Fridhelmas Šmideris (Friedhelm Schmider), Europos pasėlių apsaugosasociacijos (European Crop Protection Association – ECPA) generalinis direktorius, EurActiv‘ui sakė, kad pramonė pasimokė iš praeities klaidų ir yra pasirengusi spręsti platesnius visuomenės susirūpinimo dėl saugumo ir aplinkos klausimus.

„Supratome, kad mūsų informavimas buvo pagrįsta faktais ir skaičiais (kuriais, beje, mes labai didžiuojamės), tačiau nebuvo iš tiesų įsiklausoma į visuomenei rūpimus klausimus. Ir tai buvo didžiulė klaida“, interviu EurActiv‘ui sakė F.Šmideris.

„Tai reiškia, kad išmokome parodyti, jog nuodugniai apsvarstome, reaguojame ir klausomės. Galbūt ne visuomet pritariame, bet labai nuodugniai apsvarstome.“

Jis taip pat pridūrė, kad tai atspindi „didžiulį mąstysenos pokytį“ šioje pramonės šakoje, mat jos atstovai ilgai įtikinėjo, kad jų gaminiai yra saugūs, jei ūkininkai juos tinkamai naudoja.

Atsakas į vartotojų susirūpinimą

Kai dėl visuomenės nuomonės, tai Europos pasėlių apsaugosasociacijai tikrai dar yra erdvės padirbėti.

Vartotojų surūpinimas ir nerimas pradėjo augti po to, kai po kelių tyrimų paaiškėjo, kad prekybos centruose parduodamuose vaisiuose ir daržovėse yra aptinkama perteklinė pesticidų koncentracija. Europos Komisija mėgino spręsti šį vartotojams susirūpinimą keliantį klausimą prastumdama teisės aktą, draudžiantį vartoti pačius toksiškiausius chemikalus, t.y. tokius, kurie gali sukelti vėžį ar paveikti reprodukciją.

ES teisės aktai taip pat nustato pesticidų apribojimus maisto produktuose  – vadinamuosius didžiausius likučių kiekius (Maximum Residue Levels – MRLs), kuriuos viršijus vartojimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai.

Ar vartotojai turėtų sunerimti dėl minėtų pesticidų pėdsakų maisto produktuose?

F. Šmiderio nuomone, nerimauti nereikėtų. „Galiu tai lengvai pagrįsti moksliškai –  pesticidų likutis neturėtų kelti nerimo, nes jo lygis yra gerokai per žemas, kad turėtų toksikologinį poveikį“, sakė jis EurActiv‘ui.

„Tačiau tai visuomenės netenkins“, pripažino jis. „Tad mes norėtume išvis neviršyti didžiausių likučių kiekių normos“.  

Pasėlių ir aplinkos tausojimas

Europos pasėlių apsaugosasociacija pažymėjo, kad daugelis vartotojams nerimą keliančių klausimų kyla ne tik dėl galimai užteršto maisto, bet ir dėl to, kad ūkininkai netinkamai naudoja pesticidus –  ne tuos chemikalus, jų per daug, arba purškia juos priartėjus derliaus laikui.

F. Šmideris paaiškino, kad ūkininkai neretai susigundo purkšti per daug chemikalų, pavyzdžiui, dėl to, kad neleistų grybeliui sugadinti braškių derliaus, likus tik vienai parai iki jo nuėmimo.

Pasak jo, ūkininkai turėtų aktyviau ieškoti alternatyvių būdų. „Galbūt net pasitaikytų tokių atvejų, kai vienas chemikalas būtų pakeistas kitu chemikalu, kadangi pastarasis labiau dera prie derliaus nuėmimo laiko, pavyzdžiui, jį reikia purkšti likus dešimčiai dienų ar penkioms iki derliaus nuėmimo. Galėtų būti ir mažiau purškiama, nes iki derliaus nuėmimo liko, tarkime, tik trys dienos.“

Tačiau pastangos pažaboti pesticidų naudojimą iki šiolbuvo neveiksmingos. F. Šmideris pažymėjo, kad Europoje per metus pesticidų vartojimas išliko stabilus ir net turėjo tendenciją augti, nor yra teisės aktai, kuriais siekiama mažinti pesticidų naudojimą.

Neseniai Europos Komisijai atliktoje studijoje mokslininkai įspėja, kad dėl minėtų dalykų per ateinančius dešimtmečius Europos vandenų užterštumas pesticidais padidės.

ES vykdomoji valdžia atkreipė dėmesį į šiuos įspėjimus. Savo pasiūlymuose dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos Komisija rekomenduoja priemones, kurios skatintų ūkininkus užsėti rezervines teritorijas, pereiti prie sėjomainos, kas būtų galima mažiau naudoti tiek pesticidų, tiek trąšų.

Ūkininkų ugdymas

Daug dėmesio tenka ir patiems ūkininkams, juk jie gali stipriai apsinuodyti dėl sąlyčio su kenksmingomis medžiagomis, o to pasekmė kartais gali būti ir mirtis.

Prancūzijos asociacija, pasivadinusi „Fito aukos“ (Phyto-Victimes), vasario mėn. vykusioje Paryžiaus žemės ūkio parodoje demaskavo „dezinfomacijos kampanijas“, pasak asociacijos, jas užsako pramonės grupės, siekdamos įteigti, kad pesticidai nėra nuodingi.

