![]() |
|
|||||||
Partneriai: |
Titulinis > Naujienos > IMONES_DARBAS > Mažųjų įmonių perėjimas prie ekologiškos ekonomikos prasidėjo, tačiau dar neįgavo pagreičio
Įmonės Darbas 2012-03-27 Mažųjų įmonių perėjimas prie ekologiškos ekonomikos prasidėjo, tačiau dar neįgavo pagreičio Pagal šiandien paskelbtus „Eurobarometro“ tyrimo „MVĮ, efektyvus išteklių naudojimas ir ekologiškos rinkos“ duomenis, 37 proc. ES MVĮ turi bent vieną ekologišką darbo vietą, kurioje dirbama visą arba ne visą darbo laiką. Ekologiškas darbo vietas daugiausia kuria MVĮ, o ne didelės įmonės. 2012 m. viena iš aštuonių mažųjų ir vidutinių įmonių darbo vietų buvo ekologiška – tai beveik 13 proc. visų MVĮ darbo vietų, palyginti su didelėmis įmonėmis, kuriose ekologiška buvo tik viena iš 33 (3 proc.) darbo vietų. Prognozuojama, kad per ateinančius dvejus metus MVĮ ekologiškų darbo vietų skaičius padidės 35 proc. Iš „Eurobarometro“ tyrimo duomenų taip pat matyti, kad tebesama kitų galimybių, kuriomis MVĮ kol kas nepasinaudojo. Pavyzdžiui, mažiau nei ketvirtadalis MVĮ, gaminančių ekologiškus gaminius ar teikiančių ekologiškas paslaugas, naudojasi bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis. Biurokratija yra laikoma viena iš kliūčių – 20 proc. MVĮ teigia, kad būtų lengviau imtis ekologiškų investicijų, jei tarpvalstybinės administracinės ir teisinės procedūros nebūtų tokios sudėtingos. Pamažu įsitvirtina ir ekologiškų pramonės šakų MVĮ. Trys iš penkių (61 proc.) ekologiškus gaminius parduodančių ar ekologiškas paslaugas teikiančių MVĮ dalyvauja ekologiškose rinkose ilgiau nei trejus metus, palyginti su 52 proc. MVĮ JAV. Dažniausiai ES MVĮ parduodami ekologiški gaminiai ir paslaugos – maistas ir gėrimai (25 proc.), taip pat elektroninės bei mechaninės mašinos ir įrenginiai (23 proc.). Šiandien paskelbdamas „Eurobarometro“ tyrimo rezultatus už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Džiaugiuosi matydamas, kad MVĮ yra pasirengusios išnaudoti šį didžiulį potencialą. Tai paskatins inovacijas, užtikrins didesnį MVĮ konkurencingumą ir padės sukurti daugiau darbo vietų. Tačiau reikia dar daug nuveikti. Tik labai nedaug ekologiškų Europos MVĮ išplečia savo verslą į užsienio rinkas. Turint omenyje, kad ES sudaro maždaug trečdalį pasaulio ekologiškos pramonės rinkos, akivaizdu, kad MVĮ turi didžiulį augimo potencialą.“ Daugiau informacijos pateikiama MEMO/12/218. Išsami „Eurobarometro“ tyrimo „MVĮ, efektyvus išteklių naudojimas ir ekologiškos rinkos“ ataskaita. Ekologiškos MVĮ – svarbios šalies rinkoje, tačiau nereikšmingos užsienyje Tik nedidelė MVĮ ekologiškų gaminių[1] dalis patenka į kitas ES šalis – 87 proc. MVĮ, kurios užsiima ekologišku verslu (arba plėtoja ekologišką ekonomiką), paprastai tai daro tik nacionalinėje rinkoje. Tik kiek mažiau nei ketvirtadalis MVĮ teigia besinaudojančios bendrosios rinkos privalumais. Prognozuojama, kad iki 2030 m. BRIC šalyse[2] bus sukuriama apie 60 proc. pasaulio BVP, tačiau tik 3 proc. ES MVĮ išdrįsta siūlyti savo ekologiškus gaminius ar paslaugas Azijos ir Ramiojo vandenyno pietinio regiono šalių rinkose ir tik 2 proc. – Lotynų Amerikos rinkose. Vienas pagrindinių veiksnių – vartotojų paklausa Remiantis „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, pagrindinė priežastis, skatinanti MVĮ prekiauti ekologiškais gaminiais ar paslaugomis ES – tai vartotojų paklausa (48 proc.). Kiti svarbūs veiksniai yra pagrindinės įmonės vertybės (32 proc.) ir įvaizdis (30 proc.). MVĮ mažina energijos ir išteklių vartojimą 93 proc. ES MVĮ imasi veiksmų, kad ištekliai būtų naudojami efektyviau. 64 proc. MVĮ taupo energiją, 61 proc. perdirba atliekas, o 62 proc. mažina atliekų kiekį. 