES teismo sprendimas nuskambėjo kaip „kvietimas socialinei iškrovai“.

INTERVIU:

Analitikas: Atlyginimų mažinimas – raktas ES konkurencingumui atkurti .

DAUGIAU ŠIOJE SKILTYJE:

Slidinėjimo instruktorių „žaliosios kortos“ meta iššūkį ES darbo jėgos judėjimo tikslams.

Prancūzija 2055 m. gyventojų skaičiumi pasivys Vokietiją.

Pensininkas nusišovė prie Graikijos parlamento, nes nenorėjo „ieškoti maisto šiukšlynuose“.

Nedarbas euro zonoje pasiekė 15 metų aukštumas.

Protestai prieš kapitalizmą Frankfurte virto riaušėmis.

 

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/socialeurope/brussels-push-eu-wide-minimum-wage-news-512189