F. Šmideris sakė suprantąs tokį susirūpinimą, tačiau daugeliu atvejų pavojaus sveikatai galima išvengti mokant ūkininkus „tinkamai naudoti pesticidus“.

„Mes turime gaminių, kurie yra biologiškai aktyvūs, dėl to turi tam tikrą šalutinį poveikį“, pripažino F. Šmideris. Pasak jo, saugaus naudojimo iniciatyva, kuri veikia jau daugiau nei 15 metų, bus išplėsta, kad apimtų visas Europos valstybes ir visų rūšių kultūras.

Pasak F.Šmiderio, kai kuriais atvejais apsinuodijimą gali sukelti lauko darbininkų, dirbančių kepinančioje saulėje, neatsargumas. „Jei karštomis oro sąlygomis reikia vilkėti plastiko rūbus, kuriuose jūs baisiausiai prakaituojate, jums apsisaugoti gali nepavykti.“

„Čia reikia reglamentavimo, kad ūkininkai būtų apsaugoti, dėvėtų apsauginius rūbus. Dauguma atvejų užtenka paprasčiausių plastikinių lietpalčių, kad ūkininkai būtų apsaugoti. Tačiau reikia juos vilkėti.“

Keletas alternatyvų

Kitas, ilgesnis, kelias – sukurti toksiškiausių cheminių medžiagų saugesnes alternatyvas. F. Šmideris pažymėjo, jog reguliavimo priemonėmis jau pasiekta,  kad aktyvių sudedamųjų dalių kiekis sumažėjo nuo maždaug 1–1,5 tūkst. iki 450.

„Reguliavimo pagalba turime kur kas mažiau aktyvių sudedamųjų dalių, o tai yra gerai. Tačiau bendroji cheminių medžiagų paklausa nemažėja. Ji yra stabili, arba net didėja, kadangi mes vis tiek turime gaminti maistą.“

Tačiau dėl reguliavimo ūkininkams lieka mažiau alternatyvų, kai susiduria su pasėlių ligos protrūkiais. O moksliniai tyrimai dar neatrado  saugesnių alternatyvų, kurių pageidauja ūkininkai, teisės aktų leidėjai ir visuomenė.

„Kalbant apie pavojingiausias, toksiškiausias ir aktyviausias sudedamąsias dalis – jos bus pakeistos, jos gali būti pakeistos. Tai jau pakeliui“, sakė F. Šmideris.

Tačiau saugesnių, bet aktyviai saugančių pasėlius cheminių medžiagų kūrimas yra nelengvas uždavinys, jam įgyvendinti reiks daugelio metų mokslinių tyrimų, taip pat  investicijų neturint sėkmės garantijos.

„Inovatyvių produktų kūrimas yra tarsi pasakymas, kad keliausi į mėnulį. Tačiau ne taip lengva ten patekti“, pabrėžė F. Šmideris. Pasak jo, šiandien tik kelios kompanijos ieško naujų aktyvių sudedamųjų dalių, o prieš du dešimtmečius tokių kompanijų buvo mažiausiai dešimt, dvylika ar net penkiolika.

„To priežastis labai paprasta“, sakė jis. „Prireiks 200 mln. eurų investicijų ir maždaug dešimties metų, kad naujas produktas būtų sukurtas. O tokias investicijas gali sau leisti tik didelės kompanijos.“

„Taigi, svajonė, kad sprendimas bus rastas labai greitai, nėra reali, ypač turint galvoje visus sunkumus dėl naujų aktyvių sudedamųjų dalių paieškų“.

 Norėdami perskaityti visą interviu su Fridhelmu Šmideriu, spustelkite čia.

KITI ŽINGSNIAI

Gegužės mėn. 15-16 d.: Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos susitikimas Kopenhagoje.

Birželio mėn.: Europos Parlamento Žemės ūkio komitetas turėtų pristatyti ataskaitą dėl pasiūlymų BŽŪP.

Birželio mėn. 20-22 d.: JT tvarios plėtros konferencija Rio de Žaneire, Brazilijoje.

2014-2020 m.: Kitas BŽŪP politikos ir išlaidų etapas.

Frederikas Simonas (Frédéric Simon)

DAUGIAU ŠIA TEMA

Naujienos: Tyrimas įspėja apie didėjančią pesticidų taršą.

Naujienos: ES baigia 16-os metų pesticidų peržiūrą.

Naujienos: Parlamentas, nepaisydamas opozicijos, patvirtina susitarimą dėl pesticidų.

Naujienos: ES pavyksta susitarti dėl toksiškų pesticidų uždraudimo.

Naujienos: ES ataskaitoje atskleidžiamas pesticidų naudojimas organiniuose maisto produktuose.

Naujienos: Naujieji ES teisės aktai dėl pesticidų, atrodo, parengti priėmimui.

Naujienos: Tyrimas: reguliavimo kliūtys trukdo naudoti ekologiškus pesticidus.

Nuorodų dosjė:Pesticidai: tinkamos pusiausvyros pasiekimas?

Nuorodų dosjė: Intensyvus ūkininkavimas – ar jis ekologiškai tvarus?

Analizė: Prancūzijos ūkininkai kovoja prieš pesticidų draudimą.