33 proc. MVĮ efektyvesnį išteklių naudojimą laiko vienu svarbiausių uždavinių. Politikos priemonėmis galima sudaryti palankesnes sąlygas įsibėgėti ekologiškos ekonomikos augimui Anot MVĮ, geriausios priemonės skatinti ekologišką veiklą ir ekologiškų gaminių bei paslaugų pasiūlą yra finansinės paskatos. – Maždaug pusė (51 proc.) MVĮ laikosi nuomonės, kad veiksmingiausios politikos priemonės skatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones yra mokesčių lengvatos, dotacijos ir paskolos. – Maždaug pusė (49 proc.) jau prekiaujančių ekologiškais gaminiais MVĮ nurodo, kad geriausias būdas padėti joms plėsti siūlomų ekologiškų gaminių ar paslaugų asortimentą – teikti finansines paskatas tokiems gaminiams ar paslaugoms kurti. – 31 proc. MVĮ, kurios šiuo metu neprekiauja ekologiškais gaminiais ir paslaugomis, taip pat mano, kad finansinės paskatos būtų geriausias būdas padėti joms pradėti prekiauti ekologiškais gaminiais ar paslaugomis. Paprastesnis administravimas – daugiau ekologiškų gaminių Kiti labai svarbūs veiksniai, skatinantys ekologišką MVĮ verslą, yra konsultavimas techniniais klausimais ir paprastesnė administracinė tvarka. Per ateinančius dvejus metus keturios iš penkių (80 proc.) MVĮ planuoja imtis veiksmingesnio išteklių naudojimo priemonių, tačiau viena iš penkių MVĮ teigia, kad tai būtų lengviau padaryti, jei administracinės ir teisinės procedūros nebūtų tokios sudėtingos arba jei tokios veiklos sąnaudos būtų mažesnės. – Viena iš keturių (25 proc.) MVĮ teigia, kad energijos kogeneracijos įrenginių (pavyzdžiui, saulės baterijų plokščių) statymui taikant paprastesnes administracines procedūras būtų itin veiksmingai skatinamas efektyvesnis energijos vartojimas. – Viena iš keturių (24 proc.) MVĮ taip pat sumažintų savo sąskaitas už energiją, jei gautų daugiau informacijos apie energetikos paslaugų sutartis ir energijos taupymo būdus. – Maždaug viena iš penkių šiuo metu ekologišku verslu neužsiimančių MVĮ teigia, kad apsvarstytų galimybę imtis šio verslo, jei joms būtų suteikta pagalba nustatant potencialias ekologiškų gaminių ar paslaugų rinkas ar vartotojus. Ekologiški viešieji pirkimai – dar neišspręsta problema Tvaresnę ekonomiką skatinantys ekologiški viešieji pirkimai – vis dar neišspręstas MVĮ uždavinys. Remiantis turimais duomenimis, palyginti su 16 proc. didelių įmonių, tik 11 proc. ES MVĮ yra dalyvavusios viešųjų pirkimų konkursuose, kuriuose nustatyti aplinkosaugos reikalavimai. Pagrindiniai faktai 2012 m. sausio 24 d. – vasario 10 d. „TNS Political & Social“ atliko greitąjį „Eurobarometro“ tyrimą Nr. 342 „MVĮ perėjimas prie efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškų rinkų“. Tyrimas vykdytas 27 ES valstybėse narėse ir Albanijoje, Islandijoje, Izraelyje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Juodkalnijoje, Kroatijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Serbijoje ir Turkijoje. Tyrime dalyvavo įmonės, turinčios bent vieną darbuotoją ir veikiančios gamybos (NACE C kategorija), mažmeninės prekybos (NACE G kategorija), paslaugų (NACE I/J/K/H/L/M kategorijos) ir pramonės (NACE B/D/E/F kategorijos) sektoriuose Europos Sąjungoje. Į tyrimą neįtraukti savarankiškai dirbantys asmenys. [1] Ekologiški yra tokie gaminiai ir paslaugos, kuriais siekiama sumažinti aplinkai keliamą pavojų, taršą ir išteklių naudojimą. Atliekant šį tyrimą taip pat atsižvelgta į aplinką tausojančius (ekologiškai suprojektuotus, ekologiškai iš perdirbtų žaliavų pagamintus ir ekologiniu ženklu pažymėtus) gaminius. Paprastai ekologiškus gaminius ir paslaugas siūlo ekologinės MVĮ, veikiančios pramonės (31 proc.) ir mažmeninės prekybos (29 proc.) sektoriuose, palyginti su 26 proc. vidurkiu. Pusė (52 proc.) ekologiškoje rinkoje dalyvaujančių ES įmonių siūlo aplinką tausojančius gaminius ir paslaugas, pavyzdžiui, ekologišką sausąjį valymą ar ekologiškus maisto gaminius. 29 proc. įmonių užsiima veikla žaliavų perdirbimo srityje, o 20 proc. – atsinaujinančiosios energijos ar kietųjų atliekų tvarkymo srityse. [2] Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija. Europos Komisijos inf. |