ES valstybės narės iki liepos mėn. turi pranešti, kokių priemonių imsis, siekdamos sumažinti plastikų ir kitų atliekų kiekį, kaip to reikalauja ketverių metų senumo Jūrų strategijos pagrindų direktyva.

Direktyva taip pat įpareigoja ES valstybes nares iki 2014 m. vidurio parengti nacionalines programas, kuriomis būtų siekiama spręsti platesnes problemas, tokias kaip biologinės įvairovės bei žuvų nykimo klausimai.

Briuselyje įsikūrusi organizacija „Seas at Risk“ kartu su septyniais savo Europos išsaugojimo filialais ragina valstybes nares iki 2020 m. perpus sumažinti savo atliekų kiekius. Šie raginimai ypač aktualūs, kadangi šiandien (balandžio 16 d.) Hagoje aptarti aplinkosauginių grėsmių Europos vandenims susitinka penkiolikos šalių, kurių teritorijos apima pakrantes ir salas, atstovai.

„Penkiasdešimties procentų tikslas yra ambicingas, bet, mūsų nuomone, yra pasiekiamas ir turėtų būti laikomas pačiu minimaliausiu reikalavimu“, EurActiv‘ui sakė  „Seas at Risk“ atstovas Krisas Karolis (Chris Carroll).

Savo pareiškime „Seas at Risk“ nacionalines veiksmų programas, kurios turi būti baigtos rengti iki liepos mėn., pavadino „politinių ambicijų lakmuso popierėlio testu“ ir paragino vyriausybes mažinti atliekas skatinant plastiko perdirbimą ir reikalaujant, kad laivai sutvarkytų/išmestų atliekas dar prieš palikdami  ES uostus, taip pat stiprinant teisės aktų, reglamentuojančių taršą, įgyvendinimą.

„Didžiulė grėsmė“

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa (UN Enviroment Programme) įspėja, kad vandenų užterštumas „kelia didžiulę ir vis augančią grėsmę jūrų ir pakrančių aplinkai“. Pasak organizacijos, lėtai yrantis plastikas yra viena iš didžiausių pasaulinių problemų.

Pasak JT aplinkosaugos programos, prekybinės laivybos, žvejybos, karo laivai, atviroje jūroje esančios naftos ir dujų platformos bei pramoginiai laivai yra pagrindiniai atliekų vandenyse šaltiniai, o miesto atliekos ir nuotekos iš upių, kanalizacijos sistemų, lietaus nuotekos yra pagrindiniai taršos šaltiniai iš sausumos.

Organizacijos teigimu, žmonių išmetamos šiukšlės turi neigiamą poveikį jūrų augalijai ir gyvūnijai, kadangi skleidžia toksinus bei kelia grėsmę jas prarijusiems jūrų žinduoliams bei žuvims.

Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (International Convention for the Prevention of Pollution from Ships) draudžia išmesti plastiką, tačiau gamtosaugininkai sako, kad šis reikalavimas retai vykdomas ir lengvai pamirštamas atviruose vandenyse. Pasak tarptautinės jūrų organizacijos (International Maritime Organization), plastikiniai buteliai ir metalinė maisto tara yra ypač žalinga atliekų rūšis, kadangi plastiko buteliams, kad jie iširtų, prireiks 450 metų, o metalinėms konservų dėžutėms – net 500 metų.

ES finansuotas tyrimas – „Visuomenės požiūris į Europos jūras“ – parodė, kad šiukšlės, po pramoninės taršos, yra didžiausias veiksnys, keliantis susirūpinimą dėl jūrų aplinkos.

2011 m. atlikto tyrimo duomeninis, 75 proc. apklaustųjų sakė, kad šiukšlės kelia „didelę grėsmę“ vandenynams. Tik 24 proc. kaip grėsmę įvardino ūkininkavimą, nors nitratų ir fosfatų tarša iš žemės ūkio  yra vertinama kaip ES pakrančių dumblių maitintoja.  

Apklausoje, kuri vyko 2010 m. gruodžio–2011 m. sausio mėn., dalyvavo 7000 žmonių iš septynių šalių. 

KITI ŽINGSNIAI

• Iki 2014 m. vidurio: ES valstybės narės turi parengti jūrų aplinkos stebėsenos programas.
• Iki 2020 m.: ES tikslas – pasiekti gerą aplinkos būklę jai priklausančiuose jūrų vandenyse.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/sustainability/eu-countries-urged-halve-marine-waste-2020-news-